Alytaus apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, vidurinio išsilavinimo, bausto administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2016 m liepos 12 d. apie 10.45 val. parduotuvėje „Maxima”, esančioje Naujoji g. 17K, Alytuje, vagystės būdu pagrobė 2 vienetus juodojo šokolado „Daniola Clasic“, kurio vieneto kaina 0,56 Eur, bendra prekių vertė 1,16 Eur. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

V. A. 2016 m liepos 12 d. apklausiant jį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams dėl jo vagystės, įvykdytos iš parduotuvės „Maxima“, esančios Alytuje, Naujoji g. 17K, ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės policijos pareigūnams melagingai nurodė kito asmens - savo brolio R. A. duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje.

Pagal ATPK 50 straipsnio atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t. y., kad 2016 m. liepos 12 d. apie 10.45 val. parduotuvėje „Maxima“, esančios Naujoji g. 17K, Alytuje, V. A. ant savo tašės padėjo 1,16 Eur vertės du šokoladus „Daniola Clasic“ ir mėgino išeiti iš prekybos centro nesusimokėjęs. Daiktų (prekių) paėmimo protokolas patvirtina, kad prekės grąžintos parduotuvei. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir V. A.. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog V. A. veikė tyčia. Smulkiosios vagystės subjektyvinei pusei būtinas požymis - tiesioginė tyčia. V. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant jo veikoje smulkiosios vagystės sudėties. Iš V. A. paaiškinimo matyti, kad jis nevengė atsiskaityti už pirkinį, tačiau tą padaryti pamiršo. Visos administracinės teisenos metu V. A. aiškino, jog jis neketino prekes išsinešti iš parduotuvės už jas nesumokėjęs, nurodė, kad turėjo pinigų susimokėti, prekių neslėpė. Tyčios pavogti prekes neturėjo, labai dėl to išgyvena, taip pat nurodė, jog jo žmona labai sirgo. V. A. rašytiniame paaiškinime ir nagrinėjant bylą nurodė, analogiškas aplinkybes. Netikėti šiais V. A. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių paneigiančių minėtus parodymus nenustatyta. Visa tai leidžia spręsti, kad V. A. neturėjo tikslo nesusimokėti už prekes ir todėl jo veikoje nėra tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Dėl pažeidimo numatyto ATPK 187² straispnyje.

Pažeidėjo V. A. kaltė dėl pažeidimo numatyto ATPK 187² įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame užfiksuotu pažeidėjo pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis pažeidimą pripažino ir labai gailisi, 2016 m. rugsėjo 9 d. V. A. paaiškinimu, kuriame pripažįsta savo kaltę ir nurodo, kad gailisi, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.

Vadovaujantis išdėstytu, V. A. kaltė įrodyta. Jo padaryta veika atitinka ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau tokį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

nutraukti bylą dalyje dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

V. A. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.