Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-16 · Administracinė byla Nr. eI2-10197-320/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
eI2-10197-320/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00477-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
L. P.
Advokatai
Ričardas Makštelė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10197-320/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00477-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei L. P. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), teismui paduotu prašymu prašė iš L. P. (toliau – ir atsakovė, ir L. P.) priteisti valstybės naudai 55,24 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 6,11 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 61,35 Eur.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2579-21135 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių privalomų išspręsti klausimų, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė turi pareigą, gavusi Tarnybos pranešimą, sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia jų nesumokėjo. Pareiškėja savo pareiškimą grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau– ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, pažymėjusi, jog atsakovė Tarnybai 2018 m. gruodžio 3 d. teiktame prašyme nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Atsakovė iki teismo posėdžio atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo priteisti iš atsakovės dalį išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. 2018 m. gruodžio 3 d. Tarnybai pateikė prašymą (toliau – ir prašymas) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė L. P. antrąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. L. P. išreiškė sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jei jai būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, apie tai pažymėdama prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą ir jį pasirašydama. Tarnyba 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2579-21135 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių privalomų klausimų išsprendimui, atleisdama ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (2019 m. sausio 1 d. redakcija, redakcija galiojo iki 2019 m. liepos 13 d.) patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Mokėjimo taisyklės) nuostatos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Mokėjimo taisyklių 24 punkte buvo nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus, išvardintus šiame punkte. Advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Mokėjimo taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą, neviršijant Mokėjimo taisyklėse nustatytų dydžių (Mokėjimo taisyklių 7 punktas). Atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Ričardas Makštelė. Advokato suteiktos paslaugos (dokumentų rengimas) civilinėje byloje pripažintinos antrine teisine pagalba, kurios apmokamos Įstatymo nustatyta tvarka. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 110,48 Eur, todėl atsakovė į valstybės biudžetą turi pareigą sumokėti 50 procentų šios sumos, tai yra 55,24,15 Eur (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Tarnyba 2022 m. spalio 31 d. raštu bei 2023 m. vasario 14 d. pakartotinu raštu informavo L. P. apie jos pareigą sumokėti 55,24 Eur įsiskolinimą, tačiau atsakovė įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo.

Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų pagrindu konstatuotina, jog Tarnybos reikalavimas dėl 55,24 Eur skolos priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 6,11 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti.

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,24 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 24 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6,11 Eur (šešis eurus 11 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 61,35 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 35 ct), šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė