- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- T-64-958/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04031-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V. prašymą dėl 2016-01-14 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. Utenos rajono apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panevėžio apugardos teismo 2016-06-17 nutartimi nuteistojo apelicinis skundas atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pateikė prašymą išaiškinti teismo nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nustatant, kad tokio leidimo reikia išvykstant iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Prašyme nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonė sudaro kliūtis įgyvendinti jam paskirtas darbines funkcijas, nes net išvykdamas į menkiausias komandiruotes Lietuvoje, iš kurių sugrįžta tą pačią dieną, jis privalo gauti priežiūrą vykdančios institucijos leidimą. Nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima autotransporto priemonių remontu. 2016-09-22 jis kreipėsi į Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių dėl leidimo išvykimui į Vokietiją, į tarptautinę automobilių ir komercinio transporto parodą, išdavimo. Probacijos skrius prašymo pilnai neišnagrinėjo ir leidimo neišdavė, taip pat neatsisakė jo išduoti, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Lietuvos probacijos tarnybų veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublika, o pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Atsiribodama nuo atsakomybės nagrinėti jo prašymą probuotojas sudaro teisinę situaciją, kad jis negali įgyvendinti savo teisių, nes institucija, vykdanti jo priežiūrą atsisako nagrinėti klausimus, susijusius su apribojimais, o jokia kita institucija šių klausimų nėra įgaliota spręsti.