Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2024 m. birželio 26 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas) į pareiškėjo skundą (Dėl Jūsų skundo) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo skundą; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo R. D. B. naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pateikė prašymą dėl 1 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų už jam suteiktas advokato teisines paslaugas skundo, rašytinių paaiškinimų parengimą bei 19 val. atstovavimą teisme) priteisimo. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė R. N. paaiškino, jog:

1.1. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (toliau – VTAKĮ) dėl atsakovės Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų J. M., D. R.-B., R. N.-A., E. M. veiksmų (neveikimo) bei jų neatitikimo geriausiems pareiškėjo nepilnametės dukters D. I. B. interesams, prašydamas: įvertinti šių specialistų veiksmus (neveikimą), o pasitvirtinus suinteresuoto veikimo požymiams perduoti medžiagą kompetentingoms institucijoms; įpareigoti atsakingas institucijas iš naujo atlikti susidariusios situacijos vertinimą, reikalui esant pasitelkiant ekspertinius vertinimus; iki šiol teiktas skundžiamų institucijų išvadas ir rekomendacijas laikyti nepagrįstomis ir todėl neturinčiomis jokios galios; imtis visų reikalingų priemonių apsaugoti pareiškėjo dukterį nuo žalingo ir galimai traumuojančio skundžiamų institucijų poveikio, perkeliant jų veikimo akcentus prie darbo su tėvais. Šis skundas dėl VTAS specialistų veiksmų (neveikimo) VTAKĮ buvo perduotas nagrinėti ir išnagrinėtas VTAS vedėjo G. B. ginčo Raštu.

1.2. su Raštu pareiškėjas kategoriškai nesutinka, nes:

1.2.1. atsakymas abstraktus, paremtas pertekline informacija bei deklaratyvaus turinio nuostatomis apie VTAS tikslus, funkcijas ir kt.;

1.2.2. iš Rašto turinio visiškai neaišku, kas konkrečiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VTAS specialistų veiksmų (neveikimo), nes nėra nurodytas rengėjas ir, pareiškėjo nuomone, VTAS vedėjas neturėjo teisės nagrinėti skundo dėl jam pavaldžių darbuotojų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3-ojo skyriaus nustatytą tvarką;

1.2.3. Rašte pateikta informacija apie VTAS specialistų veiksmus yra netiesa ir laikosi pozicijos, kad: VTAS specialistai J. M. ir D. R.-B., vyresnioji patarėja R. N.-A. aplaidžiai, nekompetentingai bei galimai suinteresuotai atliko savo pareigas dirbdami su pareiškėjo šeima; išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje pateikusi VTAS teisininkė I. K. savo pareigas jai priskirtos kompetencijos ribose atliko vienpusiškai, tendencingai ir galimai įtakota trečiųjų suinteresuotųjų asmenų. Būtent šių specialistų, išskyrus situaciją adekvačiai vertinusią patarėją E. M., aplaidaus ir išskirtinai nekompetentingo arba galimai suinteresuoto bei tendencingo tarnybinių pareigų atlikimo rezultate nuo 2024 m. sausio mėn. antros pusės yra bandomas nutraukti iki tol buvęs pakankamai stiprus pareiškėjo kaip tėvo ryšys ir normalus bendravimas su dukra. Pareiškėjas, susidūręs su skundžiamo VTAS patarėjų / specialistų veikla, yra įsitikinęs, kad minimi VTAS specialistai aktyviai ir vienpusiškai vykdo pareiškėjo šeimos kiršinimo veiklą, įtraukdami į ją ir nepilnametę jo dukterį. Tokia VTAS specialistų veikla niekaip nesusijusi su geriausiais pareiškėjo vaiko interesais ir jo teisės į šeimos ryšius užtikrinimu;

1.2.4. Raštu VTAS specialistai nepagrįstai iš VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gautos informacijos apie vaiko motiną nelaikė svarbia ir, turėdami išankstinę nuomonę tik dėl su tėvu susijusios informacijos svarbos, nusprendė vaiko situacijos vertinimą užbaigti;

1.2.5. neteisėtai Raštu laikė svarbia ir vertino tik išimtinai su vaiko tėvu susijusią informaciją ir tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) demonstravo palaikymą vaiko motinai J. L., įgalindami ją visiškai nutraukti vaiko bendravimą su tėvu (pareiškėju), jį nušalindama nuo su dukra susijusių klausimų sprendimo ir tokiu būdu inicijavo visiškai neveiksmingą atvejo vadybos procesą;

1.2.6. Rašte nutylima apie 2024 m. gegužės 6 d. VTAS įvykusį pareiškėjo susitikimą su VTAS specialistėmis D. R.-B. ir Z. B., kurio metu buvo priimti protokoliniai sprendimai (1. VTAS organizuoti fizinį tėvų susitikimą susidariusiai situacijai aptarti ir ieškoti sprendimų. J. L. atsisakius, pasiaiškinti ir užfiksuoti tokio jos atsisakymo priežastis ir motyvus. 2. Artimiausiu metu inicijuoