Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-06 · Administracinė byla Nr. I-402-480/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
I-402-480/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
bei O, J. R., O. R.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr.I-402-480/2010
3-62-3-00061-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 24.; 26.;74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,dalyvaujant pareiškėjui bei O. R. atstovui J. R. (J. R. ),

atsakovo –Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo –Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjams J. R. , O. R. dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m gegužės 5 d. sprendimo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas –Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą 2009/28-(25-24-(2008))-35 dalyje dėl Kauno tarnybos sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-08-N-517-685 (dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08) panaikinimo; palikti galioti Kauno tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, jog Kauno apskrities administracinių ginčų komisija (toliau –Komisija) 2009-05-05 sprendimu Nr.2009/28-(25-24-(2008))-35 nusprendė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau -Kauno tarnybos) sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08 ir šioje dalyje suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Komisijos nuomone, Kauno tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Kauno tarnyba iš pateiktų duomenų negalėjo nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ir tik surinkus visus įrodymus, galima tikėtis, kad pareiškėjas galės tinkamai apginti savo interesus. Kauno tarnyba nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu dėl sekančių motyvų:

Kauno tarnyboje 2008-03-03 gautas pareiškėjų J. R. ir O. R. 2008-02-25 prašymas (reg. Nr. TP-1-(2.1)-517) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl LR Teisingumo ministerijos 2008-02-11/12 rašto Nr.(1.23.)-7R-1331 ir Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimo Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimo Nr. (1.8)-S-259-08, 2008-01-11 rašto Nr. (1.7)-SD-32-08, 2008-02-11 rašto Nr. (1.8)-SD-113-O8, 2008-02-04 sprendimo Nr. (1.8)-S-242-08 apskundimo. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2008-04-01 priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos sprendimų Nr. (1.7)-S-254-08, ir Nr. (1.8)-S-259-08 apskundimo.

Dėl Vilniaus tarnybos sprendimo Nr. (1.7)-S-254-08 apskundimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno tarnyba nustatė, kad 2008-02-05 sprendimu Nr. (1.7)-S-254-08 Vilniaus tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2006-05-29 nutartimi paskyrė pareiškėjui kardomąją priemonę-suėmimą nenustatant konkretaus suėmimo termino. Ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris paliko galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį. 2006-08-31 pareiškėjas buvo sulaikytas ir 2006-09-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas suėmimo terminas 3 mėn. 2006-11-22 nutartimi pareiškėjui buvo pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 10 dienų. Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 nutartimi panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjas buvo paleistas. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių neteisėtų Vilniaus m. 2 apylinkės teismo veiksmų, t.y. dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės- suėmimo pratęsimo, jis patyrė turtinę ir neturinę žalą. LR CK 6.272 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos - arešto- paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės. Civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui, Teismo veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju neteisėtų teismo veiksmų fakto nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjas skųsdamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį, neprašė Vilniaus apygardos teismo nagrinėti apylinkės teismo veiksmų teisėtumą. Taigi, neesant vienos iš būtinų sąlygų žalai atlyginti (t.y. neteisėtų veiksmų fakto), žalos atlyginimas nėra galimas Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus tarnyba sprendimu Nr. (1.7)-S-254-08 pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų, o reikalavimas apskųsti pagrįstą Vilniaus tarnybos sprendimą yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, todėl pagrįstai sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.).

Dėl Vilniaus tarnybos sprendimo Nr. (1.7)-S-259-08 apskundimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno tarnyba nustatė, kad 2008-02-07 sprendimu Nr.(1.7)-S-259-08 Vilniaus tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nepagrįstos ir melagingos ekspertizės atlikimo (ekspertizės aktas Nr. 77). 2005-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00026-04 pareiškėjui buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. 77. Pareiškėjas teigė, kad dėl šio melagingo akto jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. LR BPK 286 str. 7 d. numatyta, kad teismas įvertina ekspertizės aktą ir jei nustato, kad jis nepakankamai išsamus ir pagrįstas, paskiria naują ekspertizę ir paveda ją daryti tam pačiam arba kitam ekspertui. Teismas, pagal pateiktus dokumentus, pakartotinės ekspertizės pareiškėjui neskyrė. Be to, ir pats pareiškėjas neprašė teismo paskirti pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, Kauno tarnyba, nustatė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų žalai atlyginti, t.y. neteisėtų veiksmų (šiuo atveju ekspertizės aktas nėra pripažintas neteisėtu), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus tarnyba pagrįstai sprendimu Nr. (1.7)-S-259-08 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Iš to seka, kad reikalavimas apskųsti pagrįstą Vilniaus tarnybos sprendimą yra nepagrįstas, todėl Kauno tarnyba teisėtai ir pagrįstai sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 str. 6 d. l p.).

Komisija sprendime Nr. 2009/28-(25-24-(2008))-35 nurodė, kad „ <...> nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui reikia kvalifikuotos teisinės pagalbos ne tik ruošiant atitinkamus dokumentus, tačiau ir renkant įrodymus, formuluojant reikalavimus. <...> pareiškėjams nežinantiems ne tik teisinių sąvokų, neturintiems teisinio išsilavinimo, nežinantiems pakankamai valstybinės kalbos yra pakankamai sudėtinga arba beveik neįmanoma tinkamai ginti jų galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų <...>. Nagrinėjamu atveju nėra galimybių nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimai dėl civilinių bylų iškėlimo yra pagrįsti, ar atstovavimas tose bylose būtų perspektyvus. Todėl tik išnaudojus visas galimybes surinkti įrodymus, pagrindžiančius pirminę pareiškėjo poziciją, galima tikėtis, kad pareiškėjas galės tinkamai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo<...>". Kauno tarnyba nesutinka su tokiais Komisijos argumentais, nes, jos nuomone, Komisija netinkamai vertino situaciją, analizuodama vien tik pareiškėjo poziciją, ar jam pakanka informacijos ir teisinių žinių ginant savo teises ir interesus. Vien tai, kad pareiškėjas nesugeba tinkamai formuluoti skundo dar nereiškia, kad jam bet kokiu atveju turi būti teikiama antrinė teisinė pagalba. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Atsižvelgiant į tai, net ir esant formalioms

sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus, kurie yra numatyti VGTPĮ 11 str. 6 d. Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turi įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumą. Tai patvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje Nr. A -714/2007, konstatuodamas „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai".

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno tarnyba išnagrinėjo visas aplinkybes ir nustačiusi, kad jai pakanka duomenų daryti vienareikšmę išvadą dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08.

Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 1, 3 d.).

Pareiškėja O. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas J. R. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, palikti galioti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-05-05 sprendimą. Nurodė, kad Kauno tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos sprendimų apskundimo. Be advokato pagalbos jis negali teisingai surašyti skundo ir atstovauti savo interesams teisme. Mano, kad Vilniaus tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ketinant užvesti civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nepagrįstos ir melagingos ekspertizės atlikimo bei neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo pratęsimo.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno tarnyboje 2008-03-03 gautas pareiškėjų 2008-02-25 prašymas (reg. Nr. TP-l-(2.1)-517 (persiųstas iš Vilniaus tarnybos 2008-02-27 lydraščiu Nr. (1.15)-SD-165-08) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl LR Teisingumo ministerijos 2008-02-11/12 rašto Nr.(1.23.)-7R-1331 ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Vilniaus tarnyba) 2008-02-05 sprendimo Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimo Nr.(1.8)-S-259-08, 2008-02-04 sprendimo Nr. (1.8)-S-242-08, 2008-01-11 rašto Nr. (1.7)-SD-32-08, 2008-02-11 rašto Nr. (1.8)-SD-113-08 apskundimo. 2008-04-01 Kauno tarnyba priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Dėl šio sprendimo pareiškėjai kreipėsi į Komisiją. 2008-06-04 Komisiją priėmė sprendimą Nr. 2008/28-(25-24)-17 bylą nutraukti. Išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų J. R. ir O. R. skundą, Kauno apygardos administracinis teismas 2009-01-15 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2008-06-04 komisijos sprendimą Nr. 2008/28-(25-24)-17 bei įpareigojo komisiją priimti pareiškėjų J. R. , O. R. 2008-05-08 gautą skundą Nr. 25-24 ir išnagrinėti jį iš esmės. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2009-05-05 priėmė sprendimą Nr. 2009/28-(25-24-(2008))-35, kuriuo 2008-04-01 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr.(1.8)-S-259-08 ir 2008-02-04 sprendimą Nr. (1.8)-S-242-08 pripažino nepagrįstu ir neteisėtu; įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08 ir 2008-02-07 sprendimą Nr.(1.8)-S-259-08; įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų prašymą dalyje dėl reikalavimo suteikti antrinę teisinę

pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-04 sprendimą Nr. (1.8)-S-242- 08; įpareigojo Kauno tarnybą apie sprendimo vykdymą (apskundimą) informuoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją; likusioje dalyje skundą atmetė. Kauno tarnyba su minėtu Komisijos sprendimu sutinka iš dalies. Skundu prašo panaikinti Komisijos sprendimą 2009/28-(25-24-(2008))-35 dalyje dėl Kauno tarnybos sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-08-N-517-685 (dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08) panaikinimo.

