Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. individualios įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Iš byloje pateiktų dokumentų (MGK byla, b. l. 52-86) nustatyta, kad Klaipėdos AVMI patikrino pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31, pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už 2002–2005 metus bei 2008-01-30 surašė patikrinimo aktą Nr. 7.-05-10-23, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 3 790 Lt PVM, 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 671 Lt pelno mokesčio delspinigių. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas ir patikrinimo aktą, 2008-04-02 sprendimu Nr. (6.5)-44 iš dalies patvirtino pareiškėjai papildomai apskaičiuotas sumas, nurodydama sumokėti į biudžetą 3 790 Lt PVM, 1 397 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio ir 14 944 Lt pelno mokesčio delspinigių bei skyrė 379 Lt PVM baudą ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudą. Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus sprendimu, iniciavo mokestinį ginčą. Mokestinių ginčų komisija 2008-09-09 sprendimu Nr. S-188(7-150/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-06-09 sprendimą Nr. 69-89, kuriuo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2008-04-02 sprendimas Nr. (6.5)-44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-19 nutartimi adm. byloje Nr. P442 - 13/2011 netenkino pareiškėjos 2010-05-05 prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėja 2011-07-04 Klaipėdos AVMI pateikė prašymą atleisti ją nuo priskaičiuotų 27710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4538 Lt baudos mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. Nurodė, kad vykdydama žemės ūkio veiklą, vadovavosi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1 punkto nuostatomis, tačiau tik po patikrinimo, iš Inspekcijos specialistų, sužinojo, jog šios nuostatos taikomos tik tiems ūkio subjektams, kurie augina burokus, o ne tiems, kurie įrenginėja vejas, sodina medelius ir atlieka želdynų priežiūrą. Ekonominės veiklos klasifikatoriuje jos atliekama veikla iki 2007-10-31 buvo priskiriama žemės ūkio veiklai ir visuose mokestiniuose dokumentuose buvo rodomas ūkinės veiklos klasifikatoriuje nurodytas numeris. Įmonė dirba nuo 1998 m., visą laiką į valstybės biudžetą sąžiningai mokėjo mokesčius, tačiau nuo 2008 m. negali vykdyti veiklos, nes areštuotos pareiškėjos ir jos savininko banko sąskaitos. Pareiškėja pasiruošusi sumokėti patikrinimo metu apskaičiuotą 45 384 Lt pelno mokestį per 5 metus, tačiau dėl sunkios materialinės padėties (tiek pareiškėjos, tiek jos savininko), prašė atleisti nuo apskaičiuotų pelno mokesčių delspinigių ir pelno mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 32). Klaipėdos AVMI 2011-07-14 sprendimu Nr. (6.5)-57 pareiškėjos prašymo netenkino (MGK byla, b. l. 30-31). Atsakovė VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-08-04 skundą dėl Klaipėdos AVMI sprendimo, 2011-09-12 sprendimu Nr. 69-210 pareiškėjos skundo netenkino, ir Klaipėdos AVMI sprendimą patvirtino. Nurodė, kad įsigaliojus Mokestinių ginčų komisijos 2008-09-09 sprendimui Nr. S-188(7-150/2008), kuriuo patvirtintas atsakovės sprendimas Nr. 69-89, mokesčių mokėtojo kaltė dėl mokestinio įstatymo pažeidimo įrodyta. Pareiškėja skunde nenurodė argumentų, o byloje nenustatyta, jog mokestinis pažeidimas buvo sąlygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių. Taip pat nenustatyti valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų, kad mokesčių pažeidimai buvo padaryti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo mokesčio mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad mokestinis pažeidimas buvo padarytas dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu pateiktos klaidingos konsultacijos, todėl MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. nuostatos nagrinėjamuoju atveju nėra taikytinos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti MAĮ 141 straipsnyje esančius pagrindus ir atleisti ją nuo 27710,52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir paskirtos 4538 Lt pelno mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 5-7). Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja 2011-10-04 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2011-12-08 sprendimu Nr. S-269(7-225/2011) patvirtino atsakovės 2011-09-12 sprendimą Nr. 69-210, o pareiškėjos skundą atmetė (MGK byla, b. l. 2-3, 92-96).

