Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Justinai Kavaliauskiatei, Joanai Krivaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. T. atstovui advokato padėjėjui Valentui Mitrauskui, institucijos atstovams G. M. ir R. D., teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės nuobaudos skyrimo J. T., a. k, (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² str. 2 d., 51³ str. 20 d. ir 86 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014-06-02 nutarimu J. T. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² str. 2 d., 51³ str. 20 d. ir 86 str. 1 d., ir jam vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. paskirta galutinė nuobauda 2000 Lt bauda.

2014-07-02 teisme gautas J. T. atstovo advokato padėjėjo skundas (toliau Skundas), kuriuo prašoma panaikinti 2014-06-02 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog nutarimas buvo priimtas visiškai neatsižvelgus į J. T. paaiškinimus, juose pateiktus motyvus ir argumentus; priimant nutarimą nebuvo įrodyta J. T. kaltė ir nebuvo tinkamai nustatyti (įrodyti) visi inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai, nutarime nebuvo įvertintos aplinkybės ir jo motyvai dėl būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo, nutarimas prieštarauja paties agentūros anksčiau atliktiems veiksmams ir padarytoms išvadoms.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Teismo posėdžio metu J. T. prašė skundą tenkinti ir parodė, kad kovo mėn. pabaigoje atostogavo. Buvau atvažiavęs į įmonę, kai paskambino operatorė, kad aplink aikštelę dega žolė. Skambino gaisrinei, ši neturėjo laisvo ekipažo. Aikštelėje gaisro nebuvo, aplink aikštelę degė žolė. Atvažiavęs ekipažas gesino ugnį. Su gaisrininkais bendraujant šie sakė, kad parašys, jog degė ne statybinių atliekų aikštelėje. Dėl žurnalo, tai kiekvienus metus taip pildė ir viskas buvo gerai. Tą kartą neparašė vieno kodo ir buvo problema. Ataskaita buvo priduota sausio mėnesį. Dėl atliekų viršijimo, tai buvo, kad sustabdė priėmimą. Žmonės pradėjo skųstis. Įmonė turi galimybę šitas atliekas sutvarkyti, norėjo kuo daugiau atliekų išrūšiuoti, sutvarkyti, todėl; ir priėmė.

Liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad kovo mėn. buvo gautas skundas apie teritorijoje deginamas atliekas. Buvo pridėta vaizdinė medžiaga. Iš aikštelės vadovo paaiškinimų buvo galima daryti išvadą, kad asmuo atsakingas už aplinkosaugą, tinkamai neužtikrino atliekų laikymo, dėl ko į teritoriją pateko kiti asmenys. Atsakingas asmuo ne tik už atliekų laikymą, bet ir už kitų nepatekimą į teritoriją. Dėl žurnalo, tai 2013 metais buvo nustatyta, jog šis atitinka tvarkymo reikalavimus. 2014 metais patikrinimo metu buvo nustatyta, kad remiantis žurnalu, šio duomenys nesutapo su ataskaitoje pateiktais duomenimis. Kadangi duomenys nesutapo, todėl žurnalas buvo pildomas blogai. Dėl atliekų viršijimo, įmonė turi teisę laikyti ne daugiau 225 000 t atliekų. Patikrinimo metu jie nustatė, kad įmonė laiko 350 000 t. Įmonė turi teisę priimti atliekas ir jas rūšiuoti, o ne kaupti. Dėl šito pažeidimo įmonei buvo duotas privalomasis įpareigojimas, įmonė įpareigota susitvarkyti su atliekomis ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Liudytojas J. D. teisme parodė, kad situacija, dėl kurios yra nagrinėjama byla, susidarė per 1,5 - 2 metus. Jie viską matė, tačiau nestabdė darbų, rūšiavo atliekas ir siekė, kad šios nepatektų į aplinkines saugomas teritorijas, kad nebūtų teršiami aplinkiniai rajonai. Už atliekų tvarkymą atsakinga pati įmonė viskas. Buvo instancijos, kurioms buvo teikiamos ataskaitos, šios viską matė, matė situaciją. Už apskaitos vedimą ir tvarkymą yra J. T. atsakingas turbūt. Liudytojui neteko aiškinti apie atliekų tvarkymą, gaisrus. Tyrimo metu duotame paaiškinime jis kalbėjo apie vagystes.

