Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 18 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje ir katilinėje, kilusio konflikto ir stumdymosi tarp jo ir jo sugyventinės J. M. metu, tyčia koja spirdamas vieną kartą J. M. į kairės kojos blauzdą, rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę ranką, plastikiniu grindų šepečiu suduodamas po vieną smūgį į kairės rankos alkūnę ir plaštaką, rankos kumščiu suduodamas du smūgius į galvos sritį, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22 val. kambaryje, esančiame tuo pačiu adresu, tyčia rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį J. M. į veido sritį, taip savo sugyventinei J. M. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešinėje klubinėje srityje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairiame dubenyje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M., apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. apie 8.30 val. jo buvusi žmona J. grįžo iš darbo. Jis ryte išvažiavo automobiliu pašerti gyvulių, o J. liko sėdėti fotelyje ir žiūrėdama televizorių gėrė alų. Grįžęs pamatė, kad J. miega, išėjo į kiemą tvarkyti malkų. Apie 14 val. grįžo į namus pavalgyti, J. tuo metu jau buvo atsikėlusi ir darė valgyti, gurkšnojo alų. Po truputį abu apsižodžiavo, konflikto metu jis išsakė jai priekaištus dėl galimos neištikimybės. Po to išėjo vėl darbuotis prie malkų. Darbavosi kol pradėjo temti. Išėjusi į lauką J. prašė, kad nuvažiuotų nupirkti alaus, bet jis pasakė, kad niekur nevažiuos. Jam parėjus į namus, J. jį įkalbino nueiti į parduotuvę ir nupirkti alaus, sakė, kad susitaikymui. Jis nubėgo į parduotuvę ir parnešė 3 butelius alaus 1 litro talpos ir plėčkutę. Po kiek laiko J. atėjo visa pikta šaukdama, kur jis padėjo jos alų. Katilinėje tarp jų kilo susistumdymas, kurio metu patyrė sužalojimus, t. y. mėlynė ant dešinės kojos šlaunies, mėlynė - nubrozdinimas ant kairės rankos alkūnės, praskelta lūpa ir nubrozdintas dešinysis skruostas. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, nes visa tai įvyko stumdymosi metu. Dėl to jokių pretenzijų J. neturi. Teigia, kad prieš J. smurto nenaudojo, o jei ji susižalojo, tai susistumdymo katilinėje metu (e. b. l. 143-146). Papildomos apklausos metu pripažino, kad pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus J. galėjo padaryti jis stumdymosi metu. Kai pradėjo stumdytis, jis jai griebė už rankų, griebė keletą kartų tiek už dilbių, tiek už žastų, buvo, kad ir stipriau suėmė. Gali būti, kad stumdymosi metu jai įspyrė ir į koją, bet tai gavosi spontaniškai. J. jam sudavė plastikiniu grindų šepečiu, bet galėjo būti, kad ir jis jai taip pat sudavė, kai norėjo atimti šluotą. Pripažįsta, kad J. būnant kambaryje trenkė jai per rankas, nes ji telefonu filmavo. Tą vakarą abu su J. buvo išgėrę alkoholio, dėl to visko aiškiai nepamena. Pripažįsta savo kaltę (e. b. l. 152-155).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. ryte apie 8.30 val. grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini), po naktinės pamainos darbe (duomenys neskelbtini), rado namuose atsikėlusį neblaivų savo buvusį vyrą A. M., su kuriuo minėtu adresu gyvena apie du mėnesius, kartu veda bendrą ūkį. Su savo buvusiu vyru išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau po kelių mėnesių vėl sutiko kartu su juo gyventi. Grįžus į namus, neblaivus A. M. pradėjo jai priekaištauti dėl galimos neištikimybės, agresyviai nusiteikęs pradėjo vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Pradėjus dirbti ūkio darbus, vyras visą laiką jai priekaištavo nebūtais dalykais. Vakare apie 18 val. A. M. vis dar nebuvo išsiblaivęs, toliau ją įžeidinėjo. Grįžęs iš katilinės, kuri yra prie gyvenamojo namo prijungtame priestate, ir pamatęs, kad ji eina parūkyti, vėl pradėjo priekaištauti, kad eina skambinti ,,kavalieriams“. Būnant koridoriuje, A. M. staigiai priėjo prie jos ir stipriai koja spyrė į kairės kojos blauzdą. Pasakius, ką tu čia darai, jis vėl pradėjo šaukti įvairius įžeidžiančius žodžius ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairės rankos viršutinę dalį, taip pat koridoriuje paėmęs plastikinį ilgą grindims plauti šepetį, vieną kartą trenkė į tos pačios rankos alkūnę ir į rankos plaštaką. Smūgių galėjo būti ir daugiau, tačiau nepamena, nes buvo ištikta didelio šoko ir stipraus astmos priepuolio, todėl negalėjo apsiginti. Paleidęs šepetį ant grindų, jis du kartus rankos kumščiu sudavė jai į pakaušį. Po pirmų smūgių ranka ir šepečiu ji susilenkė ir susiėmė už galvos, kad nebūtų daugiau suduotų smūgių. Kai viskas baigėsi, A. M. lyg niekur nieko nuėjo į gyvenamojo namo kambarį, o ji nuėjo į katilinę parūkyti. Maždaug apie 22 val. prigulus į lovą su drabužiais pažiūrėti televizorių, įėjo A. M. ir pradėjo toliau įžeidinėti. Priėjęs pradėjo šaukti (necenzūrinis žodis) ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą, kur pataikė negali pasakyti. Po to vyras lyg niekur nieko pasišalino iš kambario. Fizinį skausmą pajuto tik kitos dienos ryte, pamatė atsiradusias mėlynes ir kraujosruvas būtent tose vietose, į kurias buvo suduoti smūgiai. Po įvykio rankos ir kojos buvo su mėlynėmis (e. b. l. 18-26, 49-52).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2024 m. lapkričio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo priedai, vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrint 00.05 min trukmės vaizdo ir garso įrašą pavadinimu ,,20241107_215602(7)“ matomas vyriškis sugniaužęs dešinės rankos kumštį. Matosi, kad filmuojant moteris guli ir artėjant vyrui koja riečiasi link savęs. Moteris sako ,,eik šalink (necenzūrinis žodis) nenervuok“, o vyras pasilenkęs ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu sako ,,(necenzūrinis žodis) to, (necenzūrinis žodis) to“ ir kumščiu suduoda po ko nukrenta telefonas, moteris šaukia ,,aaaaa, eik šalėn“ (e. b. l. 98-100).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), į kurio vidų patenkama iš kiemo pusės pro tamsiai rudos spalvos duris. Patekus į namo vidų, matoma pagalbinė patalpa, kurios kairėje pusėje įėjimas į namo koridorių, kur matomos išlaužtos durys. Patekus į namo koridorių, dešinėje jo pusėje matomas įėjimas į kitą patalpą, už ėjimo į kitą patalpą, matoma lova, ant kurios sudėta įvairių rūbų. Netoli lovos įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas. Kairėje koridoriaus pusėje matomas įėjimas į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje, dešinėje kambario pusėje matoma tamsios spalvos su raštais ištiesta sofa, pastatyta tarp dviejų namo langų, joje buvo panaudotas fizinis smurtas. Pagalbinėje patalpoje rasta pilkos spalvos su raudonais elementais grindų plovimo šluota, kuria buvo suduoti smūgiai (e. b. l. 27-29, 30-37).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiąją J. M. ant kairės rankos viršutinės dalies, netoli peties matoma skersai rankos pailga mėlynė, ant tos pačios rankos ties alkūne matomi nubrozdinimai su kraujosruva. Apžiūrėjus tos pačios rankos plaštaką, išorinių sužalojimų nestebima. Atidengus koją ant blauzdos priekyje matoma nedidelė mėlynė. Apžiūrėjus galvos viršutinę dalį, veido dešinės pusės smakrą, jokių išorinių sužalojimų nestebima (e. b. l. 75-78, 79-84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 286/2024(04) nurodyta, kad J. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, nugaroje, krūtinėje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (e. b. l. 66-69).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. smurtaudamas prieš šeimos narį – savo sugyventinę, buvusią sutuoktinę J. M., tyčia koja spirdamas vieną kartą J. M. į kairės kojos blauzdą, rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę ranką, plastikiniu grindų šepečiu suduodamas po vieną smūgį į kairės rankos alkūnę ir plaštaką, rankos kumščiu suduodamas du smūgius į galvos sritį, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22 val. kambaryje, esančiame tuo pačiu adresu, tyčia rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį J. M. į veido sritį, taip savo sugyventinei J. M. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešinėje klubinėje srityje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairiame dubenyje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur sumai, kurį kaltinamasis A. M. atlygino (e. b. l. 56, 118-119, 120).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

A. M. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina su areštu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Kaltinamasis pensininkas, neteistas, per pastaruosius vienerius metus nebaustas administracine tvarka (e. b. l. 127-130, 131-132). Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prieš savo sugyventinę J. M. smurtauja ne pirmą kartą (e. b. l. 127-130). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimali – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Siekiant paskirta bausme daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. M., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau negu 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. M., gyv. (duomenys neskelbtini); nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (iki 2025 m. liepos 18 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paliekant nustatytus įpareigojimus.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. M., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau negu 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. M., gyv. (duomenys neskelbtini); nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.