Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. I., nutarimą priėmusios institucijos atstovei Anai Daugienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Migracijos valdybos vyr. specialistas 2010-01-27 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą K. I. už tai, kad 2009-12-09 priėmė į darbą UAB „Ars lapidis“ į vadybininko pareigas Baltarusijos Respublikos pilietę K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri neturi Lietuvos darbo biržos išduoto leidimo dirbti šioje įmonėje. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais K. I. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 206³ str. (b. l. 50).

Vilniaus apskr. VPK viršininkas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-01-27 priėmė nutarimą Nr. 10N-016355-10, kuriame pripažino, kad K. I. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė 2000 Lt baudą (b. l. 52).

K. I. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą pakeisti, sumažinti skirtą baudą iki 200 Lt. Paaiškina, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio ir masto, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą. Nutarimas prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai administracinių nuobaudų skyrimo praktikai. K. I. supranta, kad pažeidė teisės normas, reglamentuojančias užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo tinkamai atsižvelgta ir įvertinta, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo pareigūnams jį išaiškinti. Ši aplinkybė rodo, kad jis suprato ir įsisąmonino padaryto pažeidimo neigiamus socialinius padarinius. Skirdamas nuobaudą pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimą jis padarė dėl nežinojimo, į sunkią jo materialinę padėtį. Pažeidimą padarė pirmą kartą, yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas. Mano, kad nagrinėjamoje situacijoje 200 Lt bauda būtų protinga ir teisinga, siekiant jį nubausti bei perauklėti, kad laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teisme K. I. paaiškino, kad mergina, kurią įdarbino, pateikė leidimą gyventi, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Dokumentai buvo galiojantys. Jis nežinojo, kad dėl jos įdarbinimo reikia kreiptis į darbo biržą. Kokių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, jam buvo paaiškinta žodžiu, nagrinėjant bylą, jis pripažino, kad į darbo biržą nesikreipė, sutiko su pažeidimu. Teismo prašė sumažinti baudą, nes, jo nuomone, ji yra per griežta.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovė teisme paaiškino, kad K. I., įdarbindamas Baltarusijos pilietę, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas. Šio įstatymo 64 str. nurodomi atvejai, kada darbas arba užsiėmimas kita veikla laikomi neteisėtais. K. P. darbui Lietuvoje buvo būtinas leidimas dirbti, nes ji nepatenka į socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-14 įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 punkte nurodytas išimtis. K. P. leidimas gyventi Lietuvoje paskelbtas negaliojančiu 2010-01-07, ji nesikreipė į darbo biržą, kad gautų leidimą, anksčiau buvo gavusi leidimą dirbti UAB „Narutis“. Skiriant baudą, buvo atsižvelgta į visas K. I. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Įrodymų apie K. I. turtinę padėtį neturėjo, todėl ir nesikreipė į apylinkės teismą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. K. I. neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną, kai buvo surašytas ATP protokolas. Administracinėn atsakomybėn K. I. patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Dėl baudos sumažinimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

K. I. kaltinamas UAB „Ars lapidis“ įdarbinęs Baltarusijos Respublikos pilietę K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo Lietuvos darbo biržos išduoto leidimo dirbti šioje įmonėje. Ši jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 206³ str., kuriame nurodoma, kad priėmimas į darbą užsieniečio, neturinčio leidimo dirbti, kai toks leidimas būtinas, arba sąlygų verstis kita veikla, iš kurios būtų gaunamos pragyvenimo lėšos, sudarymas užsieniečiams, neturintiems leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).

LR ATPK 206³ str. norma yra blanketinė, nes nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių įdarbinimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir nustatančius atvejus, kai užsienietis privalo turėti leidimą dirbti. Todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti, kokius konkrečiai teisės aktus, tų teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju tas padaryta nebuvo – ATP protokole nepateikta kaltinimo teisinė kvalifikacija, t. y. nenurodyta teisės norma, draudžianti įdarbinti leidimo dirbti neturintį užsienietį, kai toks leidimas dirbti būtent toje įmonėje būtinas, paaiškinanti, kad nagrinėjamu atveju toks leidimas buvo būtinas, reikalaujanti, kad užsienietis dirbtų tik toje darbo vietoje ir tose pareigose, kurios nurodytos leidime dirbti (K. I. kaltinamas, kad įdarbino užsienietę, neturinčią leidimo dirbti jo vadovaujamoje įmonėje). Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovė paaiškino, kad K. I. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 str. nuostatas, nes Baltarusijos Respublikos pilietė K. P. įsidarbindama turėjo turėti leidimą dirbti, kadangi neatitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-14 įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 punkte nurodytų išimčių. Teisės normos, reikalaujančios, kad užsienietis dirbtų tik toje darbo vietoje ir vykdytų tik tas darbo funkcijas, kurios nurodytos išduotame leidime dirbti, institucijos atstovė apskritai nenurodė, nors K. I. baudžiamas už tai, kad įdarbino užsienietę, neturinčią leidimo dirbti jo vadovaujamoje įmonėje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 str. nurodo atvejus, kada užsieniečio darbas Lietuvoje laikomas neteisėtu, tuo tarpu užsieniečių įdarbinimo reikalavimai pateikti įstatymo 62 str. Todėl K. I. galėtų būti baudžiamas už Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą. Pats K. I. teisme pripažino, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas jam žodžiu paaiškino, kokių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, tačiau būtent kokių teisės aktų, jis negalėjo pasakyti. Institucijos atstovės paaiškinimai teisme rodo, kad K. I. teisės normos, kurių reikalavimų jis nesilaikė, greičiausiai ir žodžiu buvo nurodytos neteisingai. Paaiškinime K. I. nurodė, kad įdarbino Baltarusijos pilietę K. P., nes ji pateikė galiojantį leidimą gyventi ir Sodros pažymėjimą, o kad reikia kreiptis dėl leidimo dirbti, nežinojo (b. l. 51). Nors teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau K. I. turėjo būti suteikta galimybė tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą. Žodiniai paaiškinimai teismo posėdyje negali ištaisyti ATP protokolo trūkumų, tuo labiau, kad pati nutarimą priėmusios institucijos atstovė teisme neteisingai nurodė K. I. tariamai pažeistus teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje sąlygas ir tvarką. Tuo tarpu LR ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio pareigas nustatančio teisės akto, jo normos pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ATP protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus (pilnutinai nenurodyta kaltinimo teisinė kvalifikacija, nes nenurodyta teisės norma, draudžianti įdarbinti leidimo dirbti neturintį užsienietį, kai toks leidimas būtinas, paaiškinanti, kad nagrinėjamu atveju toks leidimas buvo būtinas, reikalaujanti, kad užsienietis dirbtų tik toje darbo vietoje ir tose pareigose, kurios nurodytos leidime dirbti), dėl to neįmanoma nustatyti kaltinimo turinio ir tuo pačiu tinkamai įvertinti pažeidimo faktines aplinkybes. Kaltinimo turinio iš esmės negalėjo žinoti ir K. I.. Tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Darytina išvada, kad ATP protokolas turi esminių trūkumų, kurių teismas negali pašalinti.

K. I. gynybos teisės nepagrįstai buvo susiaurintos ne tik tinkamai nesuformulavus kaltinimo ATP protokole, bet ir tą pačią dieną kai buvo surašytas protokolas išnagrinėjus bylą, nes K. I. negalėjo pasinaudoti LR ATPK 272 str. garantuojamomis teisėmis teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. Tai akivaizdu, nes nutarimą priėmusios institucijos atstovė teisme pripažino, kad įrodymų apie pažeidėjo turtinę padėtį turėjimas galėjo lemti jų sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl mažesnės nuobaudos skyrimo sankcionavimo.

Teismo posėdyje institucijos atstovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad K. P. leidimas dirbti UAB „Vilniaus Narutis“ Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu panaikintas nuo 2009 11 16, tačiau K. I. pareikštam kaltinimui ši aplinkybė iš esmės reikšmės neturi, nes jis buvo kaltinamas tuo, kad nurodyta darbuotoja priimta į darbą, nors neturėjo leidimo dirbti UAB „Ars lapidis“. Antra vertus, ši aplinkybė rodo, kad darbdavys visai nepasidomėjo, ar asmuo turi kokį nors leidimą dirbti Lietuvoje.

Kadangi teismas nagrinėdamas skundą privalo patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumą visa apimtimi, o ne tik tais klausimais, kuriais grindžiamas skundas, atsižvelgiant į išdėstytas priežastis skundžiamas nutarimas naikinamas, byla grąžinama institucijai tirti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina paisyti LR ATPK 35 str. nustatytų nuobaudos skyrimo terminų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskr. VPK 2010-01-27 nutarimą Nr. 10N-016355-10, kuriuo K. I. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 206³ str., padarymą paskirta 2000 litų bauda, panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskr. VPK tirti iš naujo.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.