Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
1-371-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
R. L.
Advokatai
Juzef Stankevič
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-486/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31966-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam D. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Juzef Stankevič,nukentėjusiajam R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,Vilniuje, teistas:

1. 2011-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 strapsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 38 MGL bauda;

2. 2018-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipnio 2 dalį, 1 metams laisvės apribojimo, pritaikius LR BK 64-1 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigotas tęsti darbą, nekeisti gyvenamosios vietos, be bausmę vykdančios institucijos žinios, bei sutinkamai su LR BK 72-2 straipsniu per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (Liteko duomenimis įsiteisėjo 2018-08-10),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2018 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo mamos sugyventiniu R. L., naudodamas fizinį smurtą, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį ir ne mažiau šešių smūgių į krūtinės sritį, padarydamas R. L. daugybinius šonkaulių (II, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X dešinės pusės ir III, V kairės pusės) lūžius su išplitusia poodine emfizema (oru po oda) ir kraujo bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, kas sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kepenų plyšimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, dėl ko nukentėjusysis R. L. buvo sunkiai suluošintas, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis su sygyventine K. žiūrėjo filmą. Vėliau jis iš K. dukters sužinojo, kad mamos draugas (sugyventinis) priekabiavo prie jo sugyventinės K.. Kaltinamasis labai supyko ir nuėjo pas R. L. aiškintis. Kilus konfliktui, kaltinamsis pradėjo nukentėjusįjį labai mušti, galėjo būti ir šeši smūgiai. Kai sumušė nukentėjusįjį, kaltinamojo mama girta buvo. Agresija atsirado dėl to, kad D. K. R. niekada nemėgdavo, mama su juo visada girtaudavo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Civilinius ieškinius pripažįsta, atlygins.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad kaltinamasis tikrai jo atsiprašė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Taigi kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamąveikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka

(LR BPK 273 str.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine A. K. A. turi sūnų D. K. ir dukrą I. O. A. vaikai užeina pas juos. D. užeina dažniau, nes I. gyvena kaime. Tarp jų šiaip visada buvo geri santykiai, tik kartais jie priekaištavo jam ir A., kad vartoja alkoholį, bet rimtesnių konfliktų tarp jų niekada nebuvo. 2018 m. liepos 1 d. dienos metu, maždaug po pietų pas juos atėjo D. sugyventinė K., pamena, kad ji su savimi atsinešė kažkokio alkoholio butelį ir jie trise jį gėrė. D.tuo metu nebuvo. Maždaug po poros valandų K. išėjo. Jis prie K. niekada nesikabinėjo, ji nukentėjusiajam į dukras tinka. Gal jis ją draugiškai apkabino, gal pasakė „Graži martelė“, bet tikrai tikrai ne daugiau. Vakare, apie 22.00 val., pas juos atėjo D. Jis buvo nepatenkintas, kad nukentėjusysis su A. buvo išgėrę. Prisimena, kad jis kažką sakė, kad jis priekabiavo prie K. Jis atsakė D., kad jie yra suaugę ir patys gali spręsti kiek jiems galima išgerti. Jie praktiškai gyvenimą pragyveno, kad jis geriau savęs žiūrėtų. Dėl priekabiavimo jis jam jam tą patį ir pasakė, kad nepriekabiavo prie K., gal tik apkabino. Ir tada žodis po žodžio prasidėjo susistumdymas, smūgis į galvos sritį ir jis atsijungė, daugiau nieko neprisimena. D. sudavė jam smūgį kumščiu. Kiek pamena mušė rankomis, bet kiek tiksliai smūgių ir į kurias vietas, negali pasakyti. Atsibudo jis tik kitą dieną ryte. A. jam pasakė, kad jį sumušė D. Jis ryte labai blogai jautėsi, paskambino į darbą ir pasakė, kad negali išeiti. 2018-07-03 jis nusprendė nueiti pas savo terapeutę Centro poliklinikoje D. K. ir paprašė, kad kartu su juo nueitų jo draugas V. T.. Jis pasakė draugui, kad 2018-07-01 jį sumušė D. K. Plačiau nieko nepasakojo. Poliklinikoje jis taip pat pasakė, kad jį sumušė, bet neminėjo kas. Iš ten jį nusiuntė į kitą Centro poliklinikos padalinį rentgenui. Po rentgeno grįžęs pas savo gydytoją jam iškart buvo iškviesta greitoji ir taip jis atsirado Santaros klinikose. D. jis jokių pretenzijų neturi, nuo civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 94-95).