2008-02-04 Vilniaus tarnyboje buvo gautas J. R. prašymas Nr. (1.8)-ATP-235-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. 2008-02-05 Vilniaus tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.8)-S-254-08, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi visą su 2008-02-05 Vilniaus tarnybos sprendimu susijusią medžiagą nustatė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2006-05-29 nutartimi paskyrė pareiškėjui kardomąją priemonę - suėmimą nenustatant konkretaus suėmimo termino. Ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris paliko galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį. 2006-08-31 pareiškėjas buvo sulaikytas ir 2006-09-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas suėmimo terminas 3 mėn. 2006-11-22 nutartimi pareiškėjui buvo pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 10 dienų. Vilniaus apygardos teismas 2006-12-07 nutartimi panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjas buvo paleistas. Pareiškėjas 2008-02-04 prašyme teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus m. 2 apylinkės teismo veiksmų t.y. dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės- suėmimo pratęsimo, jis patyrė turtinę ir neturinę žalą.

Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pareiškėjui pratęsimo, ne dėl to, kad teismas neteisėtai pratęsė kardomosios priemonės terminą, bet todėl, kad įvertinęs visas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00026-04 aplinkybes ir tai, kad šis ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, nustatė, kad LR BPK 119 str. numatytus tikslus galima buvo pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pareiškėjas, skųsdamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį, neprašė Vilniaus apygardos teismo nagrinėti apylinkės teismo veiksmų teisėtumą. Pareiškėjas Vilniaus tarnybai taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apylinkės teismo veiksmų neteisėtumą. Pažymėjo, kad LR CK 6.272 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos - arešto-paskyrimo, atlygina valstybė visiškai nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės. Civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teismo veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. nuosprendžiu, kuriuo asmuo buvo neteisėtai nuteistas. Neteisėtų teismo veiksmų fakto nebuvo nustatyta. Pareiškėjas taip pat nenurodė kokią turtinę ar neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės- suėmimo pratęsimo. Kauno tarnyba, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Vilniaus tarnybos sprendimas Nr. (1.8)-S-254-08, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų, yra pagrįstas.

2008-02-04 Vilniaus tarnyboje buvo gautas J. R. prašymas Nr. (1.8)-ATP-236-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nepagrįstos ir melagingos ekspertizės atlikimo (ekspertizės aktas Nr. 77). 2008-02-07 Vilniaus tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi visą su 2008-02-07 Vilniau tarnybos sprendimu susijusią medžiagą nustatė, kad Ekspertizės aktas Nr. 77 yra surašytas vadovaujantis 2005-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00026-04 paskirta psichiatrijos ekspertize, kuri yra atlikta nuo 2006-09-20 iki 2006-10-17. Ekspertizės akte surašyti duomenys apie tiriamojo J. R. sveikatos būklę nuo 1972 m. Pareiškėjas teigia, kad šis ekspertizės aktas yra melagingas, nepagrįstas ir naikintinas, nes jis remiasi senais duomenimis iš 1972 m. išduotos Solnečnogorsko tuberkuliozės ligoninės pažymos. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 86 str. 2 d. nurodyta, kad teismo ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių; šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. Surašytame ekspertizės akte Nr. 77 buvo tiriami duomenys apie J. R. sveikatos būklę nuo 1972 m. iki pat ekspertizės atlikimo iki 2006 m. spalio 17 d., todėl pareiškėjo argumentas, kad ekspertizės išvada yra neteisinga, nes remiasi vien 1972 m. išduota Solnečnogorsko tuberkuliozinės ligoninės pažyma yra nepagrįstas. LR BPK 286 str. 7 d. numatyta, kad teismas įvertina ekspertizės aktą ir jei nustato, kad jis nepakankamai išsamus ir pagrįstas, paskiria naują ekspertizę ir paveda ją daryti tam pačiam arba kitam ekspertui. Teismas ekspertizės aktą vertina kartu su kitais įrodymais, todėl jei būtų buvę nustatyta, kad ekspertizės aktas Nr. 77 yra neišsamus ar nepagrįstas, teismas turėjo teisę paskirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas J. R. nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ekspertizės akte Nr. 77 nurodyti duomenys yra melagingi. Neteisėti veiksmai ar akto neteisėtumas yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuriai esant galimas žalos atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nenurodė kokią turtinę ar neturtinę žalą jis patyrė dėl melagingo ekspertizės akto. Kauno tarnyba, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Vilniaus tarnybos sprendimas Nr. (1.8)-S-259-08, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant ekspertizės aktą Nr. 77, yra pagrįstas.

Komisija 2009-05-05 ginčo sprendime Nr. 2009/28-(25-24-(2008))-35 konstatavo, kad pareiškėjui reikia kvalifikuotos teisinės pagalbos ne tik ruošiant atitinkamus dokumentus, tačiau ir renkant įrodymus, formuluojant reikalavimus. Kaip nurodyta skunde, pareiškėjams, nežinantiems ne tik teisinių sąvokų, neturintiems teisinio išsilavinimo, tačiau ir nežinantiems pakankamai valstybinės kalbos, yra pakankamai sudėtinga, arba beveik neįmanoma tinkamai ginti jų manymu pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju nėra galimybių nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimai dėl civilinių bylų iškėlimo yra pagrįsti, ar atstovavimas tose bylose būtų perspektyvus. Todėl tik išnaudojus visas galimybes surinkti įrodymus, pagrindžiančius pirminę pareiškėjo poziciją, galima tikėtis, kad pareiškėjas galės tinkamai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad skundžiamas Kauno tarnybos sprendimas dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr.(1.7)-S-254-08 ir 2008-02-07 sprendimą Nr.(1.8)-S-259-08 yra nepagrįstas ir neteisėtas bei įpareigojo Kauno tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčui akt. 2006-11-21 įst. red., 1 str. 1 d.). Taigi, Įstatymo pagrindinis tikslas- padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą.

VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Įstatymo 11 str. 5 d. 1-2 punktai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pagal VGTPĮ 23 str. 2 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai (...) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Vilniaus tarnyba savo atsisakymą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą bei Kauno tarnyba savo atsisakymą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos atsisakymą grindė Įstatymo 11 str. 5 d. 1 ir 2 punktais (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus).

Pareiškėjo prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turinys patvirtina, kad jis ketina užvesti civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nepagrįstos ir melagingos ekspertizės atlikimo bei neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo pratęsimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio antroje dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau 1950 m. Konvencijos) 5 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta galimybė apriboti asmens laisvę, tačiau tai turi būti daroma laikantis nacionalinių įstatymų numatytų procedūrų. 1950 m. Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu jis buvo neteisėto sulaikymo ar suėmimo auka. Analogiška norma yra ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse: 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2007-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007 yra pažymėjęs, jog reikalinga atsižvelgti ir į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, tokius kaip asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės dydį, sulaikymo, neteisėto suėmimo laiką, informacijos apie sulaikymą, suėmimą paskleidimą visuomenėje, paties įtariamojo ar kaltinamojo elgesį. Taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį.

Valstybės atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) pareigūnų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese, ir esant kitoms dviem sąlygoms - žalai ir priežastiniam ryšiui. Veiksmų neteisėtumas nepreziumuojamas, o turi būti įrodytas juo besiremiančios šalies (CPK 178 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, įrodinėjamos civilinėje byloje.

Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio visuomeninius santykius, susiklostančius teismo ekspertizės organizavimo, administravimo, finansavimo ir racionalaus panaudojimo srityse. Teismo ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarką numato procesiniai įstatymai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai apsiriboja bendriausiomis teismo ekspertizę reglamentuojančiomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 str.). Ekspertizės išvados yra įrodinėjimo šaltinis ir turi įrodomąją galią, o ekspertų išvadų įvertinimas yra teismo kompetencija (BPK 285 str., 286 str., 301 str. 1 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-08-18 įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 8.11 p., ekspertas privalo nepažeisti tiriamojo asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, procesiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Konstitucijos 30 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 1.138 straipsnis suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti bylos aplinkybes.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime, darytina tokia bylai reikšminga išvada: akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo nustatymas, taip pat konstatavimas, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus Įstatymo 11 str. 5 d. 1, 2 punktų prasme reiškia tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Išanalizuotų teisės aktų normos leidžia daryti išvadą, kad teismui gali būti teikiami tokie reikalavimai, kokių siekė pareiškėjas, prašydamas antrinės teisinės pagalbos. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjui reikia kvalifikuotos teisinės pagalbos ne tik ruošiant atitinkamus dokumentus, tačiau ir renkant įrodymus, formuluojant reikalavimus. Kolegijos nuomone, įvertinti, ar ieškinys teismui yra perspektyvus, turėtų advokatas, išnagrinėjęs reikalavimų turinį ir siekiamo rezultato tikimybę ir, esant reikalui, surinkęs papildomos informacijos (VGTPĮ 23 str. 2 d.). Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Kauno tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų 2008-02-25 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimo Nr. (1.7)-S-254-08 ir 2008-02-07 sprendimo Nr.(1.8)-S-259-08 apskundimo, netinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisingus bei neteisėtus sprendimus, o Komisiją, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2009-05-05 sprendimu Nr.2009/28-(25-24-(2008))-35 teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti Kauno tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-517-685 dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos 2008-02-05 sprendimą Nr. (1.7)-S-254-08, 2008-02-07 sprendimą Nr. (1.8)-S-259-08 ir įpareigojo šioje dalyje suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Kauno tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Albina RimdeikaitėJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius