Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-689-596/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-16
Bylos Nr.: eI3-689-596/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01621-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
Trečiasis asmuo: D. V.
Pareiškėjas: Sodininkų bendrija „Rasa-2“
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-689-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-01621-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. B.,atsakovės atstovui R. K.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos ,,Rasa-2“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja sodininkų bendrija ,,Rasa-2“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Inspekcija) sprendimą nenagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundo Nr. 2020-019 dėl nesudėtingųjų I grupės statinių: atraminės sienelės, tvoros ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – sandėliuko, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), apie kurį pareiškėja buvo informuota Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-5661 ,,Dėl statinių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundo Nr. 2020-019 dalį dėl nesudėtingųjų I grupės statinių: atraminės sienelės, tvoros ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – sandėliuko, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl nelegalios statybos Bendrijos teritorijoje ir jai priklausančiame žemės sklype (toliau – ir Skundas), tačiau atsakovė Raštu informavo apie priimtą sprendimą nenagrinėti pareiškėjos Skundo. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Cituoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punkto ir 35 straipsnio 9-10 dalių nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 ,,Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 3 d.), 5.2. papunktyje apibrėžta, kas yra laikoma mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais. Pažymi, jog remiantis Taisyklių 30.1.2. papunkčiu mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, kai: statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima; jeigu skundas pateiktas dėl statinio, statomo valstybinėje žemėje; įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas ar negautas rašytinis valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Atkreipia dėmesį, kad Skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas Taisyklių 29 punkto, 29.2 papunkčio, 30 punkto ir 30.1 papunkčio pagrindu patikrinimo metu paaiškėjus, jog nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, t. y. nurodžius, jog trečiojo suinteresuoto asmens pastatyti atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas (sandėliukas) yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau neatsižvelgus ir neįvertinus, kad Taisyklių 30.1 papunktis, leidžiantis statybos pažeidimą dėl minėtos aplinkybės traktuoti mažareikšmiu, turi konkrečias išimtis, numatytas Taisyklių 30.1.2 papunkčio papunktyje, pagal kurį statinių, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jeigu: 1) statinių, statomų toje vietoje, kurioje pagal teisės aktus statyba yra negalima; 2) jeigu skundas pateiktas dėl statinio, statomo valstybinėje žemėje; 3) jeigu įtariama, kad statant statinį yra pažeistas viešasis interesas.

Teigia, kad Inspekcija minėtų išimčių neįvertino ir iš esmės nenagrinėjo. Nors atsakovė Rašte pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklypo šiaurės vakarų pusėje tvora ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. PLI2-1189 informaciją persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriui, tačiau sprendė, jog pažeidimas yra mažareikšmis net nesulaukusi NŽT Vilniaus rajono skyriaus patikrinimo (tyrimo) išvadų ir neįsitikinusi, ar šiuo atveju nėra Taisyklių 30.1.2 papunkčio papunktyje apibrėžtos išimties, dėl kurios Inspekcija negalėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjos Skundo.

Nurodo, kad Inspekcija taip pat neįvertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype esantys atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas (sandėliukas) buvo pastatyti pažeidžiant viešąjį interesą, todėl padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Atkreipia dėmesį, kad Skunde Inspekcijai išsamiai pagrindė ir pateikė įrodymus, jog Bendrijos sklypas ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypas yra išsidėstę šalia (duomenys neskelbtini) g., kurios plotis, vadovaujantis Bendrijos generalinio plano sprendiniais, yra 6 metrai. Bendrijos sklype yra išsidėstę melioracijos griovys, kūdros ir žalioji zona. Jis yra bendro naudojimo sklypas, skirtas visų Bendrijos narių interesų tenkinimui, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas statybas, betoninę tvorą, kurios kraštinė neturėtų būti statoma peržengiant Bendrijos sklypo ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 3 ir 4, pastatė ne savo sklypo, o Bendrijos sklypo ribose. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens sklypo kraštinė, kuri ribojasi su jai priklausančiu kitu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatyta Bendrijos sklype, t. y. peržengiant Bendrijos sklypo ribos posūkio tašką Nr. 5. Pažymi, kad rašytinio sutikimo tokios tvoros statymui Bendrija nedavė ir tam nepritaria. Pridėjo schemą, kaip, pareiškėjos manymu, yra vykdoma statyba bei nurodė, jog statydamas betoninę tvorą trečiasis suinteresuotas asmuo neišlaikė atstumų ir betoninę tvorą pastatė (duomenys neskelbtini), toje dalyje gatvės plotį sumažindama nuo 6 metrų iki apytiksliai 4 metrų.

Teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjai pristatytame projekte buvo numatyta gyvenamojo namo statyba, tačiau statybų eigoje, nesilaikant reikalaujamų atstumų (arčiau nei 3 metrų atstumu) buvo pastatytas statinys neturint pareiškėjos raštiško sutikimo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, be to, dalis statinio pastatyta Bendrijos sklype.

Pažymi, kad Inspekcija tik nurodė, jog jai nepavyko nustatyti, ar trečiojo suinteresuoto asmens statiniai patenka į Bendrijai nuosavybės teise priklausantį sklypą, kadangi patikrinimo metu žemės sklype neužfiksuota riboženklių. Pareiškėjos vertinimu, toks Inspekcijos argumentas rodo, jog ji tyrimą atliko netinkamai ir neišnagrinėjo pareiškėjos pateiktų įrodymų apie sklypų ribas, nes ji privalėjo nustatyti ir objektyviai įsitikinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens padaryti statybos pažeidimai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai, taip pat objektyviai įvertinti, ar buvo pažeistas viešasis interesas.

Pareiškėja, remdamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3-4 punktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad Inspekcija, gavusi informaciją apie galimai savavališką statybą, pagal savo kompetenciją turi ją patikrinti, įvertinti ir reaguoti teisės aktų nustatyta tvarka. Laikosi pozicijos, kad Inspekcija neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių vertinimo, šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, kas sudaro pagrindą Raštą panaikinti ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjos Skundą išnagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad Raštas laikytinas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), 2 straipsnio 5 dalies prasme, todėl jam taikytini VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Cituoja LVAT praktiką ir teigia, kad Raštas neatitinka nei minėtų VAĮ nuostatų, nei aptartos LVAT praktikos, nes nėra pagrįstas nustatytais faktais, kadangi Inspekcija nevertino Skunde nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo neteisėtų statybų susiaurino (duomenys neskelbtini) plotį nuo 6 m iki 4 m ir pastatė statinius nesilaikydamas ne tik įstatyme reikalaujamų atstumų, bet ir neturėdamas pareiškėjos rašytinio sutikimo. Akcentuoja, kad Inspekcija apsiribojo tik nurodymu, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyti riboženkliai. Teigia, kad Raštas nėra pagrįstas ir teisės aktų normomis, nes Inspekcija neatsižvelgė ir neįvertino to, kad Taisyklių 30.1 papunktis, turi konkrečias išimtis, numatytas Taisyklių 30.1.2 papunktyje, t. y. nenurodė motyvų, dėl ko, Inspekcijos nuomone, šios išimtys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Pareiškėjos nuomone, iš Rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Skunde nurodytos aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo neteisėtų statybų susiaurino (duomenys neskelbtini) g. plotį nuo 6 metrų iki 4 metrų ir pastatė statinius nesilaikydamas ne tik įstatyme reikalaujamų atstumų, bet ir neturėdamas pareiškėjos rašytinio sutikimo, yra laikytinos mažareikšmiais pažeidimais, dėl kurių Inspekcija nusprendė nenagrinėti Skundo.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2022 m. vasario 17 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Inspekcija nepaneigė, jog netinkamai atliko jai įstatymų leidėjo deleguotas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes tam, kad atsakovė galėtų atsisakyti nagrinėti Skundą Taisyklių 30.1 punkte numatytu pagrindu ir trečiojo suinteresuoto asmens padarytus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, privalėjo įsitikinti, kad nagrinėjamu atveju iš tiesų egzistuoja minėtame Taisyklių punkte nustatytas Skundo nenagrinėjimo pagrindas, t. y. gauti informaciją iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus. Pažymi, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principų, todėl atsisakydama nagrinėti pareiškėjos Skundą, privalėjo patikrinti, ar neegzistuoja Taisyklių 30.1 punkto išimtis, įtvirtinta 30.1.2 papunktyje. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Inspekcijos Raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o Skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant objektyvumo ir išsamumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Inspekcijos kompetencija yra apibrėžta Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje, o atsakymai į prašymus, skundus ir pranešimus yra parengiami atsižvelgiant į jų turinį pagal VAĮ, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Cituoja LVAT praktiką ir nurodo, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis. Pažymi, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose išsamiai ir objektyviai atliko visų pareiškėjos Skunde išdėstytų aplinkybių tyrimą bei veiksmus dėl galimai neteisėtai pastatytos betoninės tvoros ir galimai neteisėtai statomo „nežinomos paskirties pastato“ žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog dėl atraminės sienelės galimo statybos neteisėtumo Skunde nebuvo pasisakyta.

Šalies argumentai

Teigia, kad pareiškėja trečiąjį suinteresuotą asmenį savo Skunde nurodo kaip pažeidėją, nes, anot jos, betoninę tvorą, kurios kraštinė neturėtų būti statoma peržengiant pareiškėjos sklypo ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 3 ir 4, pastatė ne savo sklypo ribose, o pareiškėjos sklype. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens sklypo kraštinė, kuri ribojasi su jai priklausančiu kitu žemės sklypu, taip pat pastatyta peržengiant pareiškėjos sklypo ribos posūkio tašką Nr. 5. Rašytinio sutikimo tokios tvoros statymui pareiškėja nedavė ir tam nepritaria. Šiems argumentams pagrįsti pareiškėja pridėjo schemą, kaip, jos manymu, yra vykdoma statyba. Atsižvelgdama į šiuos argumentus Inspekcija pastebi, jog pareiškėja vadovaujasi savo subjektyvia nuomone ir nepateikia tariamų pažeidimų padarymą pagrindžiančių dokumentų. Skundo argumentai kaip „Bendrijos matymu“ arba „Bendrija nurodė, jog, jos manymu pažeidėja neišlaikė atstumų, ar statybą vykdė peržengiant Bendrijos sklypo ribas“ nepatvirtina, jog tariamai trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė statinių statybą už pareiškėjos sklypo ribų, kai nagrinėjamu atveju sklype net nėra riboženklių ir dėl šio fakto ginčo byloje nėra.

Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad riboženklis yra žemės ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 14 dalį, žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o pagal 2 straipsnio 19 dalį, žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje, sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais arba grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Kritiškai vertina pareiškėjos prie Skundo pridėtą įrodymą – schemą, kuri, pareiškėjos nuomone parodo vykdomą statybą. Nurodo, kad atsižvelgiant į Žemės įstatymo 41 straipsnio 13 dalį ir 41 straipsnio 14 dalies 1 punktą, galimai pačios pareiškėjos parengtoje schemoje pažymėta raudona linija apie trečiojo suinteresuoto asmens vykdomas statybas negali būti laikoma neginčijamu įrodymu dėl neteisėtos statybos, be to, pareiškėja nėra kvalifikuotas matininkas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka galėtų pateikti žemės sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką iš kurios aiškiai matytųsi statinių statybos vieta.

Inspekcija, atsižvelgdama į Skunde išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 bei 11 straipsniais, 2020 m. spalio 22 d. atliko statybos patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), vietoje (toliau – Patikrinimas) ir 2020 m. spalio 28 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2304 (toliau – ir Aktas). Akte užfiksuota, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, naudojimo paskirtis – (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau riboženklių sklype nenustatyta. Žemės sklype nėra registruotų statinių. 2018 m. gegužės 17 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas vieno buto gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sklype šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių pusėje yra pastatyta betoninė tvora su atramine sienele. Atraminės sienelės aukštis apie 0,20 – 0,98 metro, tvoros aukštis apie 1,75 – 2,00 metrai. Kadangi nebaigtos statybos ir neišlygintas žemės paviršius, nėra galimybės tiksliai nustatyti išbetonuotos atraminės sienelės aukštį. Sklype riboženklių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti tvoros padėties.

Nurodo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktu tvora, kurios aukštis ? 1 iki ? 2 metrai, priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 punktą atraminės sienelės, kurių aukštis ? 0,2 iki ? 1 metrai, priskirtos I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkto 1.1 ir 1.4 papunkčius statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarų pusėje tvora ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo pietvakarių pusėje prie tvoros statomas apie 2,30 x 8,90 metro dydžio ir apie 3,20 metrų aukščio statinys: išbetonuotos sienos, įrengta stogo konstrukcija. Pagal pridėtą trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. spalio 22 d. paaiškinimą, statomas sandėliukas. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktą negyvenamieji pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5.00 metrų ir bendrasis plotas iki 50 kv. m priskirti I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kurių statybai vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto 1.1 ir 1.4 papunkčius statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Taip pat Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarių pusėje, šalia sandėliuko, sujungus su tvora statomas apie 7,00 x 22,90 metrų dydžio ir apie 3,50 metro aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas (kaip nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinime): išmūrytos silikatinių blokelių sienos, įrengta stogo konstrukcija.

Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, ji išsamiai atliko visų trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) statinių patikrinimą, įskaitant ir tų statinių, dėl kurių pareiškėja net nebuvo nurodžiusi savo Skunde ir neprašė ištirti jų statybos teisėtumo (pvz., atraminės sienelės, pagalbinio ūkio paskirties pastato).

Pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių, kad trečiojo suinteresuoto asmens betoninė tvora, atraminė sienelė ir sandėliukas priskirti prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 87 dalimi, statybą leidžiančiu dokumentu yra laikomas dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Kokie yra statybą leidžiantys dokumentai, nustatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nors pareiškėjos Skunde ir akcentuojama, jog trečiasis suinteresuotas asmuo statybą vykdė neturėdamas raštiško pareiškėjos sutikimo, tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos raštiškas sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas, o vykdoma statyba be raštiško sutikimo nelaikoma savavališka statyba pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 46 dalį.

