- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-39-790-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gudynas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rietavo policijos komisariato pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 8 d. surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. apie 17 val. 56 min. Girėnų kaime, Rietavo savivaldybės teritorijoje, S. B. vairavo automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,90 promilės). S. B. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
Rietavo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio (toliau – Rietavo PK VP VTP) viršininkas 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. E688004/98/452 už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skyrė S. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.
Šalies argumentai
S. B. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Rietavo PK VP VTP viršininko 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. E688004/98/452 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. S. B. skunde nurodė, kad jį sustabdę policijos pareigūnai atsinešė alkotesterį su jau pridėtu antgaliu. Tą dieną S. B. jokių alkoholinių gėrimų negėrė, todėl, būdamas ramus, papūtė į alkotesterį. Su alkotesterio parodymais S. B. nesutiko ir, jo paties reikalavimu, buvo pristatytas į Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą. Apžiūrą atlikęs gydytojas P. M. pats atrodė neblaivus. Visus jo nurodytus testus S. B. atliko, jokių klinikinių duomenų girtumui nustatyti nebuvo. Didžiausią įtarimą gydytojui sukėlė padidėjęs kraujospūdis. Tačiau S. B. nuolat turi problemų su padidėjusiu kraujospūdžiu ir vartoja jį mažinančius vaistus. Be to, tą dieną buvo labai karšta, jis dirbo miške – tai taip pat galėjo turėti įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui. Nepaisant to, gydytojas konstatavo lengvą girtumo laipsnį. Tik surašęs aktą, gydytojas leido medicinos seselei paimti kraujo mėginį, kuris, dalyvaujanti gydytojui ir policijos pareigūnui R. P. , buvo užantspauduotas, o 2007 m. rugpjūčio 9 d. nugabentas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrių. Tą pačią dieną atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad S. B. kraujyje alkoholio nėra. Todėl, S. B. nuomone, nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
Rietavo PK VP VTP su S. B. skundu nesutiko. Nurodė, kad alkoholio matuokliu S. B. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,90 promilės. S. B. nesutikus su alkoholio matuoklio parodymais, jis buvo pristatytas į Rietavo PSPC, kur jam taip pat buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jokios informacijos apie tai, kad iš S. B. buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui nustatyti ir gauta išvada, Rietavo PK VP VTP neturėjo. Rietavo PK pareigūnai nedalyvavo nei paimant iš S. B. kraują, nei antspauduojant kraujo mėginį. Kraujo paėmimo aplinkybės (kas paėmė, kas dalyvavo, kada, kokiu pagrindu, kokiam laikui po pirmo tikrinimo praėjus, kas ir kaip pristatė tyrimui ir t.t.) nėra aiškios, todėl remtis pateikta išvada negalima. Pats S. B. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas 2007 m. rugpjūčio 8 d., ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Rietavo PK VP VTP nuomone, S. B. transporto priemonės vairavimo metu 2007 m. rugpjūčio 8 d. 17 val. 56 min. buvo neblaivus ir jam buvo tinkamai nustatytas girtumo laipsnis. Rietavo PK VP VTP taip pat pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 7 d. S. B. , vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį – už tai jam buvo paskirta 125 litų bauda, o 2006 m. kovo 16 d. jam už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo paskirta 1250 litų bauda. S. B. sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ir, vairuodamas automobilį, sukelia realią grėsmę tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Todėl jam pagrįstai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi S. B. skundą atmetė ir paliko Rietavo PK VP VTP viršininko 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. E688004/98/452 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog S. B. kaltę padarius LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, tarnybinis pranešimas, policijos pareigūno R. P. parodymai (b. l. 15, 19, 21, 24). S. B. pateikė teismui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto 2007 m. rugpjūčio 9 d. išvadą Nr. T-A2162/07(03), kad, ištyrus dujinės chromatografijos metodu S. B. kraują, etilo alkoholio nerasta (b. l. 6). S. B. taip pat pateikė biologinės terpės siuntimą chemijos laboratorijai, surašytą VĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre. Tačiau siuntime nenurodyta, kas jį surašė ir pasirašė (b. l. 8). Iš siuntimo turinio matyti kad S. B. pačiam prašant 2007 m. rugpjūčio 8 d. 19 val. 00 min. buvo paimtas kraujas ir kad iki išgabenimo mėginį saugojo S. B. . Tačiau S. B. skunde nurodė, kad slaugytojai paimti kraujo mėginį gydytojas leido tik po medicininės apžiūros. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodytas asmens atvykimo laikas 2007 m. rugpjūčio 8 d. 19 val. 10 min., t. y. S. B. skunde nurodytos medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo aplinkybės nesutampa. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 8.1 punkte nurodyta, jog kraujo ir/ar šlapimo mėginys paimamas gydytojo nurodymu prieš gydytojo apžiūrą. Nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte gydytojas nenurodė, kad paimti biologinės terpės mėginiai (b. l. 21). Padaryta atžyma, kad tai neatlikta. Metodikoje nenumatyta, kad biologinės terpės mėginiai gali būti paimami be gydytojo nurodymo asmens prašymu ir kad jis pats gali mėginius pristatyti tyrimui į toksikologijos laboratorijas. Metodikos 8.6 punktas nustato, kad tiriamosios medžiagos, jeigu nėra galimybės jų iš karto pristatyti į laboratoriją, turi būti saugomos šaldytuve. Metodikos 8.7 punkte numatyta, kad siuntimą turi pasirašyti gydytojas ir slaugytojas. Tačiau nagrinėjamu atvejų aukščiau nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi. Biologinės terpės siuntime nurodyta, jog iki išgabenimo mėginį saugojo S. B. ir kad jis išgabeno kraują 2007 m. rugpjūčio 9 d. 13 val. 00 min. (b. l. 8). Tai leidžia vertinti kraujo tyrimą, kaip atliktą pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Todėl tyrimo duomenys gali būti neteisingi, o S. B. pateikta specialisto 2007 m. rugpjūčio 9 d. išvada Nr. T-A2162/07(03) nelaikytina leistinu įrodymu. Metodikos 11.4 punkte nurodyta, jog nustačius neblaivumą, išvadoje nurodomas laipsnis: lengvas, vidutinis, sunkus. Byloje esančiame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte išvada suformuluota tinkamai – nurodyta, jog S. B. nustatytas lengvas girtumas, akte išdėstyti bendros asmens būklės vertinimo požymiai, kurių pagrindu konstatuojamas lengvo laipsnio girtumas. Patikros liudijime Nr. 0684141 nurodyta, jog alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr. 18825 patikra atlikta 2007 m. birželio 8 d. ir galioja iki 2007 m. gruodžio 7 d. (b. l. 42). Todėl laikytina, kad S. B. neblaivumas nustatytas tinkamu prietaisu. Teismas konstatavo, kad S. B. transporto priemonę vairavo neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. pakartotinai per metus padare Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 26-27), turi galiojančią administracinę nuobaudą už analogišką pažeidimą – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas S. B. paskirtas pagrįstai.
III.
Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba paskirti administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas nurodo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto 2007 m. rugpjūčio 9 d. išvados Nr. T-A2162/07(03) teismas nepripažino tinkamu įrodymu, nes paimant kraujo mėginį buvo padaryta pažeidimų. Tačiau apeliantas nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kada ir kaip reikia paimti kraujo tyrimui. Šią tvarką turėjo žinoti gydytojas, surašęs aktą. Gydytojo nurodymu slaugytoja paėmė S. B. kraujo tyrimui, užantspaudavo mėginį ir liepė S. B. jį saugoti. Šią aplinkybę galėjo patvirtinti slaugytoja, tačiau ji nebuvo iškviesta į teismo posėdį. Kad kraujo mėginys buvo pateiktas tyrimui užantspauduotas, galėjo patvirtinti ir specialistas, atlikęs tyrimą. Tačiau jis taip pat nebuvo kviečiamas į teismo posėdį. Teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi tik policijos pareigūno R. P. parodymais, kurie neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad jis turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kuri buvo paskirta už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeidimas buvo smulkus, padaryta žala buvo nežymi. Todėl, apelianto nuomone, tai nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis gyvena kaime, nutolusiame nuo Rietavo 20 km, o nuo Plungės – 30 km. Susisiekimas su šiais miestais visuomeniniu transportu yra labai prastas. Iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas vertėsi pagal patentą miško verslu. Miškai yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apeliantas negalėjo toliau verstis minėtu verslu ir turėjo užsiregistruoti darbo biržoje. Tačiau visi jam pasiūlyti darbai taip pat buvo toli nuo jo gyvenamosios vietos. Apeliantas yra išsituokęs, jo buvusi žmona su vaikais gyvena Telšiuose. Apeliantas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės lankyti vaikų ir teikti jiems reikalingą išlaikymą. Be to, jam bus sunku tęsti mokslus Žemės ūkio akademijoje Kaune. Todėl, apelianto nuomone, jam galėtų būti paskirta nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. B. apeliacinį skundą Rietavo PK prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą, o S. B. apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą Rietavo PK grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į S. B. skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno R. P. 2007 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas ir jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, alkotesterio „Lion alcometer 500“ (serijos Nr. 18825) rodmenys, Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo 2007 m. rugpjūčio 8 d. surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas) patvirtina, jog 2007 m. rugpjūčio 8 d. apie 17 val. 56 min. Girėnų kaime, Rietavo savivaldybės teritorijoje, S. B. vairavo automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Net atsižvelgus į alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas S. B. neblaivumas, galimą paklaidą, S. B. nustatytas neblaivumas viršija leistiną ribą ir atitinka lengvo girtumo laipsnį (b. l. 19, 42). Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo R. M. S. B. nustatytas girtumo laipsnis neprieštarauja alkotesterio rodmenims. S. B. skunde nepagrįstai nurodė, kad gydytojas jo girtumo laipsnį nustatė atsižvelgdamas tik į padidėjusį S. B. kraujospūdį. R. M. surašytame akte nurodyta visa eilė klinikinių požymių, pagal kuriuos gydytojas padarė išvadą, kad S. B. yra neblaivus ir kad jo girtumo laipsnis yra lengvas (b. l. 21).
Aukščiau nurodytame Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo R. M. surašytame akte pažymėta, kad apžiūrint S. B. biologinės terpės mėginys nebuvo paimtas. S. B. teismui pateiktame biologinės terpės siuntime nėra asmens, paėmusio mėginį ir surašiusio siuntimą, parašo, taip pat nėra asmenų, dalyvavusių paimant mėginį, parašų (b. l. 8). Siuntime nurodytas mėginio paėmimo laikas nesutampa su S. B. pristatymo į Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą laiku. Minėtame siuntime nurodyta, kad kraujo mėginys perduotas saugoti pačiam S. B. ir kad mėginį išgabeno S. B. . Atsižvelgdamas į šiuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Metodikos pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. B. pateikta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto 2007 m. rugpjūčio 9 d. išvada Nr. T-A2162/07(03), surašyta atlikus paties S. B. pristatyto kraujo mėginio tyrimą, negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad S. B. padarė LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis LR ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles – LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o LR ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą 2006 m. spalio 24 d. (b. l. 26). Tai, vadovaujantis LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, S. B. 2006 m. kovo 7 d. taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus. Už tai jam buvo paskirta bauda (b. l. 27). Tai nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau apibūdiną S. B. kaip asmenį, kuriam tokios administracinės nuobaudos, kaip baudos, neturi atitinkamo auklėjamojo poveikio ir nesulaiko nuo vairavimo esant neblaiviam. Jokių lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis rimtą pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems eismo dalyviams, darytina išvada, kad S. B. pagrįstai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesiams. Teigti, kad nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, nėra pagrindo.
S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant įsidarbinti, tęsti mokslus ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kitame mieste. Dėl šių apelianto argumentu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – taip pat savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.
Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.