Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės V. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo metu įpareigojant: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. liepos 7 d., apie 9 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinės Z. J. atžvilgiu – abejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir galvą, pargriovęs ant grindų abejomis rankomis ir kojomis sudavė pastarajai nenustatytą smūgių skaičių, po ko pakėlė nukentėjusiąją nuo grindų ir sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai Z. J. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad su iš 2025 m. liepos 6 d. į 2025 m. liepos 7 d. naktį jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė su draugais ne namuose. Z. J. taip pat buvo neblaivi, kur ir su kuo ji gėrė, jis nežino. Vėliau, 2025 m. liepos 7 d., galimai 9 val., jis grįžo namo. Namuose buvo Z. J., ji pradėjo ant jo šaukti, klausė kur jis buvo ir t.t., tuomet jis bandė įeiti į namus, ji norėjo jo neįleisti. Tada jis įėjo į namus, ji buvo koridoriuje ir toliau šaukė, po to jis abejomis rankomis sugriebė jai už rankų ir įtempė į butą, kad ji nebešauktų. Įtempus ją į butą, ji toliau pradėjo ant jo šaukti, jį daužyti, tuomet jis abejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių, kur tiksliai – neatsimena, po ko ji pargriuvo ant grindų. Tuomet jis, kiek atsimena, abejų rankų kumščiais ir kojomis sudavė jai dar ne daugiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, kur tiksliai – neatsimena, po ko jis ją pakėlė nuo grindų ir sudavė dar du smūgius į pilvo sritį ir išėjo iš namų bei nuėjo pas draugus, kurių minėti nenori. Dėl jam pareikšto įtarimo jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, Z. J. jis atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. J. nurodė, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 9 val., jai grįžus iš draugės, namuose buvo jos sugyventinis V. G., kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų, kiek suprato jis norėjo dar išgerti; tuo metu jis jau buvo neblaivus. Jai atsisakius jam duoti pinigų, jis sugriebęs jai už rankų, abejomis rankomis įtraukė ją į butą ir būnant koridoriuje, jis abejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, po ko ji pargriuvo ant grindų, o jis jai gulinčiai abejų rankų kumščiais ir kojomis sudavė dar ne mažiau dviejų smūgių į įvairiais kūno vietas ir galvą. Po ko ją pakėlė ir rankų kumščiais sudavė dar du smūgius į pilvo sritį bei pasišalino iš būto, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio jai medikų pagalbos nereikėjo, į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereikš.

2025 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2025 m. liepos 7 d. Z. J. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai Z. J. davus žodinį sutikimą, buvo apžiūrimas jos kūnas. Ant dešinės rankos matomos mėlynai – raudonos spalvos kraujosruvos, paviršinis odos sužalojimas. Ant dešinės kojos, ties keliu, matomas mėlynai – raudonos spalvos kraujosruva. Ties krūtinės ląsta yra matomas raudonos spalvos paviršinis sužalojimas bei raktikaulio srityje yra matomas raudonos spalvos žymės. Veido kairėje pusėje, šalia akies, pastebimos kraujosruvos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. G. 2025 m. liepos 7 d., apie 9 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės Z. J. atžvilgiu – abejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir galvą, pargriovęs ant grindų abejomis rankomis ir kojomis sudavė pastarajai nenustatytą smūgių skaičių, po ko pakėlė nukentėjusiąją nuo grindų ir sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai Z. J. fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo V. G. parodymai, taip pat nukentėjusiosios Z. J. paaiškinimai, asmens apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu po to, kai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad minėtą dieną tarp jo ir sugyventinės Z. J. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas sudavė kumščiais bei spyrė kojomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis nukentėjusiajai sudavė kumščiais bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, pripažintini tyčiniais. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog V. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis V. G. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. G. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis praeityje teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Be to, baustas administracine tvarka (paskirtą baudą sumokėjęs). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių matyti, jog kaltinamasis turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholinius gėrimus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 2 metai, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą, šiuo atveju padarė naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų kaltinamojo elgesį, užimtumą ir skatintų ateityje laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Dėl to kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai ir draudimai: 1) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 3) draudimas bendrauti su nukentėjusiąja Z. J. (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 2, 4 punktai).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72², 72⁵ straipsniais, V. G. skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant programą įvykdyti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis V. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti: 1) įpareigojimą dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 3) draudimą bendrauti su nukentėjusiąja Z. J.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti: 1) įpareigojimą dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), nesant gydytojo paskyrimo; 3) draudimą bendrauti su nukentėjusiąja Z. J.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72², 72⁵ straipsniais, V. G. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant programą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.