Prašymą atleisti nuo paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių pareiškėja grindžia aplinkybėmis, jog ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, mokesčio įstatymas pažeistas dėl klaidingo apibendrinto įstatymo paaiškinimo ir nepriklausomai nuo pareiškėjos valios, bet dėl aplinkybių, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti (MAĮ 141 str. 1 d. 1, 2 ir 4 p.). Taip pat mano, kad yra pagrindas atleisti ją nuo pelno mokesčio baudos ir delspinigių dėl ypač sunkios finansinės padėties (MAĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Skunde teigia, kad Mokestinių ginčų komisija susiaurino mokestinės konsultacijos esmę ir nepagrįstai teigė, jog nėra MAĮ 141 str. 1 d. 4 punkte numatyto atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo pagrindo. Mokestinę konsultaciją patvirtina faktas, kad pareiškėjai buvo sugrąžintas už 1998 metus sumokėtas pelno mokestis. Minėta aplinkybė sudarė pagrindą tikėtis, kad po tokio mokesčių administratoriaus veiksmo ji teisingai skaičiuoja ir deklaruoja mokėtinus mokesčius. Be to, Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai pažymėjo, kad MAĮ 100 str. 1 d. 3 punktas taikomas tik fiziniams asmenims. Pareiškėja yra individuali įmonė, ir pagal pažeidimo pasekmes jos yra taikomos būtent fiziniam asmeniui ? individualios įmonės savininkui, o ne įmonės administracijos vadovui ar darbuotojui, nors administracijos vadovas/darbuotojas šiuo konkrečiu atveju gali sutapti viename ? įmonės savininko ? asmenyje.

Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 81 str. 1-2 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) – skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 str. 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 str. 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.) MAĮ 139 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

LR Konstitucinis Teismas 2000-12-06 nutarime pasisakė, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą laiku sumokėti nustatyto dydžio mokesčius. Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Siekdama užtikrinti konstitucinės pareigos mokėti mokesčius vykdymą valstybė gali nustatyti teisinę atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, tokios atsakomybės rūšis, atitinkamas nuobaudas, taip pat ir baudas, kurios gali būti skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus.

Atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus nustato MAĮ ir VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės. MAĮ 100 str. 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (taikoma tik fiziniams asmenims). MAĮ 141 str. 1 dalyje nustatyti, atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnį paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pagal MAĮ 100 str. 2 d., nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsisakymą atleisti nuo delspinigių mokesčių mokėtojas gali apskųsti šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka (MAĮ 100 str. 3 d). MAĮ įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas yra baigtinis. LR mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų . Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš anksčiau išvardintų atleidimo nuo delspinigių pagrindų.

Kaip minėta, pareiškėjai pelno mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti patikrinus 2002-2005 m. pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą ir nustačius, jog nurodytuoju laikotarpiu pareiškėja pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1 p., nes nepagrįstai taikė pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestino 0 proc. pelno mokesčio tarifu, dėl ko jai buvo papildomai apskaičiuotas ir Klaipėdos AVMI 2008-04-02 sprendimu Nr. (6.5)-44 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas sumokėti į valstybės biudžetą 45384 Lt pelno mokestis. Mokestinis ginčas dėl minimų pelno mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo yra pasibaigęs įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos 2008-09-09 sprendimu Nr. S-188(7-150/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-19 nutartimi adm. byloje Nr. P442-13/2011 netenkino pareiškėjos 2010-05-05 prašymo dėl proceso atnaujinimo. Mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Klaipėdos AVMI 2010-04-20 sprendimas Nr. 12.-19-4277 išieškoti 84366,41 Lt mokestinę nepriemoką iš turto), taigi pareiškėjos kaltė dėl Pelno mokesčio įstatymo pažeidimo yra įrodyta ir ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nekaltumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkte numatytos taisyklės, pasisakė, kad šie atleidimo nuo baudų pagrindai sietini su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikoje mokesčio mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (LVAT 2005-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141-2005). Byloje nenustatyta ir pareiškėja nepateikė įrodymų, jog mokestinis pažeidimas buvo sąlygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių. Taip pat nenustatyti valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų, kad mokesčių pažeidimai buvo padaryti aplinkybėmis nepriklausančiomis nuo mokesčio mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Mokestinių ginčų komisija susiaurino mokestinės konsultacijos esmę. MAĮ 2 str. 1 dalį numatyta, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – tai su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas. Konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais MAĮ 2 str. 4 dalyje apibrėžiama kaip mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į mokesčių administratorių dėl pelno mokesčio mokėjimo, o pastarasis jai suteikė klaidingą konsultaciją tuo klausimu, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. numatyto atleidimo nuo baudos pagrindo. Pareiškėjos teiginys, jog Inspekcija jai grąžino už 1998 metus sumokėtą pelno mokestį nėra susijęs su atsakovės tikrintu laikotarpiu (2002–2005 metai) ir minėtas mokesčių administratoriaus veiksmas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas klaidinga konsultacija ar atsitiktinėmis aplinkybėmis (cas fortuit), nulėmusiomis pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad spręsdamas atleidimo nuo baudos sumokėjimo klausimą, mokesčių administratorius galėjo atsižvelgti į įmonės sunkią turtinę padėtį, nes MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad atleidimo nuo delspinigių pagrindas – kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 str. 1 d. 3 punktą (sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis), gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Tuo tarpu pareiškėja yra individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl jai netaikytinas minėtas atleidimo nuo delspinigių pagrindas.

Vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo mokestiniuose ginčuose formuojama administracinių teismų praktika bei įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos. Jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos J. D. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.