Nurodo, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje pastatyti inžineriniai statiniai - betoninė tvora su atramine sienele yra I grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. PLI2-1189 „Dėl informacijos persiuntimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu spręsti klausimą dėl galimai minėtų statinių pastatymo teisėtumo valstybinėje žemėje. Pažymi, jog minėto rašto kopija elektroniniu paštu buvo išsiųsta ir pareiškėjai. Šiame Inspekcijos rašte buvo aiškiai išdėstyti motyvai, pagrįsti teisės normomis ir nurodytos priežastys, dėl ko Inspekcija teikia NŽT tikrinti ginčo statinių - betoninės tvoros su atramine sienele, galimai esančios valstybinėje žemėje, statybos teisėtumą. Atkreipia dėmesį, jog minėto 2020 m. spalio 28 d. rašto Nr. PLI2-1189 adresatai (NŽT ir pareiškėja) teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, jis yra galiojantis. Pažymi ir tai, jog Inspekcija skundžiamame Rašte pareiškėjai aiškiai nurodė, jog žemės sklypo šiaurės vakarų pusėje tvora ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, todėl 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. PLI2-1189 informacija persiųsta NŽT. Inspekcijos nuomone, pareiškėja į skundžiamame Rašte ir 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. PLI2-1189 nurodytus motyvus, pagrįstus teisės normomis, neatsižvelgė ir skunde teismui padarė klaidingas išvadas, kad nagrinėdama Skundą Inspekcija neįvertino Taisyklių 30.1.2 papunktyje numatytų išimčių.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog Inspekcija atsisakymą nagrinėti pareiškėjos Skundą grindė tik tuo, jog trečiojo suinteresuoto asmens sklype pastatyti statiniai, kuriems neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir neatsižvelgė, kad Taisyklių 30.1 papunktis, leidžiantis statybos pažeidimą dėl minėtos aplinkybės traktuoti mažareikšmiu, turi konkrečias išimtis, numatytas Taisyklių 30.1.2 papunktyje. Teigia, kad Rašte pareiškėjai buvo nurodyti Taisyklių 29 punkte nustatyti skundų nenagrinėjimo atvejai, o būtent, kad pagal Taisyklių 29.2 papunktį skundas nenagrinėjamas, kai pateiktas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 30 punkte. Taigi, atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, susijusiu su skundų nagrinėjimu dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjos Skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens nesudėtingųjų I grupės statinių: atraminės sienutės, tvoros ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – sandėliuko, adresu: (duomenys neskelbtini), nes, kaip ir buvo minėta, jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. PLI2-1189, be nurodytų motyvų, pagrįstų teisės aktais, buvo pažymėta, jog „2017 m. balandžio 12 d. tarp NŽT ir Inspekcijos buvo pasirašytas bendradarbiavimo Susitarimas Nr. SU-61/1BS-3-(1.11), kuris 2020 m. balandžio 24 d. pakeistas Susitarimu Nr. SU-247, kurio 3.3 papunktyje susitarta, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT informuoja Inspekciją, tik kai kyla abejonių dėl statybos dalyvių veiksmų atitikties teisės aktams, kurių vykdymo priežiūrą atlieka Inspekcija, išskyrus atvejus, kai pažeidimai yra susiję su neteisėtu valstybinės žemės užėmimu inžineriniais statiniais, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas – užtvarais (tvoromis, aptvarais, diendaržiais, voljerais), atraminėmis sienelėmis, lieptais ir plokščiais horizontaliais inžineriniais statiniais.“ Pagal minėto 2020 m. balandžio 24 d. Susitarimo Nr. SU-247 2.3 papunktį Inspekcija NŽT prašymu pagal kompetenciją teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atlieka statinių (išskyrus inžinerinius statinius, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščių horizontalių inžinerinių statinių) statybos teisėtumo patikrinimus ir imasi veiksmų dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, kiekvienu individualiu atveju įvertindama, kad statybos darbai valstybinėje žemėje susiję su viešuoju interesu. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir Inspekcijos Rašte bei 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. PLI2-1189 nurodytus motyvus dėl bendradarbiavimo tarp NŽT ir Inspekcijos susitarimo nuostatų taikymo, Inspekcija, net jeigu ir būtų nustačiusi ginčo tvoros, kaip inžinerinio statinio (pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį) neteisėtą statybą valstybinėje žemėje, nagrinėjamą klausimą persiųstų NŽT. Pažymi, jog Inspekcija nenagrinėja inžinerinių statinių, kuriems nereikia statybą leidžiančio dokumento, statybos teisėtumo valstybinėje žemėje. Šiuos veiksmus atlieka NŽT pagal minėtą Susitarimą Nr. SU-247 tarp institucijų, jeigu statyba vykdoma (įvykdyta) valstybinėje žemėje.

Nepagrįstais laiko ir pareiškėjos argumentus, kad Inspekcija neįvertino ir neatsižvelgė į Taisyklių 30.1.2 papunkčio papunktyje įtvirtintas nuostatas, susijusias su skundo pateikimu dėl statinio, statomo valstybinėje žemėje, ir viešojo intereso pažeidimu. Pažymi, kad Inspekcija nenustatė, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma valstybinėje žemėje. Akcentuoja, kad kreipėsi į NŽT ir prašė pagal kompetenciją imtis atitinkamų veiksmų bei apie atliktus veiksmus informuoti pareiškėją. Kadangi Inspekcija, atlikusi Patikrinimą, nebuvo nustačiusi vykdomų trečiojo suinteresuoto asmens nesudėtingųjų I grupės statinių statybos valstybinėje žemėje, pareiškėjos Skunde nurodyto Taisyklių 30.1.2 papunkčio papunktyje įtvirtinta nuostata (išimtis dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų) nagrinėjamu atveju nebuvo taikoma.

Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, jog Inspekcija neįvertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype esantys atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas – sandėliukas, buvo pastatyti pažeidžiant viešąjį interesą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens padaryti pažeidimai, pagal Taisyklių 30.1.2 papunkčio papunktyje įtvirtintas nuostatas, negali būti laikomi mažareikšmiais. Teigia, kad atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma statyba yra valstybinėje žemėje, miške, konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Remdamasi LVAT praktika nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kaip, jos manymu nagrinėjamu atveju, buvo pažeistas viešasis interesas ir nepaaiškino, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai buvo pažeista, o apsiribojo tik formaliu argumentu, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype esantys atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas – sandėliukas, buvo pastatyti pažeidžiant viešąjį interesą.

Atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Skundo nagrinėjimo termino nepraleido. Inspekcija 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2D-4754 „Dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ pareiškėją elektroniniu paštu informavo, jog Skundo išnagrinėti per nustatytą terminą nėra objektyvių galimybių, kadangi jo tyrimui nepakanka duomenų, todėl, remiantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių, 26.1 papunkčiu, Skundo nagrinėjimo terminas Inspekcijoje buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 29 d. Atlikusi objektyvų ir išsamų tyrimą ir surinkusi visus aktualius duomenis, Inspekcija pareiškėjai atsakė Raštu, anksčiau nei buvo pratęstas terminas atsakyti.

Pažymi, jog ginčijamas Raštas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytais faktais. Jame nurodytos aplinkybės, kurioms nuginčyti pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrįstos teisės aktų normomis, išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai, todėl vien tai, kad pareiškėja, suprasdama Inspekcijos skundžiamo Rašto turinį, su juo nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos atsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, pareiškėja, teismo prašydama panaikinti Raštą, iš esmės nenurodo jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų: Skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Rašto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo, dėl to, kad sprendimą nenagrinėti Skundo priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar kad Skundo nagrinėjimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą dėl Rašto pagrįstumo. Inspekcijos įsitikinimu, Raštas yra teisėtas iš esmės ir neprieštarauja teisės aktams.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja neatsižvelgė į tai, jog Taisyklių 30.1.2 papunktyje nustatytos išimtys negali būti taikomos vertinant mažareikšmiškumą, todėl priimdama sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos Skundą Inspekcija tinkamai ir tiksliai taikė Taisyklių 30.1 papunkčio nuostatas bei įvertino išimtis, kurioms esant teisės aktų pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys statybos teisinius santykius, nedraudė ir nedraudžia atraminės sienelės, tvoros ir pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos (duomenys neskelbtini). Šie statiniai pastatyti ne valstybinėje žemėje, ne miške, ne konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose. Atraminė sienelė, tvora ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas pastatyti teritorijoje, kuri nelaikoma paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, kultūros paveldo objekto teritorija, kultūros paveldo objekto apsaugos zona, kultūros paveldo vietove, kultūros paveldo vietovės apsaugos zona. Statant bei pastačius atraminę sienelę, tvorą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą viešasis interesas pažeistas nebuvo, taigi, Inspekcija padarė teisiškai tikslią išvadą ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo.

Atsiliepimas

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos valdymo organų veikla pasižymi nenuoseklumu, klausimai dėl Bendrijos teritorijoje esančių sklypų naudojimo buvo sprendžiami netinkamai. Teismui kartu su šiuo atsiliepimu pateikta 2006 m. liepos 8 d. vykusio Bendrijos narių visuotinio (pakartotinio) susirinkimo protokolo išrašo kopija įrodo, kad 2006 m. liepos 8 d. vykusiame susirinkime buvo priimtas sprendimas Bendrijos nariams įstatymų numatyta tvarka leisti privatizuoti (nusipirkti iš valstybės arba nuomoti) bendro naudojimo zonoje esančius ir su ją valdomais sklypais besiribojančius žemės sklypus, kai tuo tarpu 2015 m. spalio 17 d. vykusiame susirinkime buvo priimtas priešingas sprendimas – nuspręsta, jog valdybos pirmininkas pareiškėjos vardu pagal galiojančius teisės aktus organizuos žemės ploto suformavimą ir pirkimą pareiškėjos reikmėms (rekreacijai ir infrastruktūrai kurti). Teigia, kad nepaisant šio sprendimo, dalį protokole nurodytų sklypų privatizavo (išsipirko) Bendrijos nariai (tarp kurių ir valdybos pirmininkė N. V.).

Nurodo, kad Bendrijos valdomi žemės sklypai yra apleisti ir juose jokia rekreacinė veikla nevykdoma, infrastruktūra neplėtojama.

Pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, statant betoninę tvorą nebuvo pažeistos sklypo ribos, gatvės plotis liko nepakitęs, o (duomenys neskelbtini) g. be jokių problemų gali prasilenkti priešingomis kryptimis važiuojantys automobiliai.

Papildomai nurodo, kad vertinant pareiškėjos teismui pateikto skundo pagrįstumą ir darant išvadas apie Inspekcijos Rašto teisėtumą, svarbi yra analogiškais klausimais formuojama LVAT praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, susiję su sankcijų proporcingumu ir veikų mažareikšmiškumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. vasario 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad ginčas teisme nagrinėjamas dėl skubotų, nepagrįstų ir savanaudiškų pareiškėjos sprendimų, todėl prašo pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu ir atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie atsisakymą nagrinėti jos Skundą, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo jos Skundą išnagrinėti iš naujo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su skundu Nr. 2020/019 ,,Dėl skundo pateikimo” dėl nelegalios statybos Bendrijos teritorijoje ir jai priklausančiame žemės sklype. Skunde pareiškėja nurodė, kad: jos sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui ir įeina į Bendrijos teritoriją; minėtame sklype buvo pradėtos ne tik gyvenamojo namo statybos (Bendrijai pristatytas projektas), bet ir statinys, kurio paskirtis pareiškėjai nėra žinoma, taip pat pradėta statyti betoninė tvora; trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas statybas, betoninę tvorą, kurios kraštinė neturėtų būti statoma peržengiant Bendrijos sklypo ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 3 ir 4, pastatė ne savo sklypo ribose, o Bendrijos sklype; sklypo kraštinė, kuri ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiu kitu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) taip pat pastatyta Bendrijos sklype, t. y. peržengiant Bendrijos sklypo ribos posūkio tašką Nr. 5. Pažymėjo, kad rašytinio sutikimo tokios tvoros statymui pareiškėja nedavė ir tam nepritaria. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Bendrija prašė Inspekcijos: 1) nedelsiant sustabdyti vykdomą trečiojo suinteresuoto asmens statybą iki tol kol, bus ištirtos Skunde nurodytos aplinkybės; 2) ištirti trečiojo suinteresuoto asmens vykdomos statybos teisėtumą; 3) įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį pašalinti pažeidimus, atitinkamai taikyti administracinės atsakomybės priemones; 4) įpareigoti nugriauti Bendrijos sklype esančius statinius; 5) jei pagal Skunde išdėstytas aplinkybes turi būti informuotos ir kitos atsakingos institucijos dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų teisėtumo nustatymo, šią informaciją pateikti atitinkamoms institucijoms; 6) informuoti Bendriją apie Inspekcijos vykdomus veiksmus bei priimtus sprendimus.

Inspekcija 2020 m. spalio 22 d. atliko statybos patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), vietoje ir 2020 m. spalio 28 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2304.

Inspekcija 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2D-920 ,,Dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“, informavo pareiškėją, kad Skundo išnagrinėti per nustatytą terminą nėra objektyvių galimybių, kadangi Skundo tyrimui nepakanka duomenų: trečiajam suinteresuotam asmeniui 2020 m. spalio 28 d. raštu (reg. Nr. 2D -15639) buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. PN-1449 pateikti statomo statinio kontrolinę – geodezinę nuotrauką, tačiau 2020 m. gruodžio 27 d. jis pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 26.1 papunkčiu, Skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 29 d. Kadangi nustatytu terminu trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė prašomų duomenų, pareiškėja 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2D-4754 ,,Dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ elektroniniu paštu buvo informuota, jog Skundo išnagrinėti per nustatytą terminą nėra objektyvių galimybių, nes jo tyrimui nepakanka duomenų, todėl remiantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 26.1 papunkčiu, Skundo nagrinėjimo terminas Inspekcijoje buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 29 d.

Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-5661 ,,Dėl statinių žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog Skundas nebus nagrinėjamas, nes vadovaujantis Taisyklių 29 punkto nuostatomis, atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkinis pastatas yra priskiriami I grupės statiniams, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį, kad nustatyti, ar minėti statiniai patenka į Bendrijai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nepavyko, kadangi patikrinimo metu žemės sklype riboženklių neužfiksuota. Pažymėjo, kad dėl savavališkai, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, statomo neypatingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. kovo 31 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos Raštu ir manydama, jog jis yra neteisėtas, nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant procedūrines normas, kreipėsi į teismą su skundu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 30 d.).

Remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Inspekcijos atliekamos funkcijos yra apibrėžtos Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, apima fizinių asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarką reglamentuoja VAĮ, tačiau ją taip pat reglamentuoja Priežiūros įstatymo 25 straipsnis. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje, o Inspekcijos viršininkas tvirtina teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą.

Nagrinėdama asmenų skundus Inspekcija privalo vadovautis Priežiūros įstatymo 25 straipsniu ir Taisyklėmis. Taisyklių 29 punkte įtvirtinta, kad prašymai ar skundai nenagrinėjami: VAĮ, Priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais (29.1 papunktis); kai skundai pateikti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 30 punkte (29.2 papunktis); jei suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, VAĮ ar kituose teisės aktuose (29.3 papunktis). Taisyklių 38 punktas numato, kad administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims.

Pagal Taisyklių 30 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi: teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus kai (30.1 papunktis): įvyko ar gresia statinio avarija (30.1.1. papunktis); statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu skundas pateiktas dėl statinio statomo valstybinėje žemėje, miške, konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, arba jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas (30.1.2. papunktis); rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja valstybinę žemės kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją) (30.1.3. papunktis). Taip pat, atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti (30.2 papunktis).

Pareiškėja skunde nurodo, kad, jos vertinimu, Inspekcija nepagrįstai nusprendė nenagrinėti Skundo, nes padarė klaidingą išvadą dėl trečiojo suinteresuoto asmens padarytų statybos pažeidimų mažareikšmiškumo. Teigia, kad Inspekcija netinkamai taikė Taisyklių 30.1 papunkčio nuostatas, t. y. sprendimą nenagrinėti pareiškėjos Skundo grindė tik ta aplinkybe, jog trečiojo suinteresuoto asmens sklype pastatyti atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas – sandėliukas, yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino, jog Taisyklių 30.1 papunktis, leidžiantis statybos pažeidimą dėl minėtos aplinkybės traktuoti mažareikšmiu, turi konkrečias išimtis, nustatytas Taisyklių 30.1.2. papunktyje, pagal kurias atitinkami statybos pažeidimai negali būti traktuojami mažareikšmiais.

Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad Inspekcija nepagrįstai nusprendė nenagrinėti Skundo, nes padarė klaidingą išvadą, jog trečiojo suinteresuoto asmens padaryti statybos pažeidimai yra mažareikšmiai. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos Skundą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 ir 11 straipsniais, 2020 m. spalio 22 d. atliko statybos patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), vietoje ir 2020 m. spalio 28 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2304. Akte užfiksuota, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, naudojimo paskirtis – (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau riboženklių sklype nenustatyta. Žemės sklype nėra registruotų statinių. 2018 m. gegužės 17 d. yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas vieno buto gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sklype šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių pusėje yra pastatyta betoninė tvora su atramine sienele. Atraminės sienelės aukštis apie 0,20 – 0,98 metro, tvoros aukštis apie 1,75 – 2,00 metrai. Kadangi nebaigtos statybos ir neišlygintas žemės paviršius, nėra galimybės tiksliai nustatyti išbetonuotos atraminės sienelės aukštį. Sklype riboženklių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti tvoros padėties.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktu tvora, kurios aukštis ? 1 iki ? 2 metrai, yra priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 punktą atraminės sienelės, kurių aukštis ? 0,2 iki ? 1 metras, priskirtos I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkto 1.1 ir 1.4 papunkčius statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarų pusėje tvora ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu. 2020 m. spalio 22 d. atlikto Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo pietvakarių pusėje prie tvoros statomas apie 2,30 x 8,90 metro dydžio ir apie 3,20 metro aukščio statinys: išbetonuotos sienos, įrengta stogo konstrukcija. Pagal pridėtą trečiojo suinteresuoto asmens 2020 m. spalio 22 d. paaiškinimą, yra statomas sandėliukas. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktą negyvenamieji pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5.00 metrų ir bendrasis plotas iki 50 kv. m priskirti I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kurių statybai vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto 1.1 ir 1.4 papunkčius statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarių pusėje, šalia sandėliuko, sujungus su tvora statomas apie 7,00 x 22,90 metrų dydžio ir apie 3,50 metro aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, yra išmūrytos silikatinių blokelių sienos, įrengta stogo konstrukcija.

Kaip ir minėta, pagal Taisyklių 30 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus kai statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu skundas pateiktas dėl statinio statomo valstybinėje žemėje, miške, konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, arba jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas (30.1.2 papunktis).

Remdamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu Inspekcija konstatavo, jog trečiojo suinteresuoto asmens sklype pastatyti atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas – sandėliukas, yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija nenustatė, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma valstybinėje žemėje. Skundžiamame Rašte pažymėta, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklypo šiaurės vakarų pusėje tvora ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vadovaudamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir Nuostatai) ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499, organizuoja ir vykdo NŽT. Byloje pateikta 2020 m. spalio 28 d. rašto Nr. PLI2-1189 ,,Dėl informacijos persiuntimo“ kopija patvirtina, jog Inspekcija, nustačiusi, kad šiaurės vakarų pusėje pastatyti inžineriniai statiniai – betoninė tvora su atramine sienele, ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir prašė pagal kompetenciją imtis atitinkamų veiksmų. Šio rašto kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atlikusi Patikrinimą Inspekcija atsižvelgė ir įvertino Taisyklių 30.1.2. papunktyje numatytas išimtis, tačiau nenustačiusi, jog trečiojo suinteresuoto asmens sklype nesudėtingųjų I grupės statinių statyba vykdoma valstybiniame žemės sklype, pagrįstai minėtų nuostatų netaikė.

Pažymėtina, jog pagal 2017 m. balandžio 12 d. tarp NŽT ir Inspekcijos buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas Nr. SU-61/1BS-3-(1.11), kuris 2020 m. balandžio 24 d. pakeistas susitarimu Nr. SU-247. Susitarimo 3.3 papunktyje nustatyta, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę, NŽT informuoja Inspekciją tik kai kyla abejonių dėl statybos dalyvių veiksmų atitikties teisės aktams, kurių vykdymo priežiūrą atlieka Inspekcija, išskyrus atvejus, kai pažeidimai yra susiję su neteisėtu valstybinės žemės užėmimu inžineriniais statiniais, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas – užtvarais (tvoromis, aptvarais, diendaržiais, voljerais), atraminėmis sienelėmis, lieptais ir plokščiais horizontaliais inžineriniais statiniais. Paminėtos Susitarimo nuostatos aiškiai apibrėžia, kad Inspekcijos kompetencijai nėra priskiriama atlikti inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybos teisėtumo patikrinimą. Taigi, net ir tuo atveju, jei Inspekcija būtų nustačiusi ginčo tvoros, kaip inžinerinio statinio pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį neteisėtą statybą, Skundą nagrinėti būtų atsisakyta, o nagrinėjamas klausimas būtų persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti NŽT.

Pareiškėja nesutikimą su Raštu, be kita ko, grindžia ir tuo, kad Inspekcija neatsižvelgė į aplinkybę, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, jog Inspekcijos atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma statyba yra valstybinėje žemėje, miške, konservacinio prioriteto (rezervate, draustinyje, paveldo objekte), kompleksinėje saugomoje teritorijoje (valstybiniame parke, biosferos rezervate ar biosferos poligone) ir jos apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoje ar zonoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo apsaugos zonoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Pareiškėja skunde teigdama, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, taip pat aiškiai nenurodė, kokia objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai vertybė buvo pažeista ir kokiais konkrečiais veiksmais tai pasireiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog Inspekcija tinkamai neištyrė visų Skunde nurodytų aplinkybių, nes neatsižvelgė į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo neteisėtų statybų susiaurino (duomenys neskelbtini) g. plotį nuo 6 metrų iki 4 metrų, pastatė statinius nesilaikydamas ne tik įstatyme reikalaujamų atstumų, bet ir neturėdamas pareiškėjos rašytinio sutikimo, laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiškėjos raštiškas sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas, o vykdoma statyba be raštiško sutikimo nelaikoma savavališka statyba pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį ir tokio pobūdžio skundų Inspekcija nenagrinėja.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Inspekcija, savo kompetencijos ribose atlikusi išsamų Skunde išdėstytų aplinkybių tyrimą ir nustačiusi, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype pastatyti atraminė sienelė, tvora ir pagalbinis ūkio paskirties pastatas – sandėliukas, yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi ir Taisyklių 30.1 papunkčio nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos Skundą. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nors pareiškėja skunde teigė, kad, jos nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo padarė pažeidimus, jokių šį teiginį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (pvz., žemės sklypo geodezinę nuotrauką, kurioje aiškiai matytųsi statinių statybos vieta). Kadangi Inspekcijos atlikto Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog statybvietėje nėra riboženklių, kurie, remiantis teisės aktais, apibrėžia žemės sklypo ribas, nėra aišku, kaip pareiškėjos pateikta schema įrodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė statybas nesilaikydamas nustatytų atstumų ir peržengdamas savo sklypo ribas. Pareiškėja taip pat nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė viešojo intereso pažeidimas. Ginčijamame Rašte Inspekcija nurodė, kas buvo nustatyta tyrimo metu, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis Skundą atsisakoma nagrinėti. Visi motyvai ir argumentai, susiję klausimo dėl statinių, kurie ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, persiuntimu nagrinėti NŽT, buvo išdėstyti Inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. PLI2-1189 ,,Dėl informacijos persiuntimo“ adresuotame NŽT, kurio kopija elektroniniu paštu buvo persiųsta ir pareiškėjai. Skunde keliami klausimai atitinka minėtuose teisės aktuose nurodytus pagrindus, kuriems esant Inspekcija nenagrinėja asmenų skundų, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, Rašte paminėti nustatyti pagrindai nagrinėjamu atveju buvo pakankami Inspekcijai nenagrinėti pareiškėjos Skundo. Taip pat nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti išimtinį atvejį, kai statinių, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statybos pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ar kad yra įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas.

Pasisakydama dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Inspekcijos netinkamai atliktomis valstybinės priežiūros funkcijomis, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti, jog Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų Skunde nurodytų aplinkybių vertinimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, gavusi pareiškėjos Skundą apie galimai savavališką statybą, Inspekcija pagal savo kompetenciją patikrino informaciją ir ją įvertino, t. y. atliko Patikrinimą vietoje, įskaitant ir tų statinių, dėl kurių pareiškėja net nebuvo nurodžiusi savo Skunde (pvz., atraminės sienelės, pagalbinio ūkio paskirties pastato). Pareiškėja buvo informuota apie neypatingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato savavališką statybą, dėl kurio Inspekcija trečiajam suinteresuotam asmeniui 2021 m. kovo 31 d. surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomąjį nurodymą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl savavališkos statybos 2021 m. balandžio 22 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) ir byla 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-6807 ,,Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo“ buvo perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog 2020 m. spalio 22 d. atlikto Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype pastatyti inžineriniai statiniai ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu ir vadovaudamasi Susitarimo 3.3 papunkčio nuostatomis, 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. PLI2-1189 ,,Dėl informacijos persiuntimo“ persiuntė klausimą dėl galimai valstybinėje žemėje pastatytų statinių teisėtumo pagal kompetenciją spręsti NŽT Vilniaus rajono skyriui, nurodant, kad apie atliktus veiksmus informuotų pareiškėją. Jame, remiantis teisės aktų nuostatomis, buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių minėtas klausimas yra persiunčiamas nagrinėti NŽT. Taigi, Inspekcija pareiškėjo Skundo tyrimą atliko išsamiai ir objektyviai, laikydamasi nustatyto teisinio reguliavimo reikalavimų ir terminų, kurie dėl objektyvių priežasčių buvo pratęsti, apie tai informuojant pareiškėją, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie butų nesuderinami su teisiniu reguliavimu, apibrėžiančiu skundo nagrinėjimą statybos priežiūros srityje.

Vertinant skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams, teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad Inspekcija sprendimą, įformintą skundžiamu Raštu, nenagrinėti Skundo priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Nenustatyta, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Raštą, būtų pažeidusi VAĮ nustatytus reikalavimus, taikomus individualiems administraciniams aktams. Rašte pateikta informacija yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška, nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Raštas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio Rašto nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pareiškėjos Skundą išnagrinėti iš naujo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos sodininkų bendrijos ,,Rasa-2“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė