Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilnius, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvežiotojas, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2018-07-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 20 MGL dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.00 val., priešais kavinę "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, užpuolė brolį G. B., suduodamas G. B. mažiausiai 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu padarydamas dešinio alkūnkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaroje, blauzdose. Taip nesunkiai sutrikdė G. B. sveikatą dėl dešinio alkūnkaulio lūžio. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Pripažįsta, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 18:00 val. priešais kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), su lazda sudavė savo broliui G. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 71,86 Eur sumai atlygino pilnai. Jo padarytas nusikaltimas turi priešistorę, kuri yra itin svarbi nagrinėjant šią bylą ir įvertinant jo veiksmus. G. B. yra netikras jo brolis, jo tėvas R. B. jį (kaltinamąjį) augino kaip sūnų, todėl jį laiko tėvu. G. B. 2018 m. mokėsi universitete Olandijoje, jį visiškai išlaikė tėvai. Prieš keletą metų tėvai dovanojimo sutartimi perrašė savo turto dalį G. B.. Santykiai šeimoje buvo normalūs. Viskas apsivertė aukštyn kojom, kai G. B. gyvenime atsirado P. R.. Nuo tada, maždaug nuo 2019 m. pabaigos, prasidėjo konfliktai tarp tėvų ir G. B.. G. B. metė mokslus, tėvai dalinai nutraukė jo finansavimą. 2019 m. gruodžio ar 2020 m. sausio mėn. G. B. išdaužė tėvų buto langus (tėvai dėl to buvo iškvietę policiją), tačiau net ir po to tėvai dar kurį laiką jį finansiškai rėmė. Prasidėjo jo ir P. R. reikalavimai juos išlaikyti, nuolatiniai grasinimai, įžeidinėjimai, langų daužymas, įsibrovimas, melagingi skundai (visais atvejais buvo konstatuota, jog tėvai nepadarė jokių pažeidimų), kemperio vagystė ir suniokojimas ir pan. G. B. pavogė kito tėvų buto raktus ir apsigyveno tame bute su P. R. be tėvų leidimo. Visi šie sistemingai prieš tėvus nukreipti veiksmai paveikė ir jį (L. M.). Jis nuolat mato, kaip tėvai dėl to išgyvena, kankinasi, o G. B. su P.R. toliau juos terorizuoja. Dėl tokių jų veiksmų esančios įtampos net pablogėjo mamos sveikata. Net ir šį sekmadienį (2021-01-24) brolis buvo sulaikytas, nes išlaužė tėvų buto seifą ir iš ten pagrobė didelę sumą pinigų. Dėl įvykio 2020 m. rugpjūčio 24 d. Iš tėvo R. B. sužinojo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. tėvas paskambino G. B., kad išsiaiškinti, kur jis pradangino tėvo kemperį. G. B. atsisakė tėvui pasakyti, kur yra kemperis ir pasakė, kad jis stovi prie tėvų namų lango ir kirviu juos išdaužys. Tuo šantažu reikalaudamas, jog tėvas pažadėtų, kad kemperio neieškos. Kadangi pokalbio metu girdėjosi daužymo garsai, tėvas išsigando, kad buto langai išdaužyti. Po to tėvas iš G. B. gavo grasinančią žinutę. Kadangi G. B. 2019 m. gruodžio mėnesį koja jau buvo išspyręs tėvų buto lango stiklą, o 2020 balandžio mėnesį įsilaužęs į butą per balkono langą, todėl tėvas paskambino jam ir paprašė nuvykti į tėvų namus ir pažiūrėti, ar neišdaužyti langai, nes patys tėvai tuo metu nebuvo Vilniuje. Po tėvo skambučio jis nuvyko prie buto ir apžiūrėjęs jį, pamatė, kad apdaužytas durų rėmas ir yra skilęs stiklo paketas. Suprato, kad tai G.B. darbas. Jis labai susinervino, nes negalėjo matyti, kaip G.B. gadina tėvų gyvenimą, juos terorizuoja, todėl nuvažiavo į G.B. darbą su juo pasikalbėti. Kavinėje pamatė sėdintį G.B. ir P. R., G. B. juokėsi. Jį apėmė didelis įsiūtis ir jis grįžo į mašiną pasiimti joje buvusią lazdą. Priėjo prie G.B. ir P.R., lazda užsimojo, bet nesudavė, nes nepataikė. Po to G. B. pradėjo bėgti, nukrito, tada jis jį pasivijo ir sudavė su turėta lazda keletą smūgių. Smūgių skaičiaus negali įvardinti, neskaičiavo, nes buvo labai susinervinęs. Lazda, su kuria sudavė smūgius, nebuvo teleskopinė lazda, tai buvo seniai jo automobilyje buvęs juodas medinis pagalys apie 50-60 cm ilgio. Į galvą ir kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas broliui nesudavė, taikė į sėdmenis, bet pataikė ir į rankas, kojas. Po to G.B. atsistojo ir nubėgo. Po to jis nuėjo į kavinę, kurioje buvo P. R., ten ji puolė jį su peiliu, po jo į kavinę atėjo ir G. B., tačiau ten jokių smūgių jis (kaltinamasis) nesudavė. Pasišalino iš kavinės ir išvažiavo. Jam nei G. B., nei P. R. smūgių nesudavė. Pamena, jog suduodant smūgius broliui, kažkokia mergina buvo priėjusi ir klausė, kodėl jis muša brolį. Jis jai pasakė, kad dėl to, jog brolis terorizavo tėvus ir išdaužė jų buto langus. G. B. iš anksto mušti neplanavo, manė jam kaip vyresnis brolis paaiškins, kad toks jo ir jo draugės elgesys sugadins tėvų sveikatą, bet pamačius jį, apėmė didžiulis pyktis, todėl nesusivaldė ir jį primušė. Tai padarė todėl, nes beveik metus matė kaip jis ir jo draugė terorizuoja tėvus, reikalauja iš jų pinigų. Tai nebuvo kažkoks chuliganiškas siekis jį primušti, tyčia jį pamokyti jam kilo spontaniškai. Supranta, kad G. B. sužalojimas jo elgesio nepakeis, tačiau iš anksto jo mušti neketino ir neplanavo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir išgyvena, nes mato, kaip dėl to yra susikrimtę tėvai, jie kaltina save, kad pakvietė jį padėti. Po įvykio brolio elgesys nepasikeitė, ji po to su broliu nebendravo, nebuvo susitikę ir toliau planuoja nebebendrauti.