Liudytojas P. R. teisme parodė, kad su kolega vyko pagal gyventojų skundą dėl kilusio gaisro įmonės teritorijoje. Pasitiko juo J. (D.), aikštelės vadovas. Šiam jie uždavė keletą klausimų, parodė skundo medžiagą su nuotraukomis, kuriose matyti gaisras, dūmai. Paklausus, ar gaisras išties buvo, aikštelės vadovas pasakė, kad gal kas iš asocialių asmenų ar asmenų, kurie nedirba įmonėje, galėjo bet kada tamsiu paros metu patekti į teritoriją ir tai padarė. Ponas J. neneigė, kad galėjo netyčia ir įmonės darbuotojai numesti kokią nuorūką ar panašiai. Vėliau iš įmonės pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonė neteisingai veda tvarkymo apskaitos žurnalą, nes jame pateikti duomenys nesutampa su atliekų tvarkymo ataskaitoje pateiktais duomenimis. Už tai taikoma atsakomybė. Žurnalo duomenys nesutapo su ataskaitos statybinių atliekų duomenimis. Nesutapo kiekiai. Paskui buvo kitas patikrinimas. Jie tikrino kiekius. Įmonė stambi, turi leidimą tvarkyti atliekas. Jie tikrino, ar įmonėje laikomi kiekiai neviršijami. Tikrinant dokumentus su leidimu jie nustatė neatitikimus dėl mišrių statybinių atliekų.

Iš byloje esančio 2012-06-04 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-202 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pildo pirminės atliekų apskaitos žurnalą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (b. l. 11-13).

Iš byloje esančio 2013-06-26 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-343 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikė Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą už 2012 metus ir 2013 metų sausio-kovo mėnesius. Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas vedamas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-05-30 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus (b. l. 14-16).

Iš byloje esančio 2013-10-11 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-647 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apskaitos žurnalas vedamas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus (b. l. 17-18).

Nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme buvo gauti ir įvertinti papildomi duomenys, kurių iki tol nebuvo byloje, t. y. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. VR-4.7.-V-01-187 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštelės (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio Statybos ir griovimo atliekų aikštelės atliekų tvarkymo 2013 m. apskaitos ataskaita Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui; 2010-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 10-II-12 „Dėl pareiginių nuostatų tvirtinimo“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninės-technologinės dalies vadovo pareiginiai nuostatai.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 str. pažeidimo

Skundžiamu 2014-06-02 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimu J. T. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, jog 2014-04-23 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-220 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neužtikrino tinkamos atliekų tvarkymo veiklos, ko pasekoje tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje padegė atliekas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnis numato atsakomybę už pareigos aplinkai saugoti nevykdymą. Pagal šį straipsnį atsakomybė taikoma už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės.

Skunde dėl nutarimo šioje dalyje nurodoma, jog institucijos nutarime nėra nurodyta kada, kaip ir kokiu būdu J. T. atliko šį administracinį teisė pažeidimą. Nėra tinkamai atskleista ir įrodyta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nėra įrodyta ir nustatyta, kad būtent J. T. veiksmais buvo padarytas šis tariamas pažeidimas. Nei nutarime, nei protokole, nei jokiame kitame dokumente nėra nustatytas tariamo pažeidimo padarymo laikas. Nutarime tik nurodyta, jog 2014-04-23 patikrinimo akte yra užfiksuotas teisės pažeidimas, tačiau niekur nenurodytas nei pažeidimo padarymo laikas, nei data, nei tiksli vieta. Tikslus laikas ir data padėtų nustatyti, ar J. T. apskritai gali būti atsakingas už tam tikras veikas, kadangi J. T. nuo 2014-03-17 iki 2014-03-30 buvo kasmetinėse atostogose.

Teismas išnagrinėjęs skundą nustatė, kad nei konstatuotos pažeidimu aplinkybės, nei privalomieji pažeidimo sudėties požymiai nebuvo neginčijamai įrodyti byloje. Iš bylos rašytinės medžiagos (b. l. 37, 38, 39) ir liudytojų R. D. bei P. R. parodymų teisme patvirtintas faktas, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai pagal gautą skundą atliko tyrimą dėl gaisro UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo aikštelėje metu nebuvo gauti ir surinkti konkretūs duomenys, kas sukėlė gaisrą aikštelės teritorijoje, o ne už jos ribų, kaip J. T. parodymais buvo bandoma klaidinti teismą. 2014-03-28 gautame J. D. paaiškinime konstatuota pašalinių asmenų patekimo į teritoriją galimybė. Liudytojas P. R. teisme parodė, kad bendraujant su J. D. šis išsakė prielaidas, kad gaisrą galėjo sukelti bet kas iš asocialių asmenų ar asmenų, kurie nedirba įmonėje, taip pat įmonės darbuotojai, kurie teritorijoje galėjo numesti nuorūką. Abejonės dėl savaiminio gaisro kilimo nėra pašalintos. Konkreti tirto gaisro kilimo priežastis liko nenustatyta, išvados apie tai nebuvo prašoma net ir iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, inicijavusiai bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2007-01-26 Nr. N663-156/2007, 2010-10-15 Nr. N575-7022/2010). Tokiu būdu teismas priverstas konstatuoti, kad pažeidimo turinys apie tai, jog tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje padegė atliekas – nėra įrodytas ir dėl to nėra pagrįstas. Tuo pačiu nėra pagrįstas ir J. T. inkriminuoto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimas dėl privalėjimo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pripažinusi J. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnį (straipsnyje nėra atskirų jo dalių, todėl be pagrindo nutarime nurodyta straipsnio 1 dalis), kurio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, institucija privalėjo pažeidimo aprašymu konstatuoti, kokie konkrečiai gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimai buvo pažeisti, dėl ko šiuo metu juos numanant ar aiškinant savarankiškai būtų nepagrįstai sunkinama atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis. Be to, nustatyti pažeidimai turi būti atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad dėl trečiųjų asmenų nepatekimo į teritoriją įmonėje buvo imtasi priemonių, aikštelės teritorija yra aptverta tvora, nakties metu teritoriją saugo apsaugos darbuotojai. Tokiu būdu institucijos teigiamas J. T., kaip atsakingo už įmonę asmens, neveikimas buvo paneigtas skundo nagrinėjimo metu, jo kaip subjekto nei tyčios, nei neatsargios kaltės formos teismas nenustatė.

Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, kad administracinė atsakomybė J. T. atžvilgiu pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnį buvo pritaikyta nepagrįstai, nes pažeidimas, patraukto atsakomybėn asmens veikos objektyvioji puse, taip pat jo kaltė, nėra įrodyti, pagrįsti prielaidomis, dėl nutarimas šioje dalyje naikintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 20 d. pažeidimo

Institucijos nutarimu konstatuota, kad 2014-04-29 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-230 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nenurodytos mišrios komunalinės atliekos (atliekų kodas 200301), t. y. blogai pildomas Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas. J. T. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 41 punktą.

Nesutinkant su nutarimu šioje dalyje Skunde nurodoma, jog nėra J. T. kaltės, būtinos administracinei atsakomybei taikyti. Taip pat nėra ir paties pažeidimo. Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas visą laiką buvo pildomas taip, kaip buvo suprantama ir manoma reikalinga pildyti pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles. Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale buvo fiksuojami mišrių komunalinių atliekų kiekiai, darant papildomus įrašus. Tiksliau visada buvo manoma, kad tokia Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo forma ir pildymo tvarka yra galima. Toks manymas buvo grindžiamas ir tuo, kad visi atliekų kiekiai buvo apskaityti. Atitinkamai VRAAD nurodžius, kad Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas turėtų būti pildomas kitaip, tai iš kart buvo padaryta ir tai patvirtinantys įrodymai buvo pristatyti A. S. pildant Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą šių problemų nekildavo. Tiek 2012-06-04 VRAAD patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-202, tiek 2013-06-26 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-343, tiek ir 2013-10-11 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-647 buvo konstatuota, kad toks Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymas yra tinkamas ir teisėtas. Būtent todėl J. T. turėjo pagrįstą lūkestį, jog toks apskaitos vedimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintoms taisyklėms. Tačiau nutarime buvo pateikta visiškai nauja VRAAD pozicija, sugriaunanti teisėtus lūkesčius ir dėl neapaiškinamų motyvų paneigianti paties VRAAD anksčiau pateiktas išvadas, kadangi toks pats atliekų tvarkymo žurnalo pildymas kaipo ir anksčiau nutarime buvo prilygintas pažeidimui.

J. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 20 d., kuri numato atsakomybę už atliekų apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. Pažeidimo turinys grindžiamas tuo, kad atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nebuvo nurodytos mišrios komunalinės atliekos (atliekų kodas 200301). Liudytojais apklausti R. D. bei P. R. parodė, kad pažeidimas įvertintas atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenys nesutapo su institucijai elektroniniu būdu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų aikštelės atliekų tvarkymo 2013 m. apskaitos ataskaitos duomenimis. Institucijos atstovas R. D. teismui pripažino, kad iki tol analogiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymas ir duomenų fiksavimas buvo pripažįstamas tinkamu, nes ataskaitos elektroninėje duomenų perdavimo sistemoje nebuvo visada teikiamos dėl šios sistemos sutrikimų. Apeliantų nurodomą faktą, kad ankstesnių patikrinimų metu atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymas buvo pripažįstamas tinkamu, t. y. atitinkančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 nustatytas taisykles ir jų reikalavimus, patvirtina pateikti byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnų surašyti patikrinimo aktai (b. l. 14-16, 17-18).

Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad J. T. pripažinus kaltu dėl atliekų apskaitos netinkamo tvarkymo, kuris pasireiškė blogu atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymu tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų taisyklių 41 punktą – buvo nepagrįstai pažeisti asmens teisiniai lūkesčiai, kuriuos suformavo pati institucija, inicijavusi bylą dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepasikeitus teisiniam reguliavimui asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už elgesį, kurio tuo metu ir tomis sąlygomis iš jo nebuvo pagrindo reikalauti. Šiuo atveju teismas nustatė, kad atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymo reikalavimai nepasikeitė ir galiojo nuo minėto 2011-05-03 priimto Aplinkos ministro įsakymo, ankstesnių patikrinimų metu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atliekų tvarkymo apskaitą įvertino kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris buvo atsakingas ir vykdė analogišką apskaitos vedimą, ne tik nesuprato tokios savo veikos pavojingumo ir priešingumo teisei, bet ir negalėjo bei neturėjo to daryti. Tokiu būdu teismas nustatė, kad susidariusioje situacijoje nebuvo būtino pažeidimui konstatuoti požymio – asmens kaltės – dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvo realizuota pažeidimo sudėtis. Vien tik objektyvių požymių nustatymas, kad šiuo atveju atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenys nesutapo su institucijai elektroniniu būdu pateiktos 2013 m. apskaitos ataskaitos duomenimis, nėra pakankamas pagrindas taikyti atsakomybę pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 20 d.

Remiantis išdėstytu teismas tenkina pareiškėjos skundą šioje dalyje ir pripažįsta, jog 2014-06-02 Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimas dėl J. T. pripažinimo kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 20 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, yra nepagrįstas, todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas nesant pilnos pažeidimo sudėties.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² str. 2 d. pažeidimo

J. T. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje, (duomenys neskelbtini), mišrių statybinių ir griovimo atliekų 2014 m. kovo pabaigoje buvo 358 998,09 tonų, kai pagal TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-01-187 atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą įmonė gali laikyti ne daugiau 225 000 tonų šių atliekų.

Nepripažįstant šio pažeidimo Skunde teigiama, jog LR ATPK 51² str. 2 d. galimai buvo pažeistas tik dėl būtinojo reikalingumo (LR ATPK 17 str.) ir nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju ir egzistavo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, tačiau VRAAD, taikydamas administracinę atsakomybę, į tai visiškai neatkreipė dėmesio, nevertino aplinkybių, kad šiuo atveju susiklostė itin ekstremali situacija, kai įstatymų saugomoms vertybėms (gėriams) buvo iškilęs realus bei didelis pavojus ir jį buvo būtina pašalinti nedelsiant, kadangi priešingu atveju būtų atsiradusi žymiai didesnė žala įstatymų saugomoms vertybėms (gėriams), negu padarytoji. Pastebėjus, kad mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekis gali pažeisti Leidimo sąlygas, ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir VRAAD su prašymais imtis veiksmų dėl šios situacijos, taip pat ir su prašymais pakeisti Leidimą, suteikiant teisę saugoti didesnius mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekius. Tačiau į tokius prašymus nebuvo operatyviai reaguojama ir problema nebuvo sprendžiama. Tuo metu, kai jau buvo pasiekta ribinė Leidime nurodyta mišrių statybinių ir griovimo atliekų saugojimo kiekio riba, Vilniaus miesto savivaldybei ir VRAAD buvo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nebepriims mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Tačiau pokalbių su Vilniaus miesto savivaldybės ir VRAAD atstovais metu buvo išreikšta vieninga valdžios institucijų pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas, kadangi to nedarant, atsiras realus pavojus gamtai – kils ekologinės ir aplinkosauginės problemos. Nepriimami atliekų kiekiai bus išverčiami tam netinkamose ir aplinkosauginiu aspektu jautriose vietose – pamiškėse, miškuose, prie vandens telkinių. Todėl atsižvelgiant į valdžios institucijų poziciją ir suvokiant, kad sustabdžius mišrių statybinių ir griovimo atliekų priėmimą gali kilti itin didelių ekologinių bei aplinkosauginių problemų, buvo nuspręsta ir toliau priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas galimai nukrypstant nuo Leidimo (siekiant išvengti didesnės žalos), kol jis bus pakeistas. Šiuo metu kaip tik ir yra sprendžiamas klausimas dėl Leidimo pakeitimo, padidinant mišrių statybinių ir griovimo atliekų saugojimo kiekius.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio, kuris numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos objektų naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, 2 dalis įtvirtina atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, ko neneigė ir J. T., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo aikštelėje buvo sukautos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, viršijančios taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-4.7.-V-01-187 numatytus kiekius. Minėtas leidimas suteikė teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kaip didžiausią leidžiamą kiekį naudoti 275 000 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų (b. l. 92, 37 lentelė), kai tuo tarpu 2014 m. kovo pabaigoje buvo nustatytas įmonės aikštelėje esamas 358 998,09 tonų šių atliekų kiekis. Teismas nenustatė ir neturi pagrindo pripažint, kad šis pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Byloje jokiais duomenimis neįrodyti apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie siekiamą išvengti neigiamą pavojų aplinkai dėl teoriškai įmanomo atliekų patekimo į aplinką. Tokiu atveju būtinojo reikalingumo sąlygų visuma atsirastų tik neginčijamai įrodžius, kad preziumuojamo pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. Būtinasis reikalingumas dėl menamo, t. y. prielaidomis grįsto ir neatsiradusio realybėje pavojaus, nėra galimas, todėl Skundo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais.

Remiantis J. T. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės–technologinės dalies vadovo pareiginiais nuostatais, jis kaip įmonės darbuotojas yra atsakingas ir privalėjo užtikrinti atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir saugaus jų šalinimo proceso vykdymą (b. l. 108, nuostatų 3 d. 3.2 p. 10 pp.). Teismas nustatė, kad tarp konstatuoto administracinės teisės pažeidimu pasekmių bei minėtos pareigos nevykdymo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis, todėl J. T. pagrįstai kaip subjektas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

J. T. savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, įpareigojančias juridinius ir fizinius asmenis ūkinės veiklos objektus eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršijant aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų, pagal asmenines ir dalykines savybes turėjo suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį bei sąmoningai leido kilti nustatytoms pasekmėms dėl atliekų kiekio ženklaus viršijimo, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu.

Įvertinus tai, kad J. T. nuosavybės formos įmonėje, t. y. uždaroje akcinėje bendrovėje, nuolat vykdė įgaliojimus, susijusius su organizacinių-tvarkymo ir administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, teismas pripažįsta, kad toks asmuo atitinka pareigūno sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnyje. Teismas nustatė, kad J. T. dėl šio padaryto pažeidimo buvo nubaustas pagrįstai, jam kaip administracinė nuobauda skirta minimali sankcijoje numatyta 2000 litų piniginė bauda. Dėl šios priežasties teismas neturi teisinio pagrindo švelninti J. T. atsakomybę ir mažint jam skirtą nuobaudą, net ir įvertinus tai, kad paikina Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą kitoje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

J. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-06-02 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo dalį dėl J. T. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 str. 1 d. ir 51³ str. 20 d., šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.