- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- N1-8-834/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00575-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Dirgėlienė
- Civilinis ieškovas
- G. J.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Darius Karvelis, Raimundas Kurklietis
nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, A. B. vidurinės mokyklos moksleivis, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Anykščiai, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir ,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2008 m. gruodžio 26-28 dienomis Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino žmones, t.y. parašė grasinantį laišką, kurį įmetė į G. J. pašto dėžutę bei skambino ir kelis kartus siuntė žinutes G. J. į jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) grasino susidoroti, teigdamas, kad sudegins nukentėjusiajai priklausančią sodybą, nužudys ją ir jos sūnų G. J., tokiu būdu terorizavo žmones.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog pamatė palaidus šunis ir pagalvojo, kad tai J. šunys, prieš tai jų šunys buvo užsipuolę jo mamą. Buvo supykęs, kad šunys laksto, nepririša jų, todėl ir sugalvojo pagąsdinti. Parašė G. J. laišką, po to skambino ir siuntės SMS žinutes. Laiškas ir žinutės buvo grasinančio pobūdžio, grasino, kad sudegins, kad nužudys, liepė uždaryti kaimo sodybą. Pagalvojo, jei nebus sodybos, tai nebus ir šunų. Kaime buvo girdėjęs, jog kažkas suvalgė G. J. medų, todėl ir rašė apie medų. Tačiau neketino nei žudyti, nei sudeginti. Nepagalvojo, kad žmonės gali taip išsigąsti. Tuo metu nepagalvojo, kad blogai elgiasi. Tačiau vėliau suprato, jog negerai pasielgė. Žinojo, jog G. J. yra apie 80 metų amžiaus. Gailisi dėl savo poelgio. Buvo nuėjęs G. J. atsiprašyti. Mama atlygino 500 Lt, tačiau vėliau G. J. pradėjo reikalauti sodybos.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą A. P. paaiškino, jog šis sūnaus poelgis jai pačiai buvo šokas. Sūnus yra ūmaus charakterio ir reikalaujantis teisybės. Kai ją užpuolė šunys, sakė, kad praneščiau policijai. Po švenčių sūnus grįžo neramus, susimastęs. Buvo užrašiusi ir pas psichologą. Nežino kodėl taip sūnus pasielgė. Sūnų augina viena, išeidavo į darbą, nuo antros klasės palikdavo vieną miegoti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. parodė, jog užpraeitų metų antrą Kalėdų dieną, pas juos svečiavosi kaimynai J., buvo V. Ž., kuris padėdavo. Po to, jis kaimynus parvežė namo. Parvažiavus atgal namo, jį pasitiko V. Ž. ir pasakė, kad į pašto dėžutę buvo įmestas grasinantis laiškas. Pasakojo, jog vijosi tą žmogų. Jam grįžus papasakojo ir parodė ant laikraščio skiautės parašytą reikalavimą uždaryti sodybą, nes kitaip bus sudeginti. Jis tada su V. Ž. nusekė pagal pėdas, kurios nuvedė iki S. sodybos. Apie kaimynus S. tada net nepagalvojo. Kitą dieną, mama pasakė, kad jai skambino ir grasino, po to skambutis pasikartojo, po to vėl mamai skambino, kai atsiliepė mama, prasidėjo vėl grasinimai, kad nužudys, išprievartaus, kad jį nužudys, mamai matant. Telefonu kalbėjo jaunas žmogus. Mano, jog E. P. buvo tik įrankis, kadangi tai buvo ne vaiko vartojama leksika, o seno nusikaltėlio. Jam ir mamai buvo padaryta moralinė žala. Mama prarado sveikatą, tapo neįgali, bijodavo būti sodyboje. Jam pačiam teko mesti darbą Vilniuje, kad galėtų būti su mama, prarado Vilniuje verslą, klientus, patyrė didelius nuostolius, turėjo sveikatos problemų. Mamai po įvykio buvo insultas, išsivystė dimensija.
L. V. Ž. parodė, jog buvo pas J. ir pamatė, kad kažkas įmetė į pašto dėžutę laišką. Pagalvojo, jog nueis paimti laišką, kad nereiktų pačiai G. J. eiti. Nuėjęs, pašto dėžutėje rado laikraštyje įrištą popierių, kurį parnešė G. J.. Perskaičius laišką G. J. nuotaika pasikeitė. Matė, jog G. J. ir G. J. buvo susinervinę. Suprato, jog laiškas buvo neigiamo turinio. Laišką skaitė G. J. su G. J..
Liudytojas J. S. parodė, jog E. pas juo ateidavo į svečius. E. vėliau pasisakė, kad J. parašė laiškelį, paties laiško nei matė, nei skaitė. E. minėjo, kad J. šunys būna palaidi. Visa tai, E. pasakojo po laiško parašymo. Iš E. pasakojimo suprato, jog laišką rašė dėl palaidų šunų ir rodyklės. A. E. negali pasakyti nieko blogo, kiek teko su juo bendrauti, pagal jo charakterį, tai E. negalėtų realiai nei nužudyti, nei padegti.
Liudytoja B. S. parodė, jog žino tiek, kad E. P. rašė kažkokį laišką J. ir įmetė į pašto dėžutę. Apie tai jis pats pasipasakojo, tačiau parėjus kokiam mėnesiui. Nesidomėjo ko E. buvo supykęs ant J.. Nežino kodėl E. galėjo taip parašyti, jį pažįsta nuo vaikystės.
L. P. O. parodė, jog buvo nuteistas griežto režimo, paleistas anksčiau laiko už gerą elgesį ir darbą. Dirbo pas J.. Su P. apie medų nekalbėjo, J. jis negrasino.
L. V. L. parodė, jog pas ją gyveno P. O., po to ji P. išvarė. P. O. nesakė, kad ką nors padarys J., tik pyko ant jos dėl kažkokių pinigų, kad pinigų nesumokėjo, dėl maitinimo pyko.
Liudytoja D. K. parodė, jog buvo G. J. gydytoja. G. J. medikamentinio gydymo nepripažino, visa laiką gydėsi pati. G. J. buvo diagnozuota glaukoma, šlaunikaulio lūžis, kraujospūdis. Psichiatrų buvo diagnozuota kraujagyslinė dimensija, kuri vystosi ne iš karto, tai yra lėtas, ilgas procesas. Taip pat buvo diagnozuotas insultas. Išgyvenimai, išgąsti gali turėti įtakos, tačiau tai yra kraujagyslių pasekoje. Tiesioginio ryšio tarp išgyvenimų ir insulto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2009-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta G. J. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Anykščių raj. ( b.l. 8- 9, I tomas).
Iš byloje esančios pažymos dėl išklotinės, matyti, jog buvo skambinta ir siųstos SMS žinutės į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 51, I tomas).
Iš byloje esančio 2009-03-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas laikraštis su grasinančiu laišku ir guminiai batai ( b.l.53-58, I tomas ).
Iš byloje esančio 2009-01-27 mobilaus ryšio telefono „Nokia 3310“ matyti, jog apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ir jame esančios SMS žinutės ( b.l. 60-64, I tomas).
Iš byloje, esančio 2009-03-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip E. P. parodo pašto dėžutę, į kurią įmetė grasinantį laišką.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. P. kaltė, jog jis 2008 m. gruodžio 26-28 dienomis parašė G. J. grasinantį laišką, skambino ir siuntė SMS grasindamas sudeginti nukentėjusiajai priklausančią sodybą, nužudyti ją ir jos sūnų G. J., tokiu būdu sistemingai terorizuodamas žmones ir baugindamas, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str.2d.
E. P. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino 500 Lt neturtinės žalos. Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. E. P. padarė nusikalstamą veiką prieš senyvo amžiaus žmogų, žinojo, jog nukentėjusioji yra apie 80 metų amžiaus. Todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, jog nėra pagrindo E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. E. P. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, savo poelgį vertina blogai, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, tačiau šiuo metu yra pilnametis, todėl bausmės vykdymas atidedamas vadovaujantis LR BK 75 str. Sutinkamai su LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio reikalavimais, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nukentėjusiosios atstovas ir nukentėjusysis G. J. pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo E. P. G. J. naudai 70 000 Lt, G. J. naudai 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. J., paaiškino, jog po grasinimų pablogėjo mamos sveikata, bijodavo būti namuose. Jam pačiam teko palikti darbą ir verslą Vilniuje, kadangi turėjo būti su mama. Pablogėjo jo paties sveikata, teko gydytis. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R.Kurklietis nukentėjusiosios G. J. ieškinį palaikė ir prašė priteisti 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi E. P. 500 Lt yra jau atlyginęs. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Kaip nustatyta, nukentėjusioji G. J. dėl nusikalstamų E. P. veiksmų patyrė išgyvenimų. E. P. siunčiamos žinutės buvo grasinančios, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, todėl sukėlė G. J. nemalonius išgyvenimus. Kaip patvirtino byloje apklausta liudytoja, ją gydžiusi gydytoja, nors tiesioginės įtakos išgąstis ir pergyvenimai insultui neturėjo, tačiau galėjo prie to prisidėti. Todėl teismas daro išvadą, kad G. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Atsižvelgtina ir į tai, jog G. J. diagnozuotos ligos nėra E. P. nusikalstamų veiksmų tiesioginio ryšio pasekmė. Todėl teismas daro išvadą, jog G. J. ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nukentėjusiuoju taip pat buvo pripažintas G. J.. Nors jam tiesiogiai žinutės nebuvo siuntinėjamos, tačiau kaip matyti iš žinučių turinio, buvo grasinama nužudyti ir G. J.. Todėl tokios žinutės sukėlė nemalonius išgyvenimus ir G. J.. G. J. nurodė, jog dėl nusikalstamų E. P. veiksmų jam teko palikti darbą, turėjo rūpintis mama, kuri bijodavo būti namuose, pats buvo išsigandęs. Prarado verslą, klientus, teko pačiam gydytis. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismui nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog gydėsi, turėjo sveikatos problemų dėl E. P. nusikalstamų veiksmų. Todėl jam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktiniai įrodymai – E. P. guminiai batai grąžintini kaltinamajam E. P..
Daiktinis įrodymas – grasinantis laiškas paliktinas saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 304 str., 307 str.
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalį, 2 dalies 7 punktą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirti E. P. atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiuos darbus atlikti per šešis mėnesius.
Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
G. J. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš E. P. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
G. J. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinius įrodymus- guminius batus, grąžinti kaltinamajam E. P., o grasinantį laišką palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.