- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- AS-822-85-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2010-08-24 kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009-11-16 Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. 2858, kuriuo jam buvo skirta socialinė pašalpa po 315 lt per mėnesį nuo 2009-11-01 iki 2010-02-01 nepinigine forma. Jis nurodė, kad visuomenei naudingų darbų negali atlikti dėl sveikatos būklės, todėl savivaldybė nepagrįstai skyrė socialinę pašalpą vertybinėmis kortelėmis, o ne pinigais. Pinigai jam reikalingi gydymuisi. Apie būtinybę atlikti visuomenei naudingus darbus jis buvo informuotas 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tada jis raštu nurodęs priežastis, dėl kurių negali dirbti tiek savivaldybės administracijai, tiek rajono merui. 2010-02-22 jis gavo pranešimą, kad jam parama skirta vertybinėmis kortelėmis ir tada pristatė socialinės paramos skyriui medicinines pažymas apie savo sveikatos būklę. Po to jis ne kartą atsakovo prašė pateikti ginčijamo sprendimo kopiją, tačiau ją išsireikalavo tik 2010-07-16 ir tada kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Atsakovas su skundu nesutiko, nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes R. K. 2009 metais teigė, jog jis negali dirbti visuomenei naudingų darbų dėl to, kad turi važinėti į teismus ir rinkti dokumentus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Patikrinus informaciją, ji nepasitvirtino, todėl R. K. buvo įpareigotas atlikti tokius darbus po 4 val. per dieną. Kadangi pareiškėjas visuomenei naudingų darbų nedirbo, tai pagal tvarkos aprašą jam buvo skirta socialinė parama nepinigine forma. 2010 m. vasario 23 d. R. K. pristatė medicininius pažymėjimus apie savo sveikatos būklę, todėl juos įvertinus jam vėl buvo pradėta mokėti socialinė parama pinigais. Apie skundžiamą sprendimą R. K. buvo tinkamai informuotas nuo pat jo priėmimo žodžiu, o 2010 m. vasario ir balandžio mėnesiais – ir raštu, todėl pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal R. K. skundą Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl 2009-11-16 Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus sprendimo Nr.2858 panaikinimo, paaiškėjus, jog skundas buvo priimtas teismo žinion praleidus nustatytą padavimo terminą ir pareiškėjui neprašius šio termino atnaujinti.
Teismas nustatė, kad R. K. nuo 2004 m. gaudavo socialinę pašalpą kaip nepasiturintis asmuo, ilgiau nei 6 mėnesius registruotas darbo biržoje. 2009-08-14 R. K. kreipėsi į atsakovą dėl socialinės pašalpos pratęsimo. Kadangi tuo metu Kupiškio rajone jau galiojo Kupiškio rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarka, atsakovas įspėjo pareiškėją, kad norėdamas gauti socialinę pašalpą pinigais, jis turės atlikti visuomenei naudingus darbus. R. K. 2009-08-21 nurodė atsakovui, kad visuomenei naudingų darbų negali atlikti dėl užimtumo teismuose. Užklausus R. K. buvusią darbovietę ir 2009-08-26 patikrinus jo buities sąlygas buvo surašytas aktas, kuriame teigiama, kad R. K. neturi rimtų priežasčių neatlikti visuomenei naudingų darbų. Apie tai, kad socialinė pašalpa gali būti skirta vardinėmis vertybinėmis kortelėmis, R. K. buvo informuotas 2009-09-17 ir 2009-10-21 raštais. Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyrius 2009-11-16 sprendimu Nr. 2858 nusprendė skirti R. K. socialinę paramą po 315 litų kas mėnesį nuo 2009-11-01 iki 2010-02-01 vardinėmis vertybinėmis kortelėmis. 2010-02-23 R. K. atsakovui pateikė medicininius pažymėjimus apie savo sveikatos būklę, po ko socialinė pašalpa vėl buvo pradėta mokėti pinigais. Teismas iš administracinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, kad apie tai, jog socialinė pašalpa gali būti skiriama nepinigine forma, R. K. buvo paaiškinta tiek nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vykusių asmeninių priėmimų metu, tiek 2009-09-17 ir 2009-10-21 raštais. Oficialiai raštu pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą buvo pranešta 2010-02-22 atsakovo raštu Nr.R4-198. Po to, 2010-04-06 atsakovo raštu Nr. R4-324 R. K. buvo pakankamai išsamiai informuotas apie skundžiamą sprendimą. Šiame rašte nurodyta skundžiamo sprendimo priėmimo data, numeris ir turinys. Šį raštą pareiškėjas pripažino gavęs, todėl teismas padarė išvadą, kad veikdamas kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, pareiškėjas per vieną mėnesį turėjo kreiptis į teismą. To jis nepadarė, mano, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenuosekliai aiškina nesavalaikio kreipimosi į teismą aplinkybes – 2010-10-11 teismo posėdyje nurodęs, kad į teismą laiku kreiptis sutrukdė advokato paieškos, 2010-11-11 teismo posėdyje teigė, kad nesikreipė į teismą esą todėl, kad negavo sprendimo kopijos. Teismo pažymėjo, LR ABTĮ 33 str. numatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo skundžiamo sprendimo kopijos gavimo dienos, o nuo pareiškėjo tinkamo sužinojimo apie aktą dienos – t.y. nuo 2009 m. balandžio mėnesio, todėl konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. bylą nutraukė.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi, pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi, apie skundžiamą 2009-11-19 sprendimą pareiškėjas turėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, tačiau jis sprendimo nuorašą paštu gavo tik 2010-07-22. Atskirojo skundo papildyme nurodė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjas yra įpareigojamas dirbti priverstinius darbus, kurie yra draudžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio. Nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes jis nepriklausąs socialinės rizikos asmenų ar šeimų grupei, o dirbti jis negali dėl sveikatos būklės. Taip pat pateikė prašymus atleisti jį nuo žyminio mokesčio bei prašo bylą nagrinėti pareiškėjui dalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą administracinis teismas, be kita ko, privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, ar prašoma terminą atnaujinti, jeigu skundo padavimo terminas atnaujintas, ar pagrįstai toks terminas atnaujintas. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą arba terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti skundą arba bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Pažymėtina, jog bendrąjį skundo padavimo terminą numato ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Tuo tarpu tais atvejais, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382-05, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-95-08, Nr. A438-1650-10). Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtina nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys.
Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats pareiškėjas, jam apie skundžiamą aktą jis buvo informuotas 2010 m. balandžio 9 d. (b. l. 34). Į teismą su skundu kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 24 d., t. y., praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų posėdžio metu, matyti, kad jis sutiko, jog termino eiga skundui paduoti skaičiuotina nuo 2010 m. balandžio 9 d., tačiau paaiškino, jog per vieną mėnesį nuo minėtos dienos jis negalėjęs pateikti skundo teismui, kadangi ieškojo advokato.
ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Šioje byloje jokio prašymo atnaujinti praleistus skundo padavimo terminus paduota nėra. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatytas pagrindas nutraukti administracinę bylą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjo prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei bylos nagrinėjimo žodine tvarka atmestini, kadangi ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, o ABTĮ 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paprastai nagrinėjami nekviečiant proceso šalių. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra poreikio skirti atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis nesklendžiama.