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo broliu L. M. kartu negyvena, tačiau tarp jų dėl įsisenėjusių nesutarimų šeimoje, vyksta konfliktai. Ankščiau kreipėsi į policiją dėl brolio grasinimo fiziškai su juo susidoroti. 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo darbo vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kartu buvo P. R.. Apie 18 val. išėjo iš kavinės į lauką pasėdėti už staliuko. Tuo metu pamatė ateinantį L. M., kuris priėjęs, be jokios priežasties, bandė koja spirti jam į galvą, tačiau nepataikė. Jis, norėdamas apsiginti, atsistojo į kovinę stovėseną. Brolis išsitraukė teleskopinę lazdą. Pamatęs teleskopinę lazdą, pradėjo nuo L. M. bėgti. Brolis bėgo paskui. Nubėgęs apie 200 metrų, prie kavinės, kurios pavadinimo nežino, jis jį pavijo ir su lazda pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Mušdamas grasino, kad, jeigu lįs prie šeimos, užmuš. Jis nukrito ant žemės. Nuo smūgių bandė apsisaugoti dengdamasis rankomis, keldamas kojas. Jam buvo suduota nuo 15 iki 20 smūgių, smūgiai pataikė į rankas, kojas, pilvo sritį. Nuo kiekvieno smūgio juto fizinį skausmą. Po kažkiek laiko brolis nustojo mušti ir nuėjo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuėjo iš paskos. Atėjęs į kavinę, priėjo prie P. R. ir pradėjo konfliktuoti. Užsimojo su lazda prieš P. R., tačiau suduoti smūgį nepavyko, nes teleskopas iškrito iš rankų. Po to, griebė lazdą nuo žemės ir nuėjo prie savo automobilio "Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kavinės, išvažiavo (b. l. 56-58).

Liudytoja P. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. su G. B. buvo darbo vietoje - UAB ,, (duomenys neskelbtini)" kepykloje - kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. su G. B. kartu išėjus į lauką, prie kavinės pasėdėti prie staliuko, pamatė ateinantį G. B. brolį L. M., kuris priėjęs, be jokios priežasties bandė spirti G. B. į galvą, tačiau nepataikė. G. B. atsistojo į kovinę stovėseną, o L. M. išsitraukęs teleskopinę lazdą ir laikydamas dešinėje rankoje užsimojo G. B.. G. B. pradėjo bėgti ir nukrito ant žemės, L. M. jį mušė su lazda, o G. B. dengėsi nuo smūgių rankomis ir kojomis. Tada G. B. atsistojo ir jie abu nubėgo į šalį, o ji nuėjo į kavinės patalpas ir paskambino skubios pagalbos telefonu. Netrukus į kavinę įbėgo L. M. ir laikydamas rankoje lazdą pasakė ,,Ji tau", bet ji pasiėmė peilį ir laikydama rankoje liepė L. M. išeiti iš kavinės. Paskui brolį į kavinės patalpas įbėgo G. B.. Ji L. M. išvijo iš kavinės ir visi trys atsidūrė lauke. Lauke L. M. su lazda užsimojo ir bandė pataikyti jai į galvą, bet nepataikė. Tada jam iš rankos iškrito teleskopinė lazda. Netrukus jis tą lazdą pakėlė ir nubėgo prie savo automobilio ,,Toyota Avensis", v/n (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo iš vietos. Įvykio metu fizinės ir jokios kitos žalos nepatyrė (b. l. 67-69).

Liudytoja I. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kavinėje "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), barista pareigose. 2020 m. rugpjūčio 24 d., tikslaus laiko nepasakys, buvo darbo vietoje - kavinėje, kai per stiklines kavinės įėjimo duris pamatė, kaip vaikinas bando atidaryti jų kavinės įėjimo duris, bet ne į tą pusę stūmė duris, dėl ko neatidarė. Ir tuo metu šį vaikiną prie durų pavijo kitas vaikinas. Jis turėjo rankose ištraukiamą lanksčią lazdą, kaip pas policininkus. Jis buvo labai įpykęs. Būtent šis vaikinas pavijęs nukentėjusįjį, ištraukė lazdą, kuri buvo kažkur apie 70 cm ilgio ir pradėjo nukentėjusįjį lupti, sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis, gindamasis griuvo šalia kavinės durų ir gulėjo ant žemės. Iš pradžių nesuprato, kad vyksta muštynes, bet, kai išėjo į lauką, suprato, kad vaikinas su lazda muša vaikiną. Ji paklausė, kodėl muša tą vaikiną. Atsakymas buvo toks, kad tas nukentėjusysis terorizavo jo šeimą ir išdaužė langus, bet nedetalizavo kokius langus. Atsakęs į jos klausimą, dar bandė suduoti vaikinui, bet ji jam to neleido, tiesiog atsistojo priešais ir neleido mušti. Be to, aplink pradėjo rinktis žmones. Kaltininkas buvo tiek įpykęs, kad nereagavo į žmones. Nukentėjusysis maldavo, kad nustotų mušęs. Spėjo pastebėti, kadangi nukentėjusysis buvo su džinsiniais šortais, ant jo kojų kraujo rėžus. Paklausė nukentėjusiojo, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad maždaug gerai ir nuėjo į tą pusę, kuria nubėgo skriaudikas, t. y. link kavinės "(duomenys neskelbtini), kuri yra nuo jų kavinės apie 200 metrų atstumu (b. l. 71-73).

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.14 val., patruliuodamas kartu su kolega, D. B., gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimas skambėjo, kad mušasi du broliai. Atvykus į įvykio vietą, tai yra prie kepyklos "(duomenys neskelbtini)", įėjo į vidų. Juos pasitiko P. R. ir nukentėjusysis G. B.. G. B. turėjo ant kūno sužalojimų, t. y. buvo ištinusi dešinė ranka ir suplėšyta maikutė. G. B. buvo gana ramus, mandagiai bendravo. G. B. pasakojo, kad jis sėdėjo lauke už staliuko, kuomet priėjo brolis ir nieko nesakęs, iš kojos spyrė į galvą, bet nepataikė, G. B. išvengė smūgio. Po to L. M. išėjo kažkur ir jau grįžo su išskleista teleskopine lazda, ir ta teleskopine lazda pradėjo mušti G. B.. Pataikė į ranką ir korpusą. Bet ant korpuso jokių žymių nebuvo. L. M. įbėgo su teleskopine lazda į kepyklą, grasino ir G. B., ir P. R.. P. R. iškvietė policiją (b. l. 81-83).

