Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-180-603/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
2S-180-603/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05975-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-180-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05975-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.; 121.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Danos A. B., S. Č., G. G., N. G., N. J., I. K., J. L., A. M., L. N., J. N., D. P., J. S., L. S., J. S., L. S., R. S., I. S., J. Š., A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-863/2013 ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinys atsakovei L. S. dėl 420,10 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas visiškai; trečiųjų asmenų pareikšti savarankiški reikalavimai ieškovui, t.y. D. A. B. reikalavimas priteisti iš ieškovo 461,99 Lt, S. Č. – 480,40 Lt, G. G. – 480,39 Lt, N. G. – 361,63 Lt, N. J. – 361,63 Lt, I. K. – 277,31 Lt, J. L. – 360,45 Lt, A. M. – 461,99 Lt, L. N. – 277,31 Lt, J. N. – 361,63 Lt, D. P. – 461,99 Lt, J. S. – 360,45 Lt, L. S. – 461,99 Lt, J. S. – 360,45 Lt, L. S. – 194,18 Lt, R. S. – 360,45 Lt, I. S. – 361,99 Lt, J. Š. – 277,31 Lt, A. V. – 194,18 Lt atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus D. A. B., S. Č., G. G., N. G., N. J., I. K., J. L., A. M., L. N., J. N., D. P., J. S., L. S., J. S., L. S., R. S., I. S., J. Š., A. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nesutinka teismo sprendimu visa apimtimi, kiekvienas iš jų yra pareiškęs atskirus reikalavimus, todėl kiekvienas turi sumokėti atskirai įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, kuris sudaro 72,00 Lt, ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą pasirašė atsakovė L. S. ir tokios teisės neturintis asmuo – advokato padėjėjas, todėl nurodė tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, pateikti jų pačių pasirašytą skundą.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad apeliacinio skundo surašymas ir jo pasirašymas neatliekamas apeliacinės instancijos teisme. Su apeliaciniu skundu susijusių teisinių procesinių veiksmų atlikimas vyksta iki apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Tretieji asmenys, paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 210,53 Lt dydžio žyminį mokestį, t.y. 3 procentus nuo ginčo sumos. Visų 19-os asmenų reikalavimas ieškovui pareikštas vienoje byloje tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Tai, kad kiekvienas iš šių asmenų prašo priteisti skirtingas sumas proporcingai savo turimai nuosavybės teisės daliai, neturi teisinės reikšmės bendrai ginčo sumai ir skaičiuotinam žyminiam mokesčiui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio, nustatančio advokato padėjėjo statusą, 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus; advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytinis advokato (praktikos vadovo) sutikimas; advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms atskirojo skundo argumentus, jog advokato padėjėjas turi teisę atstovauti byloje dalyvaujančius asmenis pasirašant apeliacinį skundą, nes skundas paduodamas per pirmosios instancijos teismą. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo priėmimo (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnis). Todėl teisės atstovaujamojo vardu pasirašyti apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56, 59 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir apeliacinio skundo pasirašymą (CPK 56, 60 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė asmenys, galintys būti apeliacijos subjektais – atsakovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tačiau apeliacinį skundą pasirašė tik atsakovė ir netinkamas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus atstovas – advokato padėjėjas T. B., kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, nurodydamas tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, pateikti kiekvieno iš jų pasirašytą apeliacinį skundą. Be to, apeliantai gali pateikti naujai pasirinkto atstovo – advokato pasirašytą apeliacinį skundą.

Kaip žinoma, žyminis mokestis yra proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Minėtas valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje.

Kai byloje skirtingi ieškovai reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui, bendrą žyminio mokesčio dydį lemia tai, ar šie kiekvieno ieškovo reikalavimai gali būti nagrinėjami atskirai, ar jie visi turi būti nagrinėjami kartu. Kitaip tariant, priklausomai nuo procesinio bendrininkavimo formos, gali skirtis bendras žyminio mokesčio dydis už visų reikalavimų nagrinėjimą. Nagrinėjamos bylos atveju kiekvienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, gali pareikšti ieškinį ieškovui UAB „Lazdynų būstas“ atskiroje byloje. Todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal bendrąsias taisykles, t. y. už kiekvieno iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai. Šiuo atveju bendrą žyminio mokesčio dydį sudaro už kiekvieno trečiojo asmens reikalavimą mokėtinų žyminių mokesčių suma (CPK 43, 80, 85 straipsniai).

Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus apeliacinis skundas apmokėtas 215,53 Lt žyminio mokesčio suma, kuri, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apskaičiuota nuo bendros sumos, gautos sudėjus jų visų turtinius reikalavimus (b.l. 117). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi, kiekvienas iš jų yra pareiškęs atskirus, savarankiškus reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų turi atskirai sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už teismui pateiktą apeliacinį skundą, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga išvada reikštų, kad vien tik dėl to, kad ieškinys pareiškiamas kelių ieškovų vienoje byloje, jie išvengtų didesnio žyminio mokesčio mokėjimo, kurį turėtų sumokėti už savo reiškiamų reikalavimų nagrinėjimą tuo atveju, jeigu šiuos reikalavimus reikštų atskiroje byloje. Tokia situacija, nesant įstatymų sureguliuoto grupės ieškinio instituto, neatitinka žyminio mokesčio instituto paskirties ir tikslų, bei lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo principų.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė