- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- A6.-168-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00188-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Ingridai Bikbajevienei,
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo), tačiau nuo 2020 m. vasario 20 d. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. VMI 2021 m. spalio 18 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“.
D. B. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
D. B. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad visi duomenys apie įmonės įsteigimo datą yra internete. Buvo įmonės steigėjas, yra vienas iš savininkų ir vadovas. Įmonė užsiėmė tarpininkavimo paslaugomis, galbūt reklama, visi duomenys yra pas tyrėjus. Į klausimą, jog nesumokėti mokesčiai, tegu atsako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnai. Galbūt su juo kažkas neatsiskaitė ir ne dėl jo kaltės įmonė nesumokėjo mokesčių. Įmonė turėjo trumpalaikio turto, pinigų. Kyla klausimas, ką daryti, jeigu jų įmonė suteikia paslaugas kitam subjektui, kuris neatsiskaitė. Negali pasakyti, kokia tai suma, nes apskaitos jis netvarkydavo. Tam samdoma apskaitos įmonė, kuri tvarkė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, bendrovė galėjo atsiskaityti su VMI. Žino, kad iškelta bankroto byla, nuo praeitų metų birželio mėn. tenka bendrauti su pareigūnais kitose bylose ir daugiau tuo nesidomi, nes pareigūnai jam „aukščiau“ nei VMI. Šios bendrovės dokumentai yra FNTT skyriuje, dokumentai buvo paimti iš apskaitą tvarkančios buhalterės. Galbūt VMI to nežino, jie kelia bankroto bylas, paskui teigia, kad nepristato dokumentų, nors jis neturi jų. Tikslinga jį nubausti tik tada, kai bus nustatyta FNTT pareigūnų, ar tuo metu įmonė buvo moki ar ne, o ne vien vadovautis VMI pasakymais. Negali patvirtinti, kad tie skaičiai teisingi, negali ir paneigti. Negali atsakyti dėl 2019, 2020 metų metinių finansinių ataskaitų pateikimo, nes šias pareigas turėjo atlikti buhalterė. Jei to buhalterė nepadarė, jis tuo klausimu nesidomėjo, šiuo aspektu pripažįsta, kad pasielgė aplaidžiai. Mažojoje bendrijoje nedirba asmenys pagal darbo sutartis, o dirba pagal civilines paslaugų sutartis. Jie yra nariai, kaip bendraturčiai, nebūtinai turi būti įdarbinti. VMI puikiai žino, kas yra mažoji bendrija, kad ji gali turėti iki 9 bendraturčių. Jų įmonė neturėjo samdomų darbuotojų. Žino apie galimybę pateikti VMI prašymą sustabdyti įmonę, nes yra ne kartą sustabdęs, kad nebūtų tokių dalykų ir neprašytų finansinių ataskaitų. Iki tol tuo nesidomėjo, atrodė, kad nevykdai veiklos ir viskas. Nėra kreipęsis civilinio proceso tvarka išsiieškoti iš kito subjekto pinigų sumas.
VMI atstovė I. Bikbajavienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi tokios informacijos, kad D. B. buvo baustas dėl kitų pažeidimų, susijusių su šia bendrija ar, kad kreipėsi į FNTT. Greičiausiai tai daro teritorinis mokesčių administratorius, o dėl pažeidimų į teismą kreipiasi centrinis administratorius. Nori pasakyti, kad teritorinis administratorius kreipėsi į FNTT dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neteisingos apskaitos tvarkymo. Tai nėra susiję su nemokumu, kita vertus, ar bendrovė yra nemoki sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Jei dokumentai perduoti FNTT, tai tokią informaciją turi turėti nemokumo administratorius. Tik pasibaigus tyrimui ir paaiškėjus aplinkybėms, bus tęsiami kiti veiksmai, nemokumo administratorius galės tikslinti deklaracijas, jei kažkas paaiškėtų. FNTT tyrimas nesusijęs su šia byla ir byloje pateiktais duomenimis. VMI pareiškime nurodyta mokestinės nepriemokos suma – tai pačios bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka, deklaraciją galėjo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas ir dokumentus turėjo pateikti bendrovės vadovas. Netikėti tuo, kas yra pateikta viešai per elektroninę deklaravimo sistemą, neturi pagrindo. Remiasi tuo, kas pateikta bendrovės. Pagal pateiktas deklaracijas delspinigiai pasiskaičiavę nuo deklaruotos mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Bendrovė pateikė mokesčių VMI deklaraciją, bet nesumokėjo atitinkamų mokesčių.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. vasario 23 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13 506,00 Eur, kurią sudaro: mokestis ir rinkliava – 12 574,00 Eur, delspinigiai – 932,00 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus už 2019 metų rugsėjo mėn. deklaruotos pridėtinės vertės mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3086-794/2021 iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d.
Pareiškime nurodyta, kad bendrovė 2020 m. sausio 27 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 14 340,00 Eur. Žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, D. B. (MB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis akcininkas ir vadovas) turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2021 m. spalio 18 d. (VMI pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo) ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės:
1) bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2019 ir 2020 metus, taigi bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai;
2) bendrovėje nėra dirbančiųjų;
3) bendrovė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;
4) informacijos apie bendrovėje dirbančius asmenis nėra;
5) VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto bendrovė neturi;
6) VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių bendrovė nėra įregistravusi.
Pareiškime pažymima, kad D. B. žinojo, jog Bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, be to, vadovaujant D. B., buvo surašyti 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. kovo 4 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2020 m. kovo 6 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, būdamas susipažinęs su bendrovės finansiniais dokumentais, D. B. galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2020 m. vasario 20 d., t. y. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Atitinkamai D. B. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, kaip pažymima pareiškime, D. B. nuo 2020 m. vasario 20 d. būdamas bendrovės vienasmenis akcininkas ir vadovas, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes bendrovė nuo 2020 m. sausio mėn. realiai veiklos nevykdo (nebebuvo nė vieno darbuotojo), t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės bankroto iškėlimo, tuo pažeisdamas kreditorės VMI interesus (b. l. 2–4, 9–14).
Šalies argumentai
Esant tokiai situacijai, VMI 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad bendrovė yra pateikusi juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 metus. Vertinant bendrovės balansą už 2018 metus matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 5000 Eur, kuris balanse yra apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, įsipareigojimų įmonė neturi. 2021 m. spalio 14 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI yra 13 506,00 Eur, kurios išieškoti nepavyko. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje nėra nė vieno apdrausto asmens, taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik nevykdo įsipareigojimų valstybės institucijoms, tačiau ir realiai nebevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos. Taip pat VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonių bendrovė neturi. Taigi, atsakovė jau kuris laikas negali vykdyti prievolių kreditoriams ir neturi lėšų iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Teismas darė išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsiskolinimai viršija jos turtą, todėl jai iškelta bankroto byla (b. l. 6–8).
MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 23 d. balanso duomenimis, mažoji bendrija skolinga VMI 12 574 Eur PVM mokesčio ir 932 Eur delspinigių, iš viso 13 506 Eur (b. l. 9–10).
MB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukose ir prievolėse užfiksuotos finansinės operacijos 2019–2020 m. (b. l. 11–13).
VMI 2020 m. vasario 20 d. nurodyme Nr. (23.31-08) 467-27358 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nurodyta nurašyti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose esančių sąskaitų iš viso 14 340 Eur (b. l. 14).
VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo kreiptasi į teismą dėl minėtos mažosios bendrijos bankroto bylos iškėlimo (b. l. 37–40).
Sistemoje užfiksuoti daromi išieškojimai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41–42).
VMI 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467–39480 nuspręsta išieškoti į biudžetą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 12910,65 Eur (43–45).
MB „(duomenys neskelbtini)“ trumpajame balanse už 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pateiktame juridinių asmenų registrui, nurodyta, kad mažoji bendrija turi trumpalaikio turto už 5000 Eur (b. l. 46).
MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi transporto priemonių (b. l. 47), nekilnojamojo turto (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju D. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. rugsėjo 7 d. Įmonės vadovu nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo D. B. (b. l. 5). D. B. teismo posėdžio metu teigė, kad buvo įmonės steigėjas, yra vienas iš savininkų ir vadovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu kėlė abejones, ar jis tinkamas subjektas.
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, priima sprendimą mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimą dėl šių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, mažosios bendrijos vadovas atsako už kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą.
Šių teisės akto nuostatų analizė neleidžia abejoti tuo, kad mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens, vadovas privalo tinkamai atlikti savo pareigas, kurios nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kartu ir JANĮ, jei mažoji bendrija tampa nemoki, t. y. esant tam tikroms sąlygoms, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo aptariamam juridiniam asmeniui. Todėl nėra abejonių, kad D. B., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. Vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesutikimas su tuo savaime nereiškia, kad jam administracinio nusižengimo byla nepagrįstai pradėta pagal minėtą ANK straipsnį.
Pasak D. B., ne dėl jo kaltės mažoji bendrija nesumokėjo mokesčių, nes su ja neatsiskaitė kitos bendrovės, o mažoji bendrija turėjo trumpalaikio turto, pinigų.
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3086-794/2021 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byla (b. l. 6–8), kuri yra įsiteisėjusi. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3086-794/2021 nurodyta, kad mažoji bendrija yra pateikusi juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 metus. Vertinant MB „(duomenys neskelbtini)“ balansą už 2018 metus, matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. mažoji bendrija turėjo 5000 Eur, kuris balanse yra apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, įsipareigojimų įmonė neturi. 2021 m. spalio 14 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI yra 13 506,00 Eur, kurios išieškoti nepavyko. „Sodros“ duomenimis, mažojoje bendrijoje nėra nė vieno apdrausto asmens, taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik nevykdo įsipareigojimų valstybės institucijoms, tačiau ir realiai nebevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos. Taip pat VĮ „Registrų centras“ duomenimis, mažosios bendrijos vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonių mažoji bendrija neturi.
Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-1125-794/2022 (buvęs Nr. eB2-3086-794/2021) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. mažosios bendrijos išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtoją, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie balansą, išieškojimus, įplaukas, VMI 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467–39480 išieškoti mokestinę nepriemoką iš MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, MB „(duomenys neskelbtini)“ balansas už 2018 metus, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ išrašai.
Iš VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2022 m. vasario 23 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13 506,00 Eur, kurią sudaro: PVM mokestis – 12 574,00 Eur, delspinigiai – 932,00 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė už 2019 m. Kaip minėta, net iš MB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2018 metus matyti, kad mažosios bendrijos turto (5000 Eur) neužtektų padengti net pusės įsiskolinimo VMI. Byloje nenustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laiku turėjo kitokio turto, kuriuo būtų galima atsiskaityti su VMI. VMI pareiškime pažymima, kad, vadovaujant D. B., buvo surašyti VMI 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. kovo 4 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, VMI 2020 m. kovo 6 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Net ir atlikusi tokius veiksmus, VMI nesugebėjo išsiieškoti skolos iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, būdamas susipažinęs su mažosios bendrijos finansiniais dokumentais, D. B. galėjo suvokti, kokia yra reali jo vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis. Akivaizdu, kad mažoji bendrija neturėjo jokių realių galimybių atsiskaityti su VMI. Atitinkamai D. B. kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti juridinio asmens mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi D. B., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė pakankamai priemonių, kad būtų paskelbtas bankrotas jo vadovaujamai mažajai bendrijai. D. B. teiginys, kad mažoji bendrija turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su VMI, nėra patvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kiti skolininkai neatsiskaitė su MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenustatyta, kad mažoji bendrija kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, kad būtų priteisti įsiskolinimai, ar ėmėsi kitų veiksmų atgauti skolas. Todėl minėtas D. B. teiginys laikytinas deklaratyviu.
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad D. B., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Teismas nesutinka su D. B. teiginiu, kad neva tikslinga jį nubausti tik tada, kai bus nustatyta FNTT pareigūnų, ar tuo metu mažoji bendrija buvo moki, ar ne. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, susijęs su pareigos kreiptis į teismą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo. Byloje nenustatyta, kad FNTT atliekamas tyrimas yra susijęs su šiuo klausimu. Be to, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3086-794/2021 pripažino, kad mažoji bendrija yra nemoki. Tai, kad, pasak D. B., jam yra paskirtos baudos už kitokio pobūdžio veiksmus, pavyzdžiui, už MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nepateikimą, taip pat nereiškia, kad jis šioje byloje traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą už tuos pačius veiksmus. Teismas nenustatė, kad D. B. anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn analogišku pagrindu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pažeidimai nelaikytini tapačiais, kuris nustatytas šioje byloje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad D. B. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien D. B. nesutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu savaime nereiškia, kad D. B. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo mažajai bendrijai. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. B. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53–75). Teismas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1800 Eur). Taikyti D. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 180 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1800 Eur (tūkstančio ir aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
D. B. paskirtos 1800 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-168-1100/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.