2018-10-18 atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu nukentėjusysis R. L. nurodė, kaip D. K. jį mušė jam gulint lovoje (1 t., b. l. 97-102).

2018-07-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad buto kambaryje Nr.2, dešinėje pusėje stovi ištiesta sofa - lova, joje rasta pagalvė su užvalkalu, ant kurio matyti rudos spalvos, netaisyklingos formos dėmės. Pagalvės užvalkalas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Taip pat rasta mėlynos spalvos pagalvė su netaisyklingos formos rudos spalvos dėmėmis, kuri supakuota į voką Nr. 2. Pakėlus sofos - lovos užtiesalus matoma paklodė, ant kurios yra netaisyklingos formos rudos spalvos dėmės. Paklodė supakuota į voką Nr. 3 (1 t., b. l. 11-12, 13-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ji yra R. L., , sugyventinė. Jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, adresu (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 1 d., apie 14.00 val., pas juos į namus atėjo jos sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) sugyventinė vardu K. Ji atsinešė brendžio butelį, kurį jie trise išgėrė. Išgėrus butelį, sūnaus sugyventinė išvažiavo namo. 2018 m. liepos 1 d., apie 22.00 val. pas juos į namus atvažiavo jos sūnus D. K. ir kaltindamas jos sugyventinį R. L., kad išgertuvių metu jis priekabiavo prie jo sugyventinės K., jai suduodamas per užpakalį. Tarp sūnaus ir sugyventinio kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes jų bute. Jos sūnus pradėjo muštynes trenkdamas į veidą kumščiu jos sugyventiniui. Sugyventinis muštynių metu tik gynėsi, jos sūnui nebandė trenkti ir rankomis dengdamasis užėmė bejėgišką poziciją. Jos sugyventinis po smūgių eilės (kiek nežino) nugriuvo ant lovos ir jos sūnus sugyventinį mušė rankomis kai sugyventinis gulėjo ant lovos ir nejudėjo. Ji bandė juos išskirti, bet jai nesigavo, nes ją sūnus atstumdavo. Baigęs mušti sūnus apsisuko ir išėjo. Ji priėjusi prie sugyventinio gulinčio lovoje atnešė jam iš šaldiklio ledo. Jos sugyventinis paprašė į policiją nesikreipti ir greitosios pagalbos nekviesti. 2018 m.liepos 2 d., apie 06.00 val., ji su sugyventiniu sutarė, jog jis nueis į polikliniką. Apie 20.00 val. jai grįžus iš darbo savo sugyventinį rado sėdinti ant lovos ir jis jai paaiškino, jog jaučiasi blogai ir nesugebėjo nueiti į polikliniką. Jie sutarė, jog 2018 m. liepos 3 d., ryte jų bendras draugas vardu V., palydės jį į polikliniką. 2018 m. liepos 3 d., apie 06.00 val., ji išvažiavo į darbą. 08.00 val. ji paskambino sugyventiniui ir jis pasakė, kad jį veš į Santariškių ligoninę. Apie 20.00 val. paskambinus R., jis pasakė, kad jis ligoninėje su lašeline. 2018 m. liepos 4 d, ryte jam skambino, bet jis ragelio nekėlė, paskambinus į skyrių ji sužinojo, jog sugyventinis po operacijos reanimacijoje (1 t., b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad jis pažįsta A. K. nuo vaikystės, o jos sugyventinį R. L. apie 3 metus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini).Jie yra kaimynai ir dažnai bendrauja. 2018 m. liepos 2 d., ryte jam paskambino R. ir paprašė atnešti jam degtinės, nes kentėjo nuo pagirių. Jis pas jį atėjo ir pamatė, kad jo veidas visas ištynęs ir mėlynas, ir ant kūno matėsi mėlynės. Jis jo paklausė kas jam nutiko ir jis iš pradžių jam pasakė, kad nepamena, nes buvo girtas. Tada jis paėmė iš jo pinigus ir nuėjo nupirko 200 ar 250 ml talpos degtinės buteliuką. Išgėrę po dvi taureles R. jam pasakė, kad sekmadienį, t.y. 2018 m. liepos 1 d. jis susimušė su D.A. sūnumi. Kur vyko muštynės jis nesakė. Dėl ko jie susimušė jis negalėjo pasakyti, nes neprisiminė. Sakė, kad ir jis, ir D. buvo girti. Dar šiek tiek išgėrė ir jis išėjo. Tą pačią dieną, tik vakare jam paskambino A. ir paprašė, kad rytoj jis palydėtų R. iki poliklinikos. 2018 m. liepos 3 d., apie 06.30 val., jie kartu su R. nuėjo į polikliniką, esančią . R. apžiūrėjo terapeutas ir nusiuntė jį į rentgeną į kitą filialą gatvėje, tačiau iki K. gatvės jis su R. neėjo, nes jis jam pasakė, kad neitų. Maždaug po pusvalandžio jie susiskambino ir R. jam pasakė, kad jis vėl grįžta pas terapeutą, kadangi ant plaučio jam rado kraujo dėmes. Po to, maždaug po 10 min. nukentėjusysis jam perskambino ir pasakė, kad greitoji jį veža į Santariškes. Jis dar paklausė gal jam vykti kartu, bet jis atsisakė. 2018-07-04 ryte jam paskambino A. ir pasakė, kad R. be sąmonės, kad jam darys arba jau padarė (dabar neprisimena) operaciją ir A. jam pakartojo R. žodžius, kad jį sumušė jos sūnus D. K. (1 t., b. l. 154-155).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad ji pažįsta D. K. apie metus laiko. Jie metus laiko gyveno kartu, buvo sugyventiniai, tačiau šiuo metu jie jau išsiskyrė. 2018 m. liepos 1 d. ji su D. buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini) kur ji nuomoja butą. Namie su jais kartu taip pat buvo jos mažametis sūnus G., kuriam (duomenys neskelbtini) metai ir draugės R., dukra A., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Ji tą dieną svečiavosi jos namuose. Dienos metu, maždaug 11 val., jie su D.i susipyko, dėl ko, dabar tiksliai negali pasakyti, nepamena. Tada ji paėmė konjako butelį ir pasiėmusi abu vaikus nuėjo pas D. motiną A., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Ji su ja palaiko gerus santykius, jos kartais susitikdavo, tiksliau ji pas ją užvažiuodavo. Žino, kad A. gyveno kartu su R.. Kiek žino jie kartu gyveno ne vienerius metus ir D. labai nemėgo R. nes sakė, kad R. girdė motiną ir dėl to ji yra prasigėrusi. Kai bendravo su A., R.namie nebuvo. 2018 m. liepos 1 d. atvykusi pas A., rado ją ir R. jau išgėrusius. Jie draugiškai trise atsisėdo virtuvėje, kur vartojo jos atsineštą alkoholį. Ji nedaug išgėrė. Vaikai tuo metu žaidė kitame kambaryje ir jų pokalbių negirdėjo. Po kažkiek laiko, pamatė, kad A. labai prisigėrė, ji sėdėjo prie lango atsirėmusi. Ji su R. stovėjo rūkė prie stalo ir tuo metu R. savo ranka palietė jos užpakalį. Po to jie dar kažkiek pasėdėjo, išgėrė ir ji pastebėjo, kad A. jau buvo labai prisigėrusi, "komos" būsenoje ir palydėjo ją iki lovos, nes ji net negalėjo paeiti. Ji pasiėmė vaikus ir maždaug apie 14 val. jie grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo pamatė, kad D. buvo labai girtas. A. D. kai išgeria dažnai pasidaro agresyvus. Namie tvyro įtampa, jie vėl pykosi. Vėliau, bet kelinta tiksliai buvo valanda ji nepamena, ji su D. buvo virtuvėje ir pokalbio metu ji pasakė D., kad R. palietė jos sėdmenis. D. pradėjo rėkti kam ji ten nuėjo ir taip jai priekaištavo. Tuo metu virtuvėje vaikų nebuvo, jie buvo kambaryje, bet virtuvėje nėra durų, ir jie galėjo girdėti kaip ji pasakė, kad R. palietė jos užpakalį. Prie A. R. nesikabinėjo. Ir prie jos nesikabinėjo. Po to praėjus kažkuriam laikui, bet kiek buvo valandų nepamena, buvo tamsu, vakare, atvažiavo R. ir pasiėmė A. Po to ji užmigo, o atsibudo, nes D. ją pažadino, ji išgirdo kaip jis atėjo namo. Jis buvo visas šlapias, nes tą vakarą stipriai lijo lietus. Jis jai pasakė, kad buvo pas motiną, kad trenkė R., bet jis nesakė, kad trenkė dėl to, kad R. palietė jos užpakalį. Nepastebėjo, kad D. rankos būtų kruvinos ar apibrozdintos. Dar jis pasakė, kad laiptinėje rado kažkokį smirdantį benamį ir iškvietė policiją. Ji su juo parūkė ir nuėjo miegoti. Apie tai, kad R. buvo išvežtas į ligoninę ji sužino po kelių dienų, apie tai jai pasakė A. D. labai pergyveno, apgailestavo, kad sumušė, net dėl to verkė (1 t., b. l. 169-170).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. liepos 1 d., apie 24.00 val., dirbdamas pagal grafiką, tačiau su kuo dabar pasakyti negali, nes neprisimena, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laiptinėje miega, pasituštinęs benamis. Pranešėjas nurodė laiptinės kodą. Atvykę į įvykio vietą įėjo į laiptinę, pajutę smirdantį kvapą užlipo, kiek pamena, į 3 aukštą ir ten pamatė stovintį pranešėją ir benamį. Benamis smarkiai smirdėjo. Tada jie visi išėjo į lauką, pranešėjas prisistatė vardu D. K.,. Benamio vardo pavardės jis neprisimena. Jie nuvežė benamį į nakvynės namus (duomenys neskelbtini), o pranešėjas nuėjo savo keliais. Kokios emocinės būsenos buvo D. K. liudytojas neprisimena. Neprisimena ar jis buvo susijaudinęs, prisimena tik, kad jis buvo nepatenkintas, kad laiptinėje buvo smirdantis benamis. Neprisimena ar D. K. buvo išgėręs, ar ką nors turėjo rankose, taip pat pasakyti negali, nes neprisimena. Neprisimena ar D. K. rankos buvo kruvinos. Daugiau neturi ką pasakyti. Nori pažymėti, kad laiptinėje šviesos nebuvo, o kai išėjo į lauką taip pat buvo nakties metas, todėl daug ko galėjo nepastebėti (1 t., b. l. 166-167).

