- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-575-1463-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
2009 m. kovo 24 d. A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3–4) už tai, kad jis, būdamas UAB „Anstra“ (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. dviems Įmonės darbuotojams D. K. (D. K.) ir M. K. už jų atliktą darbą išmokėjo 8 755,53 litus darbo užmokesčio, kuris į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo įtrauktas, nedeklaruotas ir nuo šių darbo išmokų mokesčiai biudžetui nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti. Tokia veika A. S. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. nutarimu (b. l. 56–57) pripažino A. S. padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaudė jį 10 000 litų bauda. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti nelegalūs algalapiai patvirtino darbo užmokesčio, kuris neįtrauktas į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėjimą. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti liudytojų D. K. ir M. K. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir visiškai atitinkantys kitus byloje nustatytus faktus. Byloje esančių įrodymų pakako teismui konstatuoti, kad Įmonės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo deklaruotas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir už kurį nebuvo apskaičiuoti ir mokami mokesčiai valstybės biudžetui. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija tokį pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir tinkamai nurodė, kad už šį pažeidimą yra atsakingas Įmonės direktorius A. S.. Pažeidėjo pateikta versija apie tai, kad šios bylos liudytojai jam tyčia keršija dėl turtinių santykių, teisme nepasitvirtino, nes liudytojai tokius teiginius kategoriškai paneigė, o kitokių šią versiją galinčių patvirtinti įrodymų surinkti nebuvo jokių galimybių.
Šalies argumentai
A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 58) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais argumentais. D. K. ir M. K. dirbo Įmonėje nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. Pagal paskolos sutartis 2008 m. liepos 8 d. šiems asmenims buvo suteiktos tikslinės paskolos gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Vėliau kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo, D. K. ir M. K. pareiškė, kad negrąžintos paskolos dalies negrąžins, o jei A. S. jos reikalaus, surašys skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismui pripažinus, kad buvo mokamas darbo užmokestis, padidėtų vidutinis Dimitrijaus ir M. K. darbo užmokestis, M. K. yra bedarbis, todėl taip padidėtų jo bedarbio pašalpa. Byloje pateikti lapeliai su skaičiavimais negali būti laikomi algalapiais. Prie buvusio atlyginimo priskaičiavus ir ginčijamą neapskaitytą darbo užmokestį, abiejų asmenų darbo užmokestis būtų neproporcingai didelis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį kylą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3–4) matyti, jog A. S. yra kaltinamas tuo, kad jis Įmonės darbuotojams D. K. ir M. K. už jų atliktą darbą išmokėjo 8 755,53 litus darbo užmokesčio, kuris į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo įtrauktas. Nagrinėjamoje byloje, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, būtina tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti, ar iš tiesų Įmonės darbuotojams D. K. ir M. K. nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. išmokėti 8 755,53 litai buvo darbo užmokestis, neįtrauktas į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tai turi būti įvertinta remiantis visapusišku byloje esančių įrodymų ištyrimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus dėl turtinių santykių tarp A. S. ir D. K. bei M. K. buvimo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo visapusiškai išnagrinėti visus byloje esančius įrodymus. Byloje pateiktos paskolos sutartys (b. l. 26–27, 29–30), taip pat D. K. ir M. K. prašymai įskaityti darbo užmokestį kaip paskolos grąžinimą (b. l. 28, 31), kasos pajamų orderiai (b. l. 32–33) yra nenuginčyti įrodymai dėl susiformavusių civilinių teisinių santykių, kurie nėra susiję su darbo užmokesčio mokėjimu. Byloje darbo užmokesčio mokėjimo faktą patvirtinantys duomenys, be kita ko, D. K. ir M. K. darbo sutartys (b. l. 14, 16), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b. l. 18–21), vietinio mokėjimo nurodymai, kuriais buvo apmokėtas darbo užmokestis darbuotojams (b. l. 22–26), komandiruočių pagrindu atsiradusias išmokas pagrindžiantys įrodymai (b. l. 35–39) vertintini kartu su D. K. ir M. K. prašymais įskaityti darbo užmokestį kaip paskolos grąžinimą (b. l. 28, 31), yra įrodymai, pagrindžiantys civilinių teisinių santykių (paskolos sutarčių) pagrindu buvusių įmokų netapatumą su darbo sutarčių pagrindu mokėtu darbo užmokesčiu. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas yra pagrįstas tik D. K. ir M. K. paaiškinimais (11–12), šių asmenų parodymais pirmosios instancijos teisme (b. l. 52–53) bei byloje esančiais lapais (b. l. 13, 46–47), kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti „neoficialiais algalapiais“. Pažymėtina, kad nei institucija, surašiusi protokolą, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl byloje esantys lapai gali būti vertinami kaip neoficialūs algalapiai, nesusiejo jų su kitais byloje esančiais duomenimis, apsiribojo tik šiuose lapuose esančių duomenų išvardijimų, todėl lieka neaiškus ryšys tarp šių lapų bei tariamai neapskaityto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas privalėjo betarpiškai ištirti byloje pateiktų neoficialiais algalapiais pripažintų lapų duomenis, įvertinti juos kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, įvertinti, ar pagal faktines bylos aplinkybes D. K. ir M. K., patys pripažinę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kad ėmę paskolą ir ją grąžinę (b. l. 53), jei taip, tai kokiomis aplinkybėmis, ar paskola vis dėlto nebuvo grąžinta A. S. vadovaujamai įmonei, kadangi tokia informacija tiesiogiai lemia D. K. ir M. K. argumentų vertinimą bei A. S. veikos kvalifikavimą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu veiksniu – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. N575-145/2010). Įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis Nr. N575-2415/2009). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. N575-988/2010).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.