- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e1-470-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49019-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai - 2) prokuroro S. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams. 2023 m. liepos 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 19.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), du kartus spirdamas G. Š. į veido srities kairės pusės smilkinį, sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei G. Š. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. V. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Įtariamojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, jog G. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. jis kartu su savo sugyventine G. Š. ir draugu G. Č. šventė Kūčias. Alkoholį vartoti pradėjo nuo maždaug 12 valandos. Gėrė alaus, degtinės ir dar kažko, tiksliai neprisimena. Trise alkoholio išgėrė nemažai. Baliavojo miegamajame kambaryje-virtuvėje (jie yra sujungti). G. Š. sėdėjo ant fotelio, prie stalo, jis sėdėjo ant sofos-lovos arba virtuvėje prie stalo, kadangi yra rūkantis, tai dažnai keitė sėdimą vietą, G. Č. priešais stalą, ant fotelio, priešais G. Š.. Kiek buvo valandų, neprisimena, tik žino, kad jau buvo tamsu, kai tarp jo ir G. Š. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie sukonfliktavo net nebeprisimena, nes abu buvo išgėrę. Tiksliai smulkmenų neprisimena, bet pamena, kad susinervinęs du kartus spyrė iš kojos sėdinčiai G. Š. Kur pataikė, nematė, tačiau sutinka, kad galėjo pataikyti į smilkinį. Smulkmenų, susijusių su minėtu konfliktu jis neprisimena, todėl daugiau papasakoti neturi ką. Ką darė tuo metu G. Č., neprisimena. Įspyręs G. Š. jis išėjo lauk iš namų. G. Š. atsiprašė. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, jeigu būtų buvęs blaivas, taip nebūtų atsitikę. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Papildo, kad po Naujų metų jis nutarė kreiptis pas psichologą, kad jam padėtų susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui (b. l. 78-81).
Nukentėjusiosios G. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2023 m. gruodžio 24 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu G. V. ir jo draugu G. Č., šventė Kūčias, vartojo alkoholį. Tą vakarą jie išgėrė apie du butelius likerio „Mokka“ trise. Kiek buvo valandų, neprisimena, bet prisimena, kad buvo tamsu, jie su G. V. susipyko, bet dėl ko neprisimena, nes buvo neblaivi. Viskas vyko miegamajame. Ji sėdėjo ant lovos, G. V. taip pat sėdėjo ant lovos. G. Č. sėdėjo prieš juos, ant fotelio. Kai įvyko tarp jos ir G. V. žodinis konfliktas, jis atsistojo ir spyrė jai du kartus į kairį smilkinį. Smūgis buvo labai stiprus, ji jį įvertino 10 balų (skalėje nuo 0 iki 10). Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 ir išsikvietė greitąją. Nori pasakyti, kad po to, kai G. V. jai įspyrė į smilkinį, G. Č. pasakė, kad nebemuštų ir netrukus G. Č. išėjo į namus. Tik tada ji ir paskambino į BPC. Išgirdęs, kad skambina į 112, G. V. taip pat išėjo iš namų. Su G. V. kartu gyvena penkis metus, veda bendrą ūkį. Jis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą ir ji jam visą laiką atleidžia. Šiuo metu jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš. Po įvykio ją buvo pristatę į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur buvo apžiūrėta, kitur į gydymo įstaigas nesikreipė. Nors ir buvo gavusi užduotį dėl sužalojimų tyrimo, pas teismo med. ekspertus ji nesikreipė, šiuo metu sužalojimų nebesimato, todėl į ekspertus nesikreips. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas, esant galimybei, būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48-51).
Liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti G. Č. parodymai, kad G. V. yra jo buvęs bendradarbis, kartu su juo dirbo prieš metus laiko. Nuo to laiko su juo bendrauja, susitinka. 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bet žino kad buvo šventinis laikotarpis, vakare jis nuėjo į svečius pas G. V. ir G. Š.. Buvo po 19 val., jis pas juos pabuvo apie valandą laiko. Kai jis pas juos nuėjo, jie jau buvo išgėrę alaus ir toliau vartojo alkoholį. Jis prisėdo prie jų virtuvėje ir padėjo kartu išgerti butelį degtinės. Jis pas juos nuėjo blaivas. Kadangi jie jau buvo gerokai apgirtę ir jam jau atėjus pas juos jie pykosi, jis išgėrė su jais apie 100 g degtinės. G. V. su G. Š. toliau pykosi, todėl jis jiems pasakė, kad baigų bartis ir nenorėdamas kištis į jų reikalus, išėjo į namus. Prie jo G. V. G. Š. nesudavė nei vieno smūgio. Prie jo jie tik apsistumdė, jis matė kaip G. V. iš rankos trenkė G. Š. dešine ranka į galvos sritį, tačiau nematė ar pataikė. Būtent po to, kai G. V. bandė suduoti G. Š., bet lygtai nepataikė, jis juos sudrausmino, kad baigtų bartis ir išėjo namo. Kitos dienos rytą jam paskambino G. Š. ir pasakė, kad ji buvo ligoninėje, jai švietė galvą, nes G. V. jai spyrė iš kojos į galvą. Jis dar jos paklausė ar G. V. išvežė, tai ji pasakė, kad jis pabėgo. Daugiau į smulkmenas jis nesigilino, todėl daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 64-67).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos medinis namas, namo viduje virtuvė sujungta su kambariu, dešinėje virtuvinio komplekto spintelės, kėdė ir lova, prie kėdės yra įvykio vieta. Įvykio vieta fotografuota (b. l. 13-15, 16-20).
Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiosios G. Š. veido sritį, kairės pusės smilkinyje matėsi patinimas (b. l. 25-26, 27-30).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pareigūnų „Body“ kamerų įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuoti įvykio vietoje paaiškinimai policijos pareigūnams dėl padaryto fizinio smurto. Į policijos pareigūnų klausimą kur ir iš ko trenkė, G. Š. kaire ranka parodė į kairę kaktos pusę ir pasakė, kad trenkė iš kojos ir kad jai labai skauda galvą (b. l. 35-37).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gautų garso įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kad pranešėja G. Š. informuoja, jog jos atžvilgiu sugyventinis smurtavo (b. l. 42-45).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad pranešėja G. Š. paaiškino, jog būnant namuose G. V. konflikto metu koja du kartus spyrė į veido srities kairės pusės smilkinį (b. l. 8-11).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 24 d. apie 19.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus sugyventinis G. V. du kartus iš kojos spyrė savo neblaiviai (2,22 prom.) sugyventinei G. Š. į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5-7).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. V. kaltė įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties byloje duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, taip pat nukentėjusiosios G. Š. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtino pirmiau jau išvardinti visi kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Kaltinamojo G. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo G. V. nusikalstami veiksmai, būtent, kad jis 2023 m. gruodžio 24 d. apie 19.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), du kartus spirdamas G. Š. į veido srities kairės pusės smilkinį tokiais veiksmais nukentėjusiajai G. Š. sukėlė fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. G. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad veikia neteisėtai, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Kaltinamasis G. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir įpareigojimais.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas ). G. V. anksčiau teistas tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 9 kartus, baudų nemoka, yra dirbantis – vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam G. V. skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, nustatant jos dydį, didesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė G. V. mažintina vienu trečdaliu. Pagrindų G. V. skirti mažesnę galutinę bausmę nei siūlo prokuroras, įvertinus padarytos veikos pobūdį ir mastą, pakartotinumą, teismas nenustatė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, G. V. sulaikytas nebuvo.
Civilinių ieškinių nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią G. V. skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašą ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.
Nuteistieji atvyksta į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 841435502, el. p.: vytaute.budreviciene@siauliuti.lt) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Telšių apskrityse esantys teismai.
Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.
Išaiškinti G. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.