Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Regitra“ atstovui Ryčiui Polikauskui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G. ) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Regitra“ ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatyme 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, tai reiškia, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiuo atveju vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Be to, Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, tačiau viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.). CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pagal minėtas CK normas būtinoji sąlyga tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Sprendžiant šio skundo pagrįstumo klausimą nepakanka tik nustatyti, kad atsakovai arba jų pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos turtinės žalos atsiradimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala, susijusi su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais, kuriais buvo padaryta klaida 1997-07-23 išduodame transporto priemonės registracijos liudijime (Duomenys neskelbtini), neteisingai nurodant automobilio Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numerio trečiąjį ženklą „D“ – (Duomenys neskelbtini) (turėjo būti nurodytos „0“). Minėti veiksmai pareiškėjui sukėlė turtinius nuotolius, kurių bendra suma sudarė 5003,27 Lt. Pareiškėjo nurodyta žala atsirado 2006 metais, kai 2006-06-29 14.00 val. pareiškėjo vairuojamas automobilis Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos Černigovo muitinės kontrolės poste „Novi Jarylovyči“ buvo sulaikytas muitinės pareigūnų dėl kėbulo numerio neatitikimo transporto priemonės registracijos liudijime ir numerio nurodyto automobilio kėbule. Sulaikius automobilį, pareiškėjas negalėjo juo naudotis, pirko autobuso bilietą, nes reikėjo važiavo į Migėjos kaimą pas tėvus, taip pat patyrė išlaidas, susijusias su kelione į Ukrainos teismą ir atgal į Lietuvą, advokato, atstovaujančio pareiškėją Ukrainos teisme, paslaugų apmokėjimo išlaidas, nakvynės, maitinimosi, sugaišto darbo laiko nuostolius, reprezentacines išlaidas, išlaidas dėl dokumentų vertimo į ukrainiečių klabą, kelionės bilietų vertimo į lietuvių kalą, automobilio saugojimo Ukrainoje išlaidas, automobilio transportavimo iš Muitinės į saugojimo aikštelę, pervežimo iš Ukrainos į Lietuvą.

Šią aplinkybę, kad automobilis buvo sulaikytas ir pareiškėjui buvo pateiktas administracinis kaltinimas, patvirtina Ukrainos Respublikos Černigovo miesto Novozavodsko rajono teismo 2006-08-11 sprendimas (b.l.84). Minėtu sprendimu administracinė byla buvo nutraukta, kadangi pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Ukrainos Respublikos muitinės kodekso 352 straipsnyje, sudėties.

Ginčo tarp šalių, kad transporto priemonės registracijos liudijime MB059977 neteisingai nurodytas automobilio Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numerio trečiasis ženklas „D“ – (Duomenys neskelbtini), nėra. Tai, kad registruojant pareiškėjo transporto priemonę Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai buvo įrašytas kėbulo identifikacinis numeris, patvirtina Valstybinės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2006-07-18 pažyma Nr. S3-1392 (b.l. 65).

Transporto priemonės registracijos liudijimo išdavimo metu galiojusių Transporto priemonių valstybinio registravimo taisyklių (toliau - Registracijos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996-05-31 įsakymu Nr. 511, 2 ir 5 punktai numatė, kad transporto priemones registruoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos egzaminų ir transporto apskaitos padaliniai, ir tai, kad visos transporto priemonės įregistruojamos patikrinus, ar identifikavimo numeriai sutampa su įrašais pateiktuose dokumentuose. Registracijos taisyklių 7 ir 13 punktai numatė, kad privaloma įregistruoti transporto priemones tuomet, kai pasikeičia šių priemonių savininkas, bei įregistravus transporto priemonę jos savininkui išduodamas naujas transporto priemonės registracijos liudijimas. Minėtas Registracijos taisyklių nuostatos įpareigoja Kelių policijos egzaminų ir transporto apskaitos padalinių pareigūnus patikrinti variklio, važiuoklės, identifikavimo numerių sutapimą su įrašais pateiktuose dokumentuose, ir išduoti atitinkamą transporto priemonės registracijos liudijimą.

Akivaizdu, kad transporto priemonės registracijos liudijimo išdavimo metu 1997-07-23 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos padalinio pareigūnai klaidingai nurodė pareiškėjo automobilio Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numerio trečią ženklą „D“ – (Duomenys neskelbtini), tokiu būdu, elgdamiesi nerūpestingai ir neatidžiai, tinkamai neatliko priskirtų veiksmų, nes neveikė taip kaip privalėjo veikti.

Tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo turėtas išlaidas ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos – tiesioginių nuostolių. Pareiškėjo pateikti kelionės dokumentai patvirtina tik tai, kad pareiškėjas, jo automobilio sulaikymo dieną 2006-06-29 (Černigovo muitinės kontrolės poste), važiavo autobusu nuo autobusų stoties N.Jarloviči iki autobuso stoties Migėjoje, taip pat 2006-07-11 važiavimo maršrutu iš Koblevo į Minską bei traukiniu iš Minsko į Kauną (šiame kelionės dokumente nurodytas tik mėnuo ir diena, metai – nenurodyti, b.l.84), patirdamas kelionės išlaidas. Pareiškėjo nurodyti kelionės dokumentai ir dėl to patirtos kelionės išlaidos nepatvirtino ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kelionės išlaidos buvo pasekmė neteisėtų Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos padalinio pareigūnų veiksmų. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšis tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų pasekmių ir pareiškėjo nurodytų minėtų kelionės išlaidų. Iš pateiktų kelionės dokumentų, pareiškėjos skundo ir jo paaiškinimų teisme nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos: važiavimas į Migejos kaimą, kelionė iš Koblevo į Minską ir kelionė traukiniu iš Minsko į Kauną, tiesiogiai būtų susijusios su pareigūnų neteisėtais veiksmais ir dėl to patirtais automobilio sulaikymo rūpesčiais. Pareiškėjo nurodytų kelionių laikas nesutampa su Ukrainos Respublikos Černigovo miesto Novozavodsko rajono teisme 2006-08-11 įvykusiu teismo posėdžiu, taip pat nenustatyta duomenų, kad kelionė į Migėjos kaimą buvo tiesiogiai susijusi su pareigūnų neteisėtais veikamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neesant nors vieno iš minėtų pažeidimo sudėties elementų, šiuo atveju, nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos - tiesioginių nuostolių priežastinio ryšio, atsakomybė negalima.

Pareiškėjas, be jau minėtų kelionės dokumentų, nėra pateikęs jokių kitų tinkamų įrodytų, patvirtinančių, kad pareiškėjas realiai patyrė jo skunde nurodytas išlaidas, susijusias su dienpinigiais, nemokomos nakvynės reprezentacinėmis išlaidomis, kelione Kaunas - Minskas ir Minskas – Černigovas, nakvynpinigiais, telefoniniais pokalbiais, dokumentų vertimu iš ukrainiečių į lietuvių klabą, VĮ „Regitra“ pažymos vertimo iš lietuvių į ukrainiečių kalbą, dokumentų notariniu tvirtinimu, advokato reprezentacinėmis išlaidomis, automobilio transportavimu iš muitinės į saugojimo aikštelę, neuždirbtomis pajamomis. Be to, CK normos, reglamentuojančios deliktinės atsakomybės sąlygas, nenumato delspinigių ir palūkanų atlyginimo kaip nuostolių atlyginimo rūšies dėl parirtos žalos, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti delspinigius ir palūkanas, teisiškai nepagrįsti.

Taigi, byloje nepakanka įrodymų patvirtinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, šio ginčo atveju, įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui.

Be to, pažymėtina, kad Valstybinė įmonė „Regitra“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų 1997-07-23 pareiškėjui išduodant transporto priemonės registracijos liudijimą (Duomenys neskelbtini), kuriame buvo padaryta klaida. Minėta įmonė buvo įsteigta Vyriausybės 1999-03-22 nutarimu Nr. 319 „Dėl visų transporto priemonių ir savaeigių žemės ūkio mašinų valstybės registro ir kelių transporto priemonių apskaitos valstybinės įmonės įsteigimo“, ir policijos įstaigų padalinių teisių, pareigų neperėmė, išskyrus, tai, kad įmonei buvo perduota materialinė techninė bazė ir programinė įranga. Jokie teisės aktai nenumatė Valstybinei įmonei „Regitra“ pareigos tikrinti policijos įstaigų padalinių perduotos sukauptos informacijos apie įregistruotas transporto priemones bei dokumentus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šios įmonės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti bei dėl jų pareiškėjui padaryta turtinė žala.

Atsakovų argumentai dėl senaties termino taikymo – nepagrįsti, pareiškėjas ieškinio senaties termino nepraleido. Iki 2001-07-01 galiojusiame CK, taip pat galiojančiame CK, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo - taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.129 str., 1.130 str.). Galiojusio CK 86 straipsnyje kaip ir galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo anksčiau nei 2006 metais, t.y. kai 2006-06-29 pareiškėjo vairuojamas automobilis Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos Černigovo muitinės kontrolės poste „Novi Jarylovyči“ buvo sulaikytas muitinės pareigūnų dėl kėbulo numerio neatitikimo 1997-07-23 išduotame transporto priemonės registracijos liudijime ir numerio nurodyto automobilio kėbule. Taigi, pareiškėjas apie teisės pažeidimą sužinojo 2006-06-29, t.y. laikytina ieškinio senaties termino pradžia, todėl 2008-06-13 kreipdamasis į teismą dėl turtinės žalos priteisimo senaties termino nepraleido.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkintinas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.