- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- ATP-271-152/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00323-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo R. L. paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2011-02-02 iki 2011-02-06 (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone, nelegaliai priėmė į darbą D. B.. Šia savo veika R. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde R. L. nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl, jo nuomone, skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas. Teigia, kad nei jis asmeniškai, nei jo šeimos nariai negavo jokios korespondencijos, tame tarpe ir šaukimo į 2011 m. liepos 19 d. teismo posėdį. Jis apie teismo posėdį sužinojo tik 2011 m. liepos 14 d., nuvykęs į teismo raštinę, pasiteirauti dėl bylos eigos ir galimų naujai surinktų įrodymų. Tuomet 2011 m. liepos 15 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes 4 dienų terminas jam pasirodė neprotingai trumpas tinkamai pasiruošti ir ginti savo interesus teismo posėdyje, pasikonsultuoti su teisės patarėju dėl teisės normų bei jas aiškinančios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Mano, kad nesudarius galimybės jam tinkamai pasiruošti dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, buvo paneigti administracinių bylų teisenos uždaviniai, t. y. objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, paneigtos ATPK 272 str. įtvirtintos jo teisės teikti paaiškinimus, savo įvykio versiją, pateikti teisinius argumentus ir kt.
R. L. nuomone, skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Pagal ATPK 286 str. 2 d. nutarime, be kita ko, turi būti nurodytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas. Tačiau apelianto manymu, skundžiamame nutarime nenurodoma nei kokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos, nei įrodymai, kurie patvirtinta šių aplinkybių egzistavimą, nei argumentai, dėl ko teismas vienais įrodymais vadovavosi, o kitus ignoravo. Apeliantas mano, kad iš nutarimo turinio apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, vien tik įrodymų išdėstymas nelaikytinas nutarimo motyvavimu.
Šalies argumentai
R. L. teigia, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje, sudėties. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duodamas paaiškinimus pripažino aplinkybę, kad D. B. jo naudai atliko tam tikrus veiksmus, o už tai gavo ekonominės naudos – malkų. Tačiau mano, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Nurodo, kad jis su D. B. susitarė dėl miško išvalymo, t. y. D. B. turėjo išvalyti po pjovimo miške likusią medieną. Už tai D. B. teigė pasiimsiąs valomą medieną kūrenimui. Originaliai oferta skambėjo taip: „gal nori susirinkti iš miško pripjautą medį žiemai, o už tai sutvarkyti po pjovimo likusias šiukšles?“. Todėl apelianto manymu, jį ir D. B. siejo ne darbo teisiniai santykiai, nes sutartais veiksmais nebuvo atliekamas tam tikros specialybės ar kvalifikacijos reikalaujantis darbas, darbo atlikimo terminas nebuvo apibrėžtas, svarbu, kad jis būtų buvęs įvykdytas, D. B. neturėjo paklusti jokiai darbo tvarkai, nebuvo nustatyta nei darbo dienos pradžia, nei pabaiga. Tai reiškia, kad D. B. veikė savo nuožiūra. R. L. nuomone, juos siejo paprasčiausias paslaugų teikimas už atlyginimą natūra (civiliniai teisiniai santykiai).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N756-1233/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties R. L. veiksmuose buvimo negali būti laikomos pagrįstomis.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis, pagal kurią byloje suformuluotas administracinis kaltinimas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė.
Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas pirmosios instancijos teismui pateikė nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kadangi byloje nesurinko visų reikiamų įrodymų, t. y. neapklausė kaltinimo teiginius galėjusių patvirtinti ar paneigti asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie buvo minimi R. L. parodymuose Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. posėdyje, kaip vežioję D. B. į darbą ir kartu su juo dirbę), o byloje esant priešingoms versijoms dėl nagrinėjamo pažeidimo, jų parodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Tačiau teismas pabrėžia tai, jog šiuo atveju medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. L. kaltės rėmėsi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. posėdžio metu duotais R. L. parodymais (21, 22 b. l.), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistų F. J. ir R. A. tarnybiniais pranešimais (2, 3 b. l.), D. B., I. V., R. L. rašytiniais paaiškinimais (4, 5, 6 b. l.).
Teismas pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos (2, 3 b. l.) matyti, kad 2011 m. vasario 28 d. telefonu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate buvo gautas D. B. pranešimas apie tai, kad jį darbdavys nelegaliai buvo priėmęs į darbą ir nenori už atliktą darbą atsiskaityti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje D. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai, tyrę gautą pranešimą, nedalyvavo, apklausti nebuvo, pirmosios instancijos teismas vertino vien D. B. rašytiniame paaiškinime ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme šių liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009, N575-881/2009, N575-684/2009), ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Taigi skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 str.), t. y. motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tuo tarpu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. nutarimo motyvuojamojoje nutarimo dalyje tik išvardino įrodymus, kuriais yra grindžiama R. L. kaltė, t. y. nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.