Medicinos dokumentuose užfiksuota, kad į VšĮ Centro polikliniką R. L. kreipėsi pats po daugiau nei paros laiko po įvykio (1 t., b.l. 72-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-10-22 specialisto išvadoje Nr. G 3181/2018 (01) nurodoma, kad remiantis R. L., gim. (duomenys neskelbtini)., medicinos dokumentų duomenimis: 1. R. L. nustatyta daugybiniai šonkaulių (H, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X dešinės pusės ir III, V kairės pusės) lūžiai su išplitusia poodinė emfizema (oru po oda) ir kraujo bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kepenų plyšimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

2. R. L. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Centro poliklinika. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką medicinos dokumentuose nėra aprašyta.

3. Sužalojimai visumoje dėl daugybinių šonkaulių lūžių, sukėlusių ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 66.15 punktas). Poodinės kraujosruvos akių vokuose, atskirai nuo kitų sužalojimų vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir griuvimui. Medicinos dokumentuose nėra konstatuota sužalojimų rankose. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, medicinos dokumentuose nėra aprašyta (1 t., b. l. 72-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2018-09-04 specialisto išvadoje Nr. S 247/2018 (01) nurodoma, kad ant pagalvės užvalkalo, mėlynos spalvos pagalvės, paklodės nuo lovos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. L. DNR profilis su 99, 9999999999997% tikimybe (1 t., b.l. 83-89).

Iš apžiūrėtas bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas ir padarytos stenogramos matyti, kad skambino darbuotoja iš iš poliklinikos filialo, adresu Pylimo g. 56, Vilniuje, kuri praneša, kad prie 406 lauks (duomenys neskelbtini) metų pacientas R. L. su diagnose (duomenys neskelbtini). Greitosios operatorė klausia, ar vyras gali eit, moteris atsako “daeis pats” (1 t., b. l. 176-179).

Įrodymų tyrimas, teismo išvados.

Pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal LR BK 141 straipsnį 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje, sužalojo mamos sugyventinį R. L.Pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, liudytojų parodymai, kurie nėra prieštaringi ir tais jais netikėti neturi teisinio pagrindo. Byloje surinktus įrodymus papildo ir pagrindžia specialisto išvada, iš kurios akivaizdu, kad nukentėjusiajam R. L. suduoti smūgiai vertinami sunkiu sveikatos sutrikymu. Vertinant paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, pažymėtina, kad D. K. fizinį smurtavo ilgesnį laiką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį ir ne mažiau šešių smūgių į krūtinės sritį, padarydamas R. L. daugybinius šonkaulių lūžius su išplitusia poodine emfizema (oru po oda) ir kraujo bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, kas nukentėjusiajam sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kepenų plyšimą, poodines kraujosruvas akių vokuose. Taigi, kaltinamasis suvokė, jog tokiu būdu gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas D. K. veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. K. 2018 m. liepos 1 d., apie 22.00 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo mamos sugyventiniu R. L., naudodamas fizinį smurtą, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį ir ne mažiau šešių smūgių į krūtinės sritį, padarydamas R. L. daugybinius šonkaulių lūžius su išplitusia poodine emfizema (oru po oda) ir kraujo bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, kas sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kepenų plyšimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, dėl ko buvo tyčia sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, iš jų ir už smurtinius nusikaltimus, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš alternatyvių straipnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių - laisvės atėmimą. Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių bendražmogiškųjų vertybių, t. y. žmogaus sveikatą. Jo padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad sukėlė pakankamai didelį pavojų sveikatai, daugybinius kūno sužalojimus, skausmą nukentėjusiajam.Vadovaujantis LR BK 64 (1) straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu .

Kardomąją priemonę – suėmimą paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės 2018-11-09 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo D. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui, paliktinas nepakeistas iki išsispręs civilinių ieškinių atlyginimo klausimas (2 t., b. l. 80-81).

Dėl civilinių ieškinių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 11247,33 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 28-38) bei prašymą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo gynėjo 400 eurų ir 100 eurų mokėjimo Ligonių kasoms kvitai (2 t., b. l. 189).

Teismas vertina, jog visos šios nukentėjusiojo po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajai padarytais sužalojimais (1 t., b. l. 28-38), todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant likusią neišieškotą sumą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 1 477.82 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 49-64) bei prašymą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismas vertina, jog ligos pašalpos, paskirtos nukentėjusiajam, tiesiogiai yra susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Pagalvės užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis, aptiktas kambaryje Nr. 2 (Vokas Nr. 1), mėlynos spalvos pagalvė su rudos spalvos dėmėmis nuo lovos iš kambario Nr. 2 (vokas Nr. 2) ir paklodė su rudos spalvos dėmėmis nuo lovos iš kambario Nr. 2 (vokas Nr. 3) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. L.. Du vokai su įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo R. L. seilių pavyzdžiais, po DNR biologinio tyrimo perduoti saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje. (1 t., b.l. 90-92) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ str., D. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas keičiant į 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną, paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę - 2 (dviejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019-01-17.

Į bausmės laiką įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką bei suėmimo laiką, nuo 2018-07-11 iki 2019-01-17.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės 2018-11-09 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo D. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui, palikti nepakeistą, pratęsiant terminą iki išsispręs civilinių ieškinių atlyginimo klausimas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dallies.

Priteisiant iš kaltinamojo D. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 10 747,33 (dešimt tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 33 ct.) eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškini tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. K. Valstybinio socialinio draudimo fando valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1 477.82 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septinis eurus 82 ct.) eurų, patirtiems nuostoliams atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

- pagalvės užvalkalą su rudos spalvos dėmėmis, aptiktas kambaryje Nr. 2 (Vokas Nr. 1), mėlynos spalvos pagalvė su rudos spalvos dėmėmis nuo lovos iš kambario Nr. 2 (vokas Nr. 2) ir paklodė su rudos spalvos dėmėmis nuo lovos iš kambario Nr. 2 (vokas Nr. 3) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- du vokai su D. K. ir o R. L. seilių pavyzdžiais, po DNR biologinio tyrimo perduoti saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski