- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2-2716-793/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01077-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei V. S., atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo atstovui A. P. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti 2012-03-30 VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimą – pranešimą, kuriuo atmestas ieškovės prašymas Nr. 651175QPB atlikti patalpos – rūsio kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovą atlikti patalpos – rūsio kadastrinius matavimus; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007 metais įsigijo pradėtas rekonstruoti administracinės paskirties patalpas, kurių bendras plotas – 43,95 m², esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. vasario 3 d. internetu pateikė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui prašymą Nr. 651175QPB atlikti patalpos – rūsio – kadastrinius matavimus. Teigia, kad VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo darbuotoja 2012 m. kovo 30 d. informavo pareiškėją, kad pastarosios prašymas yra atmestas, nurodant, jog kadastrinius matavimus gali užsakyti namo adresu (duomenys neskelbtini)., bendrasavininkiai. Teigia, kad yra viena iš ginčo patalpos – minėto rūsio – naudotojų, nes jai nuosavybės teise priklausančios patalpos ir ginčo rūsys fiziškai ribojasi, sutampa šių patalpų išoriniai kontūrai, šias patalpas skiria tik perdengimo plokštė, patalpos turi bendras sienas; rūsio vidinėje sienoje įrengti laiptai, skiriantys patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini)., pastate; ant išorinės rūsio sienos sumontuoti laiptai, kuriais patenkama į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas; rūsio dalyje įrengtas šilumos punktas, kuriame sumontuoti inžineriniai šildymo, vandens tiekimo ir apskaitos prietaisai, aprūpinantys pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią patalpą šildymu, vandeniu. Suabejojusi teritorinio registratoriaus argumentu, kad rūsio patalpa priklauso pastatui adresu (duomenys neskelbtini)., V. S. 2012 m. balandžio 16 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui užsakymą, prašydama pateikti išrašą apie pastate adresu (duomenys neskelbtini)., esantį rūsį. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (4.6.11.)RA-2328 jai buvo pranešta, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)., esantis rūsys atskiru nekilnojamojo turto objektu nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Mano, kad teritorinis registratorius apie rūsio priklausymą pastatui (duomenys neskelbtini) teikia žinomai neteisingą informaciją, kadangi negalima nustatyti, kam priklauso nekilnojamojo turto objektas, šiuo atveju rūsys, jei jis neidentifikuotas (T I, b. l. 108-110).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė 2012-02-03 internetu pateikė atsakovui užsakymą atlikti nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. 2187-5000-4013, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų kadastrinius matavimus (kadastro duomenų tikslinimas). Teigia, kad pastabose ieškovė papildomai nurodė, kad patalpa yra pastato 2E2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje, jos bendras plotas apie 35 m², be to, ieškovė yra viena iš pastato savininkių. Nurodo, kad ieškovei buvo pranešta, kad norima matuoti rūsio patalpa priklauso pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl minėtos patalpos kadastrinius matavimus gali užsakyti tik minėto pastato bendrasavininkiai. Pažymi, kad prieš tai minėtame pastate ieškovės vardu jokių patalpų nuosavybės teise ar kitomis teisėmis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei priklausanti patalpa yra gretimame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), minėta patalpa amalgamacijos būdu galėtų būti prijungta prie pastato (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti (T I, b. l. 138-139).
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.
Ieškovė ieškinį palaiko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka.
Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai (T I, b. l. 184). 2013-05-07 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nori įsirengti laiptus, patekimui į jai priklausančią patalpą. Nurodė, kad laiptų įrengimui reikalinga konstrukcija bus tvirtinama prie ginčo patalpos (rūsio) sienų. Pažymėjo, kad prieš įrengiant minėtus laiptus, būtina atlikti kadastrinius rūsio matavimus, bei atkreipė dėmesį, kad VĮ „Registrų centras“ centrinio padalinio konsultaciniame skyriuje telefonu ieškovei paaiškino, kad minėtus matavimus ji atlikti turi teisę. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos skyrius su ieškovės norimais atlikti matavimais nesutinka, nurodydamas, kad ginčo objektas priklauso pastato (duomenys neskelbtini) savininkams, kurie ir turi teisę atlikti atitinkamus matavimus. Teigė, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės yra prieštaringos, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad domėjosi kam priklauso ginčo objektas, nustatė, kad minėtas objektas savininko neturi. Atkreipė dėmesį, kad nesiekia įgyti nuosavybės teisės į ginčo objektą. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo objekte yra įrengti šildymo įrenginiai, šilumos apskaitos tiekimo įrenginys, mano, kad turi teisę naudotis minėtu objektu. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės prašomų kadastrinių matavimų atlikimas nėra VĮ „Registrų centras“ viešo administravimo funkcija. Nurodė, kad kadastrinio matavimo paslaugos yra ūkinio, komercinio pobūdžio veikla, nepatenkanti į viešo administravimo sferą. Teigė, kad ieškovė gali kreiptis į kitus matininkus, nes VĮ „Registrų centras“ matininkai būdami ūkinės veikos dalyviais, turi remtis viešo registro duomenimis ir negali sudaryti sutarties su ieškove dėl kadastrinių matavimo paslaugų teikimo – ieškovė nėra nei ginčo patalpos bendrasavininkė, nei jos naudotoja. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 65, 112-115). Ieškovė 2012-02-03 pateikė atsakovui internetinį prašymą atlikti nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų kadastrinius matavimus (kadastro duomenų tikslinimas). Šio prašymo pastabose ieškovė nurodė, kad ji yra viena iš pastato savininkių ir ginčo rūsys jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. (T I, b. l. 27). Atsakovas raštu ieškovę informavo, kad jos prašomus kadastrinius matavimus gali užsakyti tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, nes nekilnojamasis daiktas, kuriam reikalinga atlikti atitinkamus matavimus, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 29). Ieškovė, nesutikdama su jai pateiktu, prieš tai minėtu, atsakymu, 2012-04-11 skundu kreipėsi į trečiąjį asmenį VĮ „Registrų centras“, prašydama patikrinti minėtame atsakyme nurodytą informaciją, atlikti patikrinimą dėl galimo dokumento klastojimo (T I, b. l. 15-16, 34-35). Trečiasis asmuo 2012-05-04 raštu dėl atsisakymo atlikti rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ieškovę informavo, kad rūsys, esantis po ieškovei priklausančiomis patalpomis, esančiomis, (duomenys neskelbtini), priklauso namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir, kadangi, ieškovė nėra minėto rūsio bendrasavininkė jos internetu pateiktas prašymas atsakovui netenkintas pagrįstai (T I, b. l. 12-14, 31-33). Atsakovas 2012-04-17 rašte ieškovei į jos 2012-04-16 prašymą nurodo, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esantis rūsys atskiru nekilnojamojo turto objektu nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (T I, b. l. 8, 30). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-08-23 išrašo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas pastatas – administracinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam pastatui priklauso ir 35,85 kv.m. rūsių (pusrūsių) plotas, nuo 2008-04-02 šiam pastatui nustatytas turto administravimas - administratorius UAB „Danės būstas“ (T I, b. l. 64, 83, 84-85). Iš VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2013-03-25 pažymos ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-03-25 išrašo reg. Nr. 50/8895 nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis rūsys priklauso A. P. (T I, b. l. 160-161). Iš ieškovės darytų nuotraukų nustatyta, kad rūsyje, esančiame po ieškovei priklausančiomis patalpomis yra įrengtas šilumos punktas (T I, b. l. 82). Iš prieš tai nurodytame šilumos punkte esančių įrenginių į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tiekiamas šildymas. Tuo pagrindu tarp ieškovės ir AB „Klaipėdos energija“ 2007-04-18 sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SV0000497 (T I, b. l. 86-87, 88, 89, 143). UAB „Danės būstas“ 2012-09-18 raštu informavo ieškovę apie tai, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), šildymą ir karštą vandenį gauną iš grupinės boilerinės, kuri randasi minėto namo rūsio patalpose (T I, b. l. 90). Ieškovė (tuo metu pareiškėja) V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu atsakovei VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui dėl 2012-03-30 sprendimo atsisakyti tenkinti prašymą atlikti patalpos – rūsio kadastrinius matavimus panaikinimo (T I, b. l. 22-24). Išnagrinėjęs administracinę bylą Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-09-05 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (T I, b. l. 68-74). Pareiškėja V. S. apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-09-05 sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (T I, b. l. 76-80). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-24 nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-09-05 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (T I, b. l. 99-102).
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d.). Licenciją turintys asmenys, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus gali atlikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 7 p.). Pagal minėtų taisyklių 8 punktą, už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą. Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 p.). Esant aukščiau išdėstytam nustatytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paslaugos teikimas yra ūkinio komercinio pobūdžio veikla, nepatenkanti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu apibrėžtą viešojo administravimo sferą. Vadovaujantis šiuo aiškinimu konstatuotina, jog pareiškėjos pateikto užsakymo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų darbams atlikti pagrindu tarp bylos šalių faktiškai susiklostė ne viešosios, o privatinės teisės normų reguliuojami teisiniai santykiai, pagrįsti sutarties laisvės principu. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (LR CK 6.156 str. 1 d. ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas gali sudaryti susitarimą su ieškove dėl atitinkamų kadastrinių matavimų atlikimo. Tačiau, kaip minėta, kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas. Duomenų, kad ieškovė yra rūsio, kurio kadastrinius matavimus ji prašo atlikti, savininkė, byloje nėra. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 65, 112-115), o minėtas rūsys, kuris, nors ir faktiškai randasi po ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, yra priskirtas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir priklauso A. P.. Ieškovė nurodo, kad ginčo objekte (rūsyje) yra įrengti šildymo įrenginiai, šilumos apskaitos tiekimo įrenginys, iš kurio į jai priklausančias patalpas tiekiamas šildymas, todėl mano, kad turi teisę naudotis minėtu objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų įrenginių buvimas ginčo objekte nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra minėto objekto naudotoja. Iš visumos byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė faktiškai ginčo objektu nesinaudoja, jokių teisių į minėtą objektą neįregistravo, dėl minėtų teisių nustatymo į teismą nesikreipė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė, neturėdama jokių teisių į ginčo objektą, neturi teisės reikalauti, kad atsakovas atliktų atitinkamus kadastrinius matavimus, yra pagrįstas nustatytu teisiniu reglamentavimu, jį atitinka, jam neprieštarauja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų ginčo objekto savininkė, naudotoja ar pan., jį neturėtų teisės reikalauti, kad atsakovas atliktų minėtus matavimus, nes tokiu atveju tarp šalių galėtų susiklostyti privatinės teisės normų reguliuojami teisiniai santykiai, pagrįsti sutarties laisvės principu.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas objektyviai įvertino ginčo rūsio nuosavybės (naudotojo) teisinį statusą, todėl iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti ginčo rūsio kadastrinius matavimus. Konstatavus, jog atsakovas atsisakė atlikti kadastrinius matavimus pagrįstai, nesant teisinio pagrindo, įpareigojančio vykdyti ieškovės prašymą atlikti kadastrinius matavimus, ieškovės ieškinys dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, iš ieškovės atsakovui pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.