- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-947-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D., D. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-572/2009 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K., institucijai teikiančiai išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K., trečiajam asmeniui A. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 29 d. sprendimu priteisto iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. K. išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį dydį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 10 d. sprendimu priteisto iš atsakovo sūnui A. K. išlaikymo po 150 Lt kas mėnesį dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , ir nepilnamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , po 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis per mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos jų motina D. K. uzufrukto teise. Išlaikymą ieškovė prašė priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas priteistą išlaikymą moka, tačiau vaikai auga ir jų poreikiai didėja. Pagrindinės išlaidos vaikų išlaikymui tenka jų mitybai. Mėnesiui vienam vaikui prasimaitinti reikia 400 Lt, tačiau dėl pinigų stygiaus ji negali garantuoti vaikams visavertės mitybos, nupirkti vaisių, daržovių, jautienos. Sūnus A. mokosi 3-oje klasėje, A. – 5-oje klasėje Vidzgirio vidurinėje mokykloje. Mokslo metais kasdien sūnums mokykloje perka priešpiečius, kurie mėnesiui vienam vaikui kainuoja 40 Lt. Dideles išlaidas sudaro kanceliarinių prekių įsigijimas, šioms reikmėms mėnesiui vienam vaikui reikia apie 30 Lt. Išlaidos aprangai, avalynei sezonui sudaro apie 600 Lt vienam vaikui. Mokykloje vykstantiems renginiams, ekskursijoms reikalinga 30 Lt per mėnesį. Be to, sūnus A. lanko maketavimo būrelį, kuris yra mokamas. Sūnus A. lankytų baseiną, tačiau dėl pinigų stygiaus ieškovė negali tenkinti šio sūnaus poreikio. Abu berniukai vasarą leidžia namuose, išleisti į stovyklą ar nuvežti prie jūros ieškovė neturi jokios galimybės. Žiemą vaikams perka vitaminus, kurie kainuoja 20-30 Lt. Abu berniukai naudojasi vienu mobiliu telefonu, kurio papildymo kortelė mėnesiui kainuoja 10 Lt, taip pat už interneto paslaugas ieškovė moka 35 Lt per mėnesį. Ieškovė su vaikais gyvena 3-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto komunalinius mokesčius moka kartu su šiame bute gyvenančiu jos broliu. Šios išlaidos mėnesiui ieškovei sudaro apie 150 Lt/mėn., o šildymo sezonu apie 200 Lt. Todėl vaikų išlaikymui skirta dalis turi tenkinti ir dalį komunalinių mokesčių mokėjimo už juos. Taip pat ieškovė nurodė, kad dirba UAB „Lelija“ pardavėja, vidutinis darbo užmokestis yra apie 800 Lt, todėl iš gaunamų pajamų ir atsakovo mokamo išlaikymo abiem vaikams 350 Lt per mėnesį nėra jokios galimybės patenkinti būtinuosius vaikų poreikius.
Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 10 d. sprendimu nustatytą sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu R. K., jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti, kad iš ieškovės D. K. sūnui A. išlaikyti išlaikymas nepriteisiamas, kaip ir iš atsakovo R. K. sūnui A. išlaikyti išlaikymas nepriteisiamas. Nurodė, kad ieškovė neišgali išlaikyti abiejų vaikų ir nebegali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui vystytis. 2004 m. spalio 22 d. jis sukūrė kitą šeimą, su žmona A. augina sūnų V., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Sūnus A. labai gerai sutaria tiek su jo sutuoktine, tiek su sūnumi V.. Atsakovas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei visas galimybes vaikų auklėjimui ir tolimesniam vystymui. Jis įsipareigoja rūpintis ir savo sūnumi A., kad jam nieko netrūktų ir augtų geroje aplinkoje, sudarys sąlygas mokytis. A.ryšys tieks su motina, tiek su broliu A. nenutruks, todėl bendravimo su sūnumi A. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos prašė nenustatyti, nes su ieškove susitars geranoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-07-29 sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui A. K. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-02-10 sprendimu priteisto išlaikymo dydį sūnui A. K. ir priteisė iš atsakovo R. K. išlaikymą sūnums A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-15 iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė D. K. uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė, priteisė iš atsakovo R. K. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės D. K. naudai bei 90 Lt žyminio mokesčio išlaikymo padidinimo dalyje ir 8,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.6) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Šalių santuoka nutraukta 2003-02-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l.8), ištuoka įregistruota 2003-03-19 (b.l.5). Nutraukiant santuoką išspręstas nepilnamečio šalių sūnaus A. klausimas - jam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį iki pilnametystės(b.l. 8). Sūnaus A. K. išlaikymo klausimas išspręstas 2002-07-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l.9) ir jam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jo pilnametystės.
Priešieškinį dėl sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu teismas atmetė, kadangi sprendė, jog jis neįrodytas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo motyvavo tuo, kad jis neišgali mokėti didesnio išlaikymo vaikams A. ir A.. Apklausus teismo posėdyje vaikus paaiškėjo, kad jie labai prisirišę vienas prie kito ir mamos, A. prisirišimas prie motinos yra daug didesnis nei prie tėvo. A. nuo mažens augo kartu su motina, su motina gyvena ir šiuo metu, tėvas abejojo tėvyste A. atžvilgiu. Todėl teismas spręsdamas ginčą dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo vadovavosi vaiko interesais ir atsižvelgė į vaiko norą gyventi kartu su motina ir broliu bei tai, kad motinos namuose jam sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos.
Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi iš esmės, o atsakovas nuo santuokos nutraukimo dienos yra įsigijęs privalomo registruoti turto – automobilį (b.l. 51) bei žemės sklypą, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l. 55-56, 57). Nepasikeitė atsakovo darbo užmokestis bei tai, kad jis jau keletą metų dirba 0,5 etato. Įvertinęs ieškovės turimas išlaidas vaikų išlaikymui, teismas sprendė, kad kiekvieno šalių sūnaus išlaikymui dabartiniu metu reikia maždaug 800 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas dirba ir gaunas pastovias pajamas (b.l. 43, 28), turi nekilnojamojo turto (b.l. 63, 57), ieškovė automobilio neturi (b.l. 61), o atsakovo šeima turi du automobilius (b.l. 51, 52). Dalis nekilnojamojo turto, įgyto įregistravus santuoką su trečiuoju asmeniu A. K., įregistruota atsakovo sutuoktinės vardu (b.l. 54). Atsakovo sutuoktinė gauna maždaug 1700-1800 Lt atlyginimą. Atsakovas su bylos trečiuoju asmeniu turi nepilnametį sūnų V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Teismas sprendė, kad atsakovas būdamas darbingas ir pakankamai jauno amžiaus, gali susirasti geriau apmokamą, atitinkantį jo išsilavinimą nekvalifikuotą darbą, dirbti pilnu etatu, gauti daugiau pajamų ir teikti sūnums A. ir A. tokį išlaikymą, kuris būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinus vaikų poreikius. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas du kartus per mėnesį vaikus pasiima savaitgaliais, rūpinasi jų pasaulėžiūros formavimusi, poilsiu (vežasi į ekskursijas, kartu atostogauja), teismas priteisė mažesnio dydžio išlaikymas nei prašė ieškovė. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas kitokiu būdu prisideda prie vaikų išlaikymo patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 46), tai, kad atsakovas vaikams nuperka vaisių, drabužių, žaislų, dovanų patvirtino tiek ieškovė, tiek bylos tretysis asmuo, tai pripažino ir šalių vaikai. Kadangi atsakovas prie vaikių išlaikymo prisideda ne tik pinigine forma, todėl teismas priteisė iš jo išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt iki jų pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą, priteisiant iš jo išlaikymą A. K. ir A. K. po 250 Lt kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo dydžio klausimą, netaikė CK 3.192 str. įtvirtinto reikalavimo nustatyti konkrečius vaiko poreikius, t. y. kokia pinigų suma būtina A. K. ir kokia A. K. išlaikymui per mėnesį. Nors ieškovė pateikė teismui jos manymu vaikams reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelę, tačiau nepagrindė nurodytų išlaidų objektyviais duomenimis, leistinais įrodymais. Pateiktą lėšų paskaičiavimą apelianto nuomone, reikėtų vertinti ne kaip būtinąsias vaikų poreikius atitinkančias išlaidas, o kaip ieškovės norus išleisti nurodytas pinigų sumas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad logopedo pagalba vaikams teikiama nemokamai. Nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad ji negali sūnų leisti į baseiną dėl būtino mokėti mokesčio, nes yra realios galimybės vaikams lankyti Šv.Benedikto gimnazijos baseiną nemokamai. Nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad A. lankomam maketavimo būreliui reikalingas spausdintuvas, todėl esą ieškovės sesuo nupirko kompiuterį. Taip pat nepagrįstos išlaidos interneto paslaugoms apmokėti (360 Lt per metus), nes nėra įrodymų, kad vaikų mokslui naudojimasis interneto prieigomis yra būtinas. Atvirkščiai, A. K. nurodė, kad jis mėgsta žaisti kompiuteriu, bet kompiuteris yra mamytės kambaryje, kuris būna užrakintas iki maždaug septintos valandos vakaro. Taigi, kompiuteris, internetas yra reikalingas ieškovės poreikių tenkinimui, jos bendravimui su Londone gyvenančia seserimi. Neįrodė ieškovė išlaidų kelionėms, atostogoms poreikio, nes jos su sūnumis kelionę į Londoną apmokėjo jos sesuo, o išlaidų apie 100 Lt sūnų tariamoms kelionėms su klase nepatvirtino vaikų mokytojos, direktoriaus pavaduotoja, kurios nurodė, kad išvyka į Alytaus teatrą kainavo 6 Lt, o kelionė į Kauną - 34 Lt. Tas pats pasakytina ir apie kitas tariamas išlaidas: išlaidos plaukų kirpimui, kai pati ieškovė turi tokią specialybę, išlaidos vaistams, kurie nepaskirti gydytojo, išlaidos vitaminams, nors vaikai tvirtina, kad „mariečių“ jiems mama nepirko. Be to, ieškovė nurodo nerealias pinigų sumas, kurių tariamai reikia vaikų drabužiams ar avalynei. Tarp vaikų yra dviejų metų amžiaus skirtumas, todėl visiškai realu, kad dalį drabužių jaunesnis vaikas nešioja išaugtus vyresniojo.
2. Teismas nenustatė objektyvios abiejų tėvų turtinės padėties, galimybės mokėti teismo priteisto dydžio - 600 Lt, išlaikymą, nepažeidžiant kito vaiko interesų ir elementarių teisių, nors ieškovės išlaikytinių skaičius nepasikeitė, o atsakovo padidėjo iki trijų. Visiems vaikams skiriamas išlaikymas turi būti tolygus. Teismas neatsižvelgė į motinos pareigą teikti materialinį išlaikymą vaikams, t. y. nenustatė, kokio dydžio išlaikymą skirs ieškovė. Atsakovo gaunamos pajamos yra 430 - 450 Lt. Teismas neįvertino tai, kad papildomas pajamas jis turi galimybę uždirbti ne ištisus metus, o tik tada, kai atsiranda tokių darbų poreikis - šiltuoju metų laiku. Šiuo metu jis neturi galimybės gauti didesnes pajamas, nes susirasti geriau apmokamą darbą trukdo turimas tik vidurinis išsilavinimas, o šiuo metu, net turintys aukštąjį išsilavinimą patiria sunkumus darbo paieškose. Pareigos rūpintis vaikais jis nesiruošia vengti ir jos nevengė, savo pareigą supranta, tačiau ji turi būti realiai įvykdoma. Teismo priteistas išlaikymo dydis nustatytas neatsižvelgiant į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus. Atsakovo sutinkamas skirti išlaikymui po 250 Lt kiekvienam sūnui yra didesnis už nustatytą minimalų gyvenimo lygį. Kai vaikai būdavo su atsakovu, jis nupirkdavo jiems tai, kas tuo momentu buvo reikalinga, palepindavo gardėsiais, vežėsi pas senelius, giminaičius, prie ežero, ir kt. Teismo metu vaikai taip pat pripažino apie ryšį su tėvu, bendravimą, rūpinimąsi jais. Nors ieškovė stengėsi sumenkinti atsakovo ir jo artimųjų prisidėjimą prie sūnų išlaikymo. Apelianto nuomone, vaikų atžvilgiu ieškovė nevykdo savo pareigų juos auklėjant. Ieškovė, išvykdama į užsienį, vaikus paliko svetimų asmenų priežiūrai, o dabar nuteikinėja juos prieš dabartinę atsakovo šeimą. Ji negali užtikrinti visapusiško nepilnamečių vaikų auklėjimo, rūpinimosi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neskiria pakankamai laiko vaikams, todėl blogėja jos bendravimas su sūnumis, silpnėja dvasinis ryšys. Kaip savo vaikais besirūpinanti mama, ji turėjo galimybę pasirūpinti, kad vaikai mokykloje gautų nemokamą maitinimą. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, ji turi teisę į šildymo, karšto vandens ir kitų komunalinių paslaugų kompensacijas. Apie taikomas kompensacijas duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad šiomis lengvatomis taip pat nepasirūpinta.
3. Apeliantas nesutinka su pakeisto išlaikymo dydžio taikymo data - nuo 2008-09-15, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Nurodė, kad išlaikymą vaikams jis teikė reguliariai, nėra įsiskolinęs, todėl padidinto išlaikymo dydžio taikymas atgaline data nėra teisingas jo atžvilgiu. Šiuo atveju be atsakovo kaltės susidarytų nemažas įsiskolinimas, kurio padengti jis neturi finansinių galimybių. Ši aplinkybė suteiktų ieškovei teisę kreiptis į antstolius, kas sąlygotų dar didesnes išlaidas, kurios neturėtų įtakos vaikų poreikių tenkinimui.
4. Nežiūrint to, kad ieškovės reikalavimai skundžiamu sprendimu patenkinti iš dalies, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas bylos vedimo išlaidas, tuo pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei 200 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apelianto teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, nes teismas išsamiai ir detaliai nustatė tėvų turtinę padėtį, jos pasikeitimus po santuokos nutraukimo, įvertino vaikų poreikių turinį. Atsakovo siūloma 250 Lt suma vienam vaikui neleistų patenkinti augančių vaikų poreikių, pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nukryptų nuo teismų praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Vienintelės jos pajamos yra gaunamas minimalus darbo užmokestis, kitų pajamų neturi. Vaikų išlaikymo našta neturi būti perkelta jai vienai. Ieškovės nuomone, ji byloje tinkamai įrodė vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Abu vaikai turi problemų su akimis, nuolat perka lašus akims, taip pat vitaminus. Tai yra nuolatinio pobūdžio išlaidos. Pagrindinius maisto produktus, drabužius ir avalynę vaikams perka turgavietėje, todėl jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų negali pateikti, nes turgavietėje kvitų neišduoda. Be to, turguje pirkti drabužiai ir avalynė yra prastos kokybė, greitai susidėvi, todėl jaunesniajam sūnui nelieka ką nešioti. Taip pat nurodo, kad daugelį turimų išlaidų ji įrodė dokumentais: už logopedo pagalbą, maketavimo būrelį, pratybas, medikamentus, būsto komunalinius mokesčius. O išlaidų klasės remontui, naujametinėms dovanėlėms mokykloje, kitoms mokyklinėms šventėms, išvykoms su klase, dokumentais ji įrodyti negali. Ieškovės sesuo, gyvenanti užsienyje, kartais nuperka vaikams drabužių, tačiau vaikų išlaikymo pareigos negalima perkelti ant jos pečių. Ieškovės nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis nepasikeitė, o atsakovo - pagerėjo. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovas 2007-02-23 su sutuoktine įgiję 0,4251 ha žemės sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai, bei 2006-01-12 atsakovo sutuoktinė savo vardu pirkusi žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu (duomenys neskelbtini) . Teismo posėdyje atsakovas ir jo sutuoktinė teigė, kad sodo žemės sklypas su pastatu yra ne jų nuosavybė, tačiau tinkamais įrodymais to neįrodė. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo ir jo sutuoktinės vardu įregistruotos transporto priemonės. Tai rodo, kad atsakovas turi papildomas pajamas nei nurodytas 430-450 Lt darbo užmokestis. Atsakovas yra darbingas tiek pagal amžių, tiek pagal sveikatos būklę, todėl gali susirasti pakankamai gerai apmokamą darbą, kad galėtų visapusiškai patenkinti visų savo išlaikymo reikalingų vaikų poreikius. Be to nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė padidintą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2008-09-15, nes pagrindas padidinti išlaikymo dydį jau buvo kreipimosi į teismą metu. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcinę dalį, į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas didesne apimtimi, o atsakovo priešieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės turėtas 800 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Taip pat nurodo, kad apelianto vaikai iš pirmosios santuokos yra laukiami ir mylimi dabartinėje jos su atsakovu šeimoje, jais rūpinamasi taip pat, kaip ir jų sūnumi V.. Ji dalyvavo apelianto pokalbiuose su vaikų mokytojais, todėl jai žinomos aplinkybės apie vaikų išvykas su mokykla, vaikų pomėgiai, jų interesai. Vaikai nemažai laiko praleisdavo jų namuose, taip buvo iki teisminio proceso pradžios. Jam prasidėjus, pasikeitė vaikų elgesys, kalbos, bendravimas. Vaikai pradėjo kalbėti suaugusiųjų kalba, Vakario nebepripažįsta broliu. Tai ją skaudina, nes su A. ir A. buvo nusistovėję gražūs, šilti santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip matyti iš byloje esančių gimimo liudijimo nuorašų (b. l. 6, 7) atsakovas R. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 – 07 – 29 sprendimu (b. l. 9) priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2002-06-25 iki sūnaus A. pilnametystės ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2003-02-10 spendimu (b. l. 8) priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2003-01-15 iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymų sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.
Apelianto argumentas, jog teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, o ieškovės nepasikeitė bei vaikų išlaikymo poreikiai padidėjo, yra nepagrįstas. Ieškovės D. K. teigimu ir iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 820-850 Lt (b.l. 43). Ieškovė neturi lengvojo automobilio ir dabartinėje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyvena kartus su broliu bei nepilnamečiais vaikais ir moka dalį komunalinių mokesčių (b. l. 39 – 42).
Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigia, jog jo turtinė padėtis nepakito, nes jis tebedirba 0,5 etato UAB „Gimanita” ir gauna 445,65 Lt darbo užmokestį (b. l. 28), tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sukūręs naują šeimą atsakovas įgijo ir daugiau turto.
Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes iš VĮ „Regitra” pažymų Nr. 16-S3-140 ir Nr. 1.6-S3-141 turinio matyti, jog atsakovo šeimai priklauso du automobiliai (b. l. 51, 52), o VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažyma ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 52, 54-57) patvirtina, kad atsakovas su naująja sutuoktine yra įgijęs nekilnojamojo turto (žemės ir statinių).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai įvertino šalių turtinę padėtį, nes gaunamos pajamos nėra vienintelis kriterijus, vertinant šalių turtinę padėtį. Tuo pačiu kolegija atsižvelgia į tai, jog liko nepaneigtas ieškovės argumentas, kad apeliantas verčiasi automobilių prekyba Marijampolėje, kur kiekvieną dieną važinėja į darbą ir dėl šios priežasties neieško geriau apmokamo darbo pilnu etatu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo R. K. turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nors pastarasis ir deklaruoja oficialių pajamų gaunantis mažiau.
Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Lt išmoką kas mėnesį kiekvienam sūnui neatsižvelgė į realius vaikų poreikius bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, nes tokia apelianto pozicija prieštarauja prioritetinio vaiko teisių ir interesų gynimo principui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinio algos dydžio išlaikymas vienam vaikui, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K – 3 – 259/2004 ).
Kadangi, kaip aukščiau yra nurodžiusi kolegija, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienam vaikui išlaikyti reikia ne mažiau nei 400 Lt per mėnesį. Tai yra esminė bylos aplinkybė, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nereguliariai teikiamą išlaikymą kita forma (drabužėlių pirkimą, atostogavimą kartu ir kt.), ieškovės prašomą priteisti 400 Lt išlaikymo dydį sumažino iki 300 Lt kiekvienam vaikui, jokiu būdu nereiškia ieškinio nepagrįstumo ir nepaneigia vaikų poreikių apimties, bet tik patvirtina šalių lygybės prieš įstatymą ir interesų pusiausvyros principus sprendžiant ginčą teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečių sūnų išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos nei nurodė ieškovė ir nustatė teismas, todėl jo siūlymas priešieškinyje nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą su juo, o nuo pareigos išlaikyti sūnų A. atleisti, paliekant šią pareigą vienai ieškovei, kaip ir apeliacinio skundo prašymas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą vaikų išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam, laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip vengimas vykdyti įstatyminę ir žmogiškąją prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai priteisė optimalaus dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymą iš atsakovo.
Tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas yra ir apelianto argumentas dėl išlaikymo dydžio skaičiavimo pradžios nuo 2008-09-15 neteisėtumo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2008- 08- 20 (b. l. 2), o jau bylos nagrinėjimo eigoje šalys, t. y. ir pats apeliantas pripažino, jog po bylos užvedimo teisme jo bendravimas bei išlaikymo teikimas nepilnamečiams sūnums nutrūko, todėl teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nuo CK 3.196 straipsnio 2 dalies ir CK 3.200 straipsnio nuostatų nenukrypo. Kolegija taip pat pažymi, jog ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimas ne pilnoje apimtyje, priteisiant išlaikymą mažesnio nei prašė ieškovė dydžio, pats savaime nereiškia reikalavimų nepagrįstumo, todėl laikytina, kad ir bylos vedimo išlaidas iš atsakovo pirmosios instancijos priteisė pagrįstai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Remiantis išdėstytais motyvais, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos ieškovei 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus teismui pinigų priėmimo kvitus Nr. 473525 ir Nr. 473507 (b.l. 180, 186) (CPK 98 straipsnio 3 dalis), taip pat iš atsakovo priteistinos 8,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,10 Lt (aštuonis litus, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.