- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-12
- Bylos Nr.
- I-7065-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-1585-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui E. P., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. skunde (b. l. 1-4) prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 2S-934; 2) įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoją teikti E. P. Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas atsisakė tenkinti jo prašymą pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nesutinka, kad jo atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. normos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. Skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisyklės bausmių vykdymo teisėje netaikymo prieštarauja BVK 3 str. 3 d. nuostatoms, kad „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas“. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2001-12-20 nutarimo Nr. 38 12 p. nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymas, kuris numatė galimybę būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems, faktiškai atlikus jiems mažesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, palyginus su šiuo metu galiojančiu įstatymu, laikytinas švelnesniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 37–39) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad įvertinus tai, kad nuteistasis faktiškai neatliko jam paskirtos bausmės atitinkamos minimalios dalies, pataisos įstaigos administracija neturėjo teisinio pagrindo rengti lygtiniam paleidimui svarstyti reikalingus dokumentus ir perduoti juos nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai (toliau – Komisija). Pareiškėjas savo skunde nepagrįstai sieja skunde nurodytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnių nuostatas su BVK 3 straipsnio nuostatomis, kadangi abu šie įstatymai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. BK yra materialiosios teisės įstatymų rinkinys, o BVK priskirtinas procesinei teisės sričiai. BK 3 straipsnis reglamentuoja veikos baudžiamumą ir asmens baudžiamumą tos veikos padarymo metu numatančių įstatymų galiojimą laike. Tiriamu atveju yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai pareiškėjas prašo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą dar nesant formaliems šio klausimo išsprendimui būtiniems kriterijams - jis nėra atlikęs įstatyme numatytos minimalios bausmės dalies. Todėl įvertinus tai, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė, o visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius įstatymus, Vilniaus pataisos namų informacinio pobūdžio raštas - atsakymas pareiškėjui pagal jo prašymą pateikti jį svarstyti Komisijai bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimas Nr. 2S-934 atsisakyti panaikinti šį raštą yra teisėti ir pagrįsti.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui 2014-02-14 raštu Nr. 2S-934 buvo paaiškinta, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų atsakymą, nes pareiškėjui negali būti taikomos BVK 157 str. normos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas, kad švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisyklė bausmių vykdymo teisėje netaikoma. Bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato ne BK, o BVK ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jie švelnesni, ar griežtesni, nei galioję prieš juos. Pareiškėjui dabar negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes nėra formalaus pagrindo, tai yra neatlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis. Pagal šiuo metu galiojantį BVK 157 str. lygtinis paleidimas pareiškėjui gali būti taikomas nuo 2016-02-22. BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeitė BVK 164 straipsnio turinys, ir pavadinimas. Šio straipsnio redakcijoje nuo 2012 m. liepos 1 d. nurodyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Tame pačiame straipsnyje nurodytos komisijos funkcijos, jos sprendimų apskundimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir nustačius, kad pareiškėjas faktiškai neatliko minimalios paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, pagrįstai padaryta išvada, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su prašymu nagrinėti Komisijai. Komisijai perduodami nagrinėti tik tų nuteistųjų prašymai, kuriems lygtinis paleidimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas gavęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus rašto, minėtu 2014-02-14 raštu Nr. 2S-934 išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjui, t. y. pateikė informaciją į rūpimus klausimus. Kalėjimų departamentas nėra teisės aktų įpareigotas spręsti pareiškėjo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Atkreipia dėmesį, kad ginčas kyla dėl lygtinio paleidimo, todėl pagal nusistovėjusią teismų praktiką byla teisminga bendros kompetencijos teismui ir nagrinėjama pagal baudžiamojo proceso normas.
Kreiptinasi į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendros kompetencijos teismui.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus pataisos namai, o vėliau ir Kalėjimų departamentas, įvertinę nuo 2012-07-01 pasikeitusį BVK 157 straipsnio teisinį reglamentavimą, nenagrinėjo pareiškėjo nurodomu kriterijumi pagrįsto prašymo dėl lygtinio paleidimo ir neteikė Komisijai dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Pareiškėjas skundo reikalavimais nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, o siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais.
Taigi, iš pareiškėjo skundo argumentų ir ginčijamų sprendimų matyti, kad šioje byloje vertintina, ar pareiškėjo atžvilgiu, pasikeitus BVK nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinį paleidimą, gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nagrinėjant ginčą, byloje bus vertintinos ir analizuojamos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą.
Nors ginčijamuose sprendimuose išaiškinta sprendimų apskundimo tvarka pagal BVK 183 straipsnį, tačiau tai negali pakeisti materialiojo teisinio santykio esmės, t. y. lygtinio paleidimo taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas.
Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonė, kuris teismas, administracinis ar bendrosios kompetencijos, turėtų spręsti šį ginčą, todėl kreiptinasi į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21, 105–106 straipsniais, teismas
nutarė:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.