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus liudytojo P. Š. parodymams (b. l. 85-87).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. G. B. nukentėjo nuo L. M. (b. l. 13-15).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kavinė ,, (duomenys neskelbtini)" yra pastate, (duomenys neskelbtini). Ant pastato kampo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Kavinės įėjimo durys yra (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Stovint nugara į kavinės duris priešais kavinę kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje yra apsodintas medžiais skveras, kuriame yra įrengti suoliukai. Vaizdo stebėjimo kamerų skvere nėra. Nuo kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvės pastatų numeracijos mažėjimo kryptimi yra nuokalnė, kurios papėdėje yra ledainė ,, (duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini). Ledainės durys yra (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Matomų vaizdo stebėjimo kamerų ant pastato (duomenys neskelbtini) ir kelio atkarpoje nuo kavinės ,, (duomenys neskelbtini)" iki ledainės nėra. Apžiūrima kelio atkarpa ir skveras yra apšviesti gatvės žibintais. Apžiūrint įvykio vietą grumtynių pėdsakų neaptikta. Kitų objektų ar detalių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neužfiksuota (b. l. 16-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje išvadoje Nr. G 2449/2020 (01) nurodoma, kad G. B. padaryta dešinio alkūnkaulio lūžis, poodines kraujosruvos kakle, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaroje, blauzdose, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinės dešinėje pusėje padarytos 1 -3 parų laikotarpyje iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2020-08-24. Sužalojimai dėl dešinio alkūnkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. B. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 48-49).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad I. N. iš jai parodytų keturių pretendentų - vyrų nuotraukų, nurodė į L. M. nuotrauką ir pakomentavo, kad tai yra tas asmuo, kuris 2020 m. rugpjūčio 24 d., prie kavinės, kurioje ji dirbo, "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), lazda sudavė mažiausiai 20 smūgių ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam vaikinui. Atpažino šį kaltininką iš veido bruožų, kuriuos gerai įsiminė (b. l. 74-79).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, ir taip pasielgė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Nukentėjusysis G. B. yra kaltinamojo L. M. brolis (juos sieja ta pati motina). Be to, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jie su broliu kartu augo, jį augino G. B. tėvas, kurį laiko savo tėvu, taigi nukentėjusysis yra kaltinamojo artimas giminaitis.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl smūgių broliui sudavimo, kuriais padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, pripažino visiškai. Jis pakankamai detaliai apibūdino įvykio aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojų P. R., I. N., kurios tiesiogiai matė įvykį, P. Š., kuris atvyko pagal iškvietimą po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. I. N. taip pat atpažino L. M., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad L. M. atvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu buvo G. B., turėjo su savimi lazdą. G. B. nubėgo gatve tolyn, L. M. jį vijosi, kelis kartus sudavė jam lazda. G. B. buvo nukritęs. L. M. teigė tiksliai nepamenantis, į kurias kūno vietas, kiek kartų smūgiavo, tačiau pripažino, kad smūgių buvo ne vienas, pripažino, kad nuo jo suduotų smūgių G. B. atsirado nustatyti sužalojimai.

Specialisto išvadoje nustatyti G. B. padaryti sužalojimai, jų pobūdis ir vietos, nustatyta, kad dėl alkūnkaulio lūžio sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad L. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad L. M. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos gailisi. Teismų praktikoje kaltės pripažinimas konstatuojamas nebūtinai tik tada, kai kaltė pripažįstama dar ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju L. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau tik pradėjus bylą nagrinėti teisme iš karto sutiko su jam pareikštu kaltinimu, išsamiai nurodė veikos aplinkybes. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu daug ir detaliai pasakojo apie iki įvykio susiklosčiusias aplinkybes, kurios, jo teigimu, paskatino nusikalstamą elgesį, to teismas nevertina, kaip nenuoširdumo, nes L. M. nemenkino savo veiksmų pavojingumo, ne kartą nurodė, kad dėl padarytų veiksmų labai gailisi, juos vertina neigiamai, pergyvena ir dėl savo elgesio neigiamos įtakos jųdviejų tėvams.

Dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą – atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusysis G. B. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti dar vieną lengvinančią aplinkybę – provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, jis atliko smurtinius arba kitokius pavojingus, neteisėtus veiksmus, iš dalies nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-976/2019). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus kaltinamojo teiginius, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors pirmiau aptartus veiksmus. Tiek iš kaltinamojo L. M., tiek iš nukentėjusiojo G. B. parodymų matyti, kad tarp jų ir jų tėvų yra jau senokai vykstantis konfliktas, kad abi konflikto pusės yra kreipusios į policiją. Tačiau teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra kokių duomenų apie tai, kad G. B. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ar jis būtų nubaustas administracine tvarka. Tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis. Kita vertus, ši lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Netgi ir sutikus, kad nukentėjusysis kažkada iki L. M. nusikalstamų veiksmų atliko kokius nors moralės normoms iš esmės prieštaraujančius veiksmus, turi būti nustatyta, kad būtent šie veiksmai išprovokavo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju L. M. parodė, kad jis atvyko su broliu pasikalbėti, tačiau pokalbis net neprasidėjo, nes jis tik pamatė sėdintį brolį, kuris juokėsi, ir jam sukilo pyktis. Taigi tuo metu nukentėjusysis neatliko jokių provokuojančių veiksmų – nieko nesakė kaltinamajam, nesudavė jokių smūgių, tik sėdėjo. Be to, vertinant provokuojančio elgesio (ne)buvimą, turi būti įvertinti ir patys kaltinamojo veiksmai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad L. M. vartotas smurtas buvo pakankamai intensyvus (nustatyta ne mažiau kaip 10 sužalojimų), nukentėjusysis bėgo, gynėsi, buvo mušamas nukritęs. Taigi įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu teismas neturi pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmę teismas vertina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus. L. M. padarė tyčinį baigtą apysunkį smurtinį nusikaltimą artimam asmeniui. Kaip jau minėta, smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, specialisto išvadoje nustatyta ne mažiau kaip 10 sužalojimų skirtingose kūno vietose. Dėl vieno iš šių sužalojimų – alkūnkaulio lūžio, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau svarbu ir tai, kad padarytas ne šis vienas sužalojimas. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai dėl iš seniau tarp asmenų susiklosčiusio konfliktinio santykio. Įvertinama tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta sunkinančių.

Vertindamas L. M. asmenybę teismas nustatė, kad jis teistas 4 kartus (iš jų kartą pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo) už pasipriešinimą pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms. Anksčiau jam skirtos bausmės – laisvės apribojimai, baudos yra įvykdytos. L. M. baustas administracine tvarka už deklaracijų nepateikimą, smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi L. M. elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Kita vertus, dalį minėtų nusikalstamų veikų L. M. padarė būdamas labai jauno amžiaus. Šiuo metu L. M. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, neturi išlaikomų asmenų.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas numatyta vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmė, teismas skiria L. M. laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustato mažesnę nei vidurkis, o jos vykdymą, tikėdamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda.

Atidedant bausmės vykdymą teismas skiria bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiuoju. Prokurorė siūlė taip pat skirti įpareigojimą neišeiti iš namų nakties metu, tačiau teismo vertinimu, toks įpareigojimas nepadės pasiekti bausmės tikslų, nes nusikalstama veika padaryta dienos metu. Tačiau teismas taip pat gali skirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Teismas pažymi, kad L. M. anksčiau jau yra teistas, šioje byloje pripažįstamas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo, nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė, taigi L. M. tik atlyginti nedidelį Teritorinės ligonių kasos ieškinį. L. M. smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti dienos metu, matant pašaliniams asmenims (I. N. parodymai). Kaltinamasis dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano esant pagrindo skirti L. M. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuris skirtas atlyginti žalą nuo smurtinių nusikaltimų patyrusiems asmenims.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 71,86 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau kaltinamasis šią sumą jau atlygino (b. l. 167), todėl civilinis ieškinys atmetamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-120), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti L. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą L. M. atidėti 1 metams. L. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiuoju G. B..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL (750 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor bankas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti L. M., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.