Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01295-2011-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeistų daiktų savininkų R. V. ir B. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 23 d. nutarties panaikinimo ir kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ prašymo grąžinimo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui iš naujo, bei dėl įpareigojimo Šiaulių miesto apylinkės teismui perduoti kreditoriaus prašymo nagrinėjimą bankroto byloje Šiaulių apygardos teismui, civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Lokneta“ ir įkeisto daikto savininkams R. V., G. B., G. V. ir B. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Kreditorius AB „Šiaulių bankas“, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą kreditoriaus naudai, dėl 3186403,07 Lt skolos, kurią sudaro 3099426,00 Lt negrąžintas kreditas, 76719,10 Lt pradelstos palūkanos, 6391,98 Lt delspinigiai už pradelstą kreditą, 3865,99 Lt delspinigiai už pradelstas palūkanas, iš įkeisto turto savininkų R. V., B. V., G. B. ir B. V. nekilnojamojo turto bankrutuojančios UAB „Lokneta“ skoliniam įsipareigojimui grąžinti.

R. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, negyvenamąją patalpą: 20,41 kv. m. patalpą Nr.101, su bendro naudojimo patalpomis 4,94 kv. m. esančią (duomenys neskelbiami), Šiaulių mieste,

G. V., G. B. ir B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą kreditoriui AB Šiaulių bankas,72,95 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbiami), Palangos m.,

R. V. ir B. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą kreditoriui AB Šiaulių bankas, 0,1043 ha bendro ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbiami).

Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, nukreiptos kreditui padengti kreditoriaus naudai.

2011 m. vasario 18 d. į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių pakartotinai kreipėsi kreditorius AB „Šiaulių bankas“, kuris nurodė, kad skolininkas po teismo įspėjimo skolos negrąžino ir prašė iš įkeisto turto išieškoti 3186403,07 Lt skolos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

1. Pripažinus, jog kreditavimo sutarčiai įvykdyti yra įkeistas ir skolininkei bankrutuojančiai UAB „Lokneta“ priklausantis nekilnojamasis turtas, teismas turėjo spręsti dėl kreditoriaus prašymo perdavimo spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Neperdavus prašymo nagrinėjimą aukštesnės instancijos teismui, sprendžiančiam su bankroto byla susijusius klausimus, buvo pažeisti skolininkų teisėti interesai, tikintis, kad skolininko bankrutuojančios UAB „Lokneta“ įkeisto turto pakaks prievolės įvykdymui užtikrinti, pardavus jo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismui skundžiamoje nutartyje pasisakius dėl neįtraukto į bylą skolininko bankrutuojančios UAB „Lokneta“ teisių ir pareigų, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

2. Teismo pozicija, kad kreditorius turi teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš įkeičiamo daikto savininko turto, yra iš esmės klaidinga, nes prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytai tvarkai. Teismui padarius materialinės teisės normos pažeidimą, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o kreditoriaus prašymas perduotas nagrinėti iš naujo.

3. Teismas nepatikrino, ar kreditorius, prieš teikdamas pareiškimus dėl įkeisto turto arešto ir išieškojimo, laikėsi nustatytų procedūrų bei terminų, ar nustatytu terminu įspėjo pagrindinį skolininką ir įkeisto turto savininką dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, kas galėjo būti pagrindu kreditoriui pradėti realizuoti savo teisių gynybą dėl skolos išieškojimo remiantis specialiosiomis civilinio proceso įstatymo normomis.

4. Teismas raštu nepranešė skolininkui bei daiktą įregistravusiam turto registrui apie įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių, o apsiribojo tik neįsiteisėjusios nutarties nuorašų išsiuntimu, todėl pažeidė procesinės teisės normą (CPK 558 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad sutartinės hipotekos lakštais UAB „Lokneta“, užtikrindama 3 099 426,00 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2006-09-20 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankas, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami)ir 7,5 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbiami). R. V. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti pastatą ir 0,011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) (7 b. l.). Sutartimis dėl kreditavimo sutarties pakeitimo R. V. ir B. V. įkeitė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius, (duomenys neskelbiami) (13 b. l.). B. V., G. V. ir G. B. įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbiami), R. V. – butą, esantį (duomenys neskelbiami) (15 b. l.), B. V. – 2/3 dalis gyvenamojo namo, kitų pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbiami)ir butą, esantį (duomenys neskelbiami) (17 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2010-07-01 nutartimi UAB „Lokneta“ buvo iškelta bankroto byla (60 b. l.). Kreditorius AB „Šiaulių bankas” Šiaulių miesto hipotekos skyriui pateikė prašymą pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto R. V., B. V., G. V. ir G. B. priklausančio nekilnojamojo turto, areštuojant šį turtą. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįstai neprašė areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkei UAB „Lokneta“ priklausantį turtą, nes vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja išskirtinai bankroto administratorius.

Įkeisto turto savininkai R. V. ir B. V. atskirajame skunde nurodo, kad teismui pripažinus, kad kreditavimo sutarčiai įvykdyti yra įkeistas ir skolininkei bankrutuojančiai UAB „Lokneta“ priklausantis nekilnojamasis turtas, teismas turėjo spręsti dėl kreditoriaus prašymo svarstymo perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamoje byloje su bankroto byla susijusių klausimų nagrinėjimo neperdavus aukštesnės instancijos teismui, buvo pažeisti skolininkų teisėti interesai, tikintis, kad skolininko bankrutuojančios UAB „Lokneta“ įkeisto turto pakaks prievolės įvykdymui užtikrinti, pardavus jo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija ir pažymi, kad skolininkei UAB „Lokneta“ priklausantis įkeistas turtas po bankroto bylos iškėlimo gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 560 str. 3 d.), vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymu ir Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka“. Todėl kreditorius pagrįstai savo reikalavimų patenkinimą nukreipė į įkeistą ir niekuo neapsunkintą apeliantų turtą. Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, areštavo hipotekos lakštais įkeistą turtą, įspėdamas skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, o gautos lėšos nukreiptos kreditui padengti. Šiuo atveju patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš įkeisto turto, įkeisto turto savininkai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Lokneta“ (LR CK 4.195 str.). Taip pat pažymėtina, kad LR CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų, kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduodamas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Ši įstatymo nuostata neriboja kreditoriaus pasirinkimo teisės spręsti kam pareikšti reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantams priklausantis nekilnojamasis turtas sutartinės hipotekos lakštais buvo įkeistas kreditoriui AB Šiaulių bankas. Kartu su prašymu kreditorius pateikė teismui visus jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka sudarytus ir įregistruotus hipotekos lakštus, kitus įrodymus, patvirtinančius hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo egzistavimą (LR CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pardavus įkeistą R. V., B. V., G. V. ir G. B. turtą nenukentės nei skolininkės BUAB „Lokneta“, nei jos kreditorių interesai, nes realizavus įkeistą turtą ir gavus pajamų, jos bus nukreiptos kaip tik vieno iš kreditorių interesams patenkinti. Įkeisto turto realizavimas kaip tik padės efektyviau ir be nepagrįsto vilkinimo patenkinti kreditoriaus AB “Šiaulių bankas” reikalavimus.

Apeliantai nurodo, kad teismui skundžiamoje nutartyje pasisakius dėl neįtraukto į bylą skolininko bankrutuojančios UAB „Lokneta“ teisių ir pareigų, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kolegija pažymi, kad CPK 329 str. 1 d. nustato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Analizuojant apeliantų skundą būtina pabrėžti, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas tik tuo atveju, jei sprendimu daroma įtaka į bylą neįtrauktų subjektų teisėms ir pareigoms. Skundžiama teismo nutartimi buvo priimtas sprendimas priverstinai parduoti iš varžytynių įkeisto turto savininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir iš gautų lėšų išieškoti kreditoriaus naudai 3 186 403,07 Lt bankrutuojančios UAB „Lokneta“ skolą ir kitas pinigines sumas. Tai, kad teismas sprendime mini bankrutuojančią UAB „Lokneta“, nereiškia, kad jos atžvilgiu sukuriamos kokios papildomos teisės ar pareigos. Bankrutuojanti UAB „Lokneta“ tiek pareiškime, tiek pakartotiniame pareiškime buvo nurodoma kaip skolininkas, jai buvo siunčiamas pranešimas apie kreditoriaus pareiškimo pateikimą teismui bei pareigą per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo grąžinti skolą. Kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms apeliantų motyvai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreditorius turi teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš įkeičiamo daikto savininko turto yra iš esmės klaidinga, nes prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytai tvarkai. Kolegija konstatuoja, kad ši pozicija yra nepagrįsta. Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXXVI skyrius). Todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (LR CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą daiktą reglamentuota LR CK 4.192 str. ir nei ši, nei kitos teisės normos, kurios reguliuoja išieškojimą, kai reikalavimas užtikrintas hipoteka, nenumato kreditoriaus pareigos pirmiausia reikalauti išieškojimą nukreipti į skolininko turtą: hipotekos kreditoriaus specifinė padėtis pasireiškia būtent tuo, jog jis turi teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas turi kito turto, ar yra galimybė iš jo išieškoti.

Apeliantai nurodo, kad teismas nepatikrino, ar kreditorius, prieš teikdamas pareiškimus dėl įkeisto turto arešto, laikėsi nustatytų procedūrų ir terminų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmajame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Lokneta“, kreditorius UAB „Šiaulių bankas“ nurodė, kad įspėjo skolininkę UAB „Lokneta“ ir įkeisto turto savininkus R. V., B. V., G. V. ir G. B. 2010-05-25 d. raštu Nr. 3743 dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo (27 b. l.), tačiau šiems nesiėmus jokių veiksmų, skolininkė UAB „Lokneta" ir įkeisto turto savininkai R. V., B. V., G. V. bei G. B. 2010-06-17 d. raštu Nr. 4226 buvo informuoti apie vienašališką sutarties nutraukimą (35 b. l.) nurodant, kad per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nepadengus bankui skolos pagal sutartį, bankas kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš jiems priklausančio ir bankui įkeisto turto, kuriuo buvo užtikrintas UAB „Lokneta“ prievolių įvykdymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl kreditoriaus pateikti dokumentai buvo pakankami pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kreditoriaus atliktus įstatymo reikalaujamus procesinius veiksmus ir atsižvelgė į kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų turinį, todėl civilinio proceso normų nepažeidė.

Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas raštu nepranešė skolininkui bei daiktą įregistravusiam turto registrui apie įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių, todėl pažeidė procesinės teisės normą (CPK 558 str. 2 d.). LR CPK 558 str. 2 d. nustato, kad gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui. Byloje esančios pažymos apie teismo pranešimų įteikimus (134–136 b. l.) ir tai, kad apeliantai neginčija, jog neįsiteisėjusių teismo nutarčių nuorašai buvo jiems įteikti, teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė LR CPK 558 str. 2 d., todėl pagrindo nutartį panaikinti nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas, kreditorius nepateikė, todėl jo prašymas netenkintinas. Priteisti iš apeliantų R. V. ir B. V. 3,40 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą. Priteisti iš apeliantų R. V. ir B. V. 3,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.