Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI arba institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas L. Š. 2008m. balandžio 3 d. surašė ATP protokolą Nr. 046-099 už tai, kad šis, būdamas VĮ „Visagino statybininkai“ komercinio padalinio vadovu (darbdavio įgaliotu asmeniu), minėtos įmonės pagalbinės gamybos bare Drūkšinių kaime, Visagino savivaldybėje, 2008-03-26, 10.00 val. nevykdė savo pareigos, nustatytos įmonės vadovo patvirtintais pareiginiais nuostatais, užtikrinti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymąsi ir neužtikrino, kad darbo įrenginiai būtų naudojami techniškai tvarkingi, dirbama su medienos apdirbimo staklėmis (medienos pjovimo, frezavimo) nuėmus pavojingų zonų apsaugas, dirbama sąmoningai atjungus metalo kirtimo giljotinos apsaugos blokuotę bei tekėlo skaidraus apsauginio ekrano blokuotę, ir tuo savo veiksmais pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų I priedo 2.8 punktą (b.l.25).

L. Š. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad neneigia, jog inkriminuojami pažeidimai išties buvo padaryti, tačiau ne dėl jo kaltės, būklę kontroliuoti privalėjo minėtasis V. V., radęs pažeidimų, privalėjo informuoti įmonės administraciją. Pažeidimai buvo ištaisyti tuoj pat.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 41 str. 2 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas; šioje dalyje numatyta, kad už nurodytą veiką pareigūnams skiriama nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams - nuo dvidešimties iki vieno šimto litų bauda. Šis pažeidimas institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau - Nuostatai), kurie nustato minimalius (būtinuosius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui, I priedo 2.8 punkto, nustatančio, kad tuo atveju, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugai arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje; apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi būti tvirtos konstrukcijos; nekelti jokio papildomo pavojaus; būti sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi; būti išdėstyti pakankamu atstumu nuo pavojingų zonų; netrukdyti daugiau negu būtina stebėti darbo įrenginio veikimą; leisti atlikti reikiamas darbo įrenginio dalių pastatymo ar keitimo bei priežiūros darbų operacijas, jei tai įmanoma, apsaugų bei apsauginių įtaisų nešalinant, o tik apribojant įėjimą į šių darbų zoną, reikalavimų pažeidimu.

ATPK 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.

Minėta, kad pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Nuostatų I priedo 2.8 punkto reikalavimus, numatančius prievolę tuo atveju, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokias dalis uždengti apsaugais arba įrengti apsauginius įtaisus, neleidžiančius patekti į pavojingą zoną arba sustabdančius pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Nuostatų (Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999m. gruodžio 22d. įsakymo Nr.102 redakcija, aktuali nuo 2005-10-21) 5 punktas nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Darbo kodekso 229 straipsnis nustato, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais; šio kodekso 260 str. 1 dalis nustato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme; užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys; atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (DK 260 str. 2 dalis). DK 262 str. 1 dalis, nustato, kad leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Minimaliuosius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai (DK 262 str. 2 dalis). DK 264 str. 1 dalis nustato, kad darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais; darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DK 264 str. 2 dalies 3 p.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 dalyje nurodoma, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Minėto įstatymo 12 str.1 dalis nustato, kad siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, kurią sudaro vienas ar daugiau darbuotojų – saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo.

VĮ „Visagino statybininkai“ komercijos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos 11.13 punktas nustato, kad komercijos padalinio vadovas privalo kontroliuoti pavaldaus personalo gamybinės, darbo drausmės, saugos darbe bei priešgaisrinės saugos ir darbo tvarkos taisyklių laikymąsi; pagal šios pareiginės instrukcijos 12 punktą komercijos padalinio vadovas turi teisę: reikalauti, kad pavaldus personalas vykdytų nurodymus (12.2 p.); teikti pasiūlymus įmonės vadovybei dėl kaltų asmenų drausminės atsakomybės už darbų saugos pažeidimus (12.3 p.); nušalinti nuo darbo pavaldžius darbuotojus, grubiai pažeidžiančius techninės eksploatacijos, daro tvarkos taisykles (12.4 p.) ir pan.; pareiginės instrukcijos 13.1 p. nustato, kad komercijos padalinio vadovas atsako už tai, kad jis netinkamai vykdė arba nevykdė savo pareigų, numatytų šioje instrukcijoje, kaip to reikalauja galiojantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (b.l.29-30).

Pareiškėjas teigia, kad jis, eidamas VĮ „Visagino statybininkai“ komercinio padalinio vadovo pareigas, nepažeidė ir negalėjo pažeisti nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, nes jis šioje įmonėje tiesiogiai neatliko darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, todėl jis negali būti administracinės teisės pažeidimo subjektu ir šiems savo argumentams pagrįsti pateikia tarp UAB „SDG“ ir VĮ „Visagino statybininkai“ 2007-02-20 sudarytą sutartį, šios sutarties 3A priedą bei UAB „SDG“ 2007-08-13 pranešimą.

Tarp UAB „SDG“ ir VĮ „Visagino statybininkai“ 2007-02-20 sudaryta sutartis Nr.KA07/048/30-35-(3.27) ir jos 3A priedas patvirtina, kad šia sutartimi vykdytojas UAB „SDG“ už užmokestį įsipareigojo suteikti užsakovui VĮ „Visagino statybininkai“ tam tikras šioje sutartyje aptartas ir jos prieduose numatytas paslaugas, tarp jų ir paslaugas, užtikrinančias užsakovo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcionavimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei galiojančius teisės aktus (Sutarties 1 punktas ir Sutarties 3A priedo, įsigaliojusio 2007-05-16, 1.2 punktas) (b.l.5-8). Sutarties 7.1 punktas nustato, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki įsipareigojimų, aptartų prieduose, tinkamo įvykdymo; Sutarties 3A priedo 2.1 punktas numato, kad vykdytojas, vykdydamas šiame priede numatytą paslaugą, įsipareigoja paskirti specialistą atlikti užsakovo patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas: vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę; teikti pasiūlymus padalinių vadovams ir darbuotojams šalinant trūkumus darbų saugos srityje; organizuoti profesinės rizikos vertinimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą ir pan. Nustatyta, kad UAB „SDG“, vykdydama aukščiau minėtą sutartį, nuo 2007-08-13 vykdyti VĮ „Visagino statybininkai“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas paskyrė UAB „SDG“ konsultacijų departamento Utenos skyriaus specialistą V. V. (UAB „SDG“ 2007-08-13 pranešimas) (b.l.9).

Dėl skundo argumento, liečiančio administracinės atsakomybės subjektą, teismas pasisako, kad aprašytoji sutartis tarp VĮ „Visagino statybininkai“ ir UAB „SDG“ neatleidžia darbdavio ar jo įgalioto asmens nuo pareigos kontroliuoti darbo saugos teisės aktų laikymąsi, reiškia- ir nuo atsakomybės už nustatytosios tvarkos pažeidimus. Santykiai tarp VĮ „Visagino statybininkai“ ir UAB „SDG“ yra civiliniai teisiniai, t.y. sutartiniai, todėl, remiantis minėtąją sutartimi ar Civiliniu kodeksu, gali būt teikiami regresiniai reikalavimai atlyginti žalą.

Iš nutarimo turinio aišku, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, jog jis, būdamas komercinio padalinio vadovu, t.y. darbdavio įgaliotu asmeniu, nevykdė savo pareigos užtikrinti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų laikymąsi ir neužtikrino, kad darbo įrenginiai būtų naudojami techniškai tvarkingi, tad jo veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 41 str. 2 dalį, o pagal šio straipsnio 1 dalį, kuri tiesiogiai numato darbdavio įgalioto asmens atsakomybę už darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, L. Š. skirtina nuobauda remiantis ATPK 41 str.1 dalimi (ABTĮ 124 str.1d.3 punktas). Parinkdamas nuobaudos dydį, teismas įvertina tai, kad pareiškėjas iš esmės neneigia padarytųjų pažeidimų faktų, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str.1d.1p.,b.l.25), tad taiko ir ATPK 30¹ str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008m. balandžio 4 d. nutarimą, kuriuo L. Š. paskirta 1650 Lt bauda, panaikinti.

L. Š. (asm. k. (duomenys neskelbtini) patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 dalyje, padarymą ir paskirti jam 300 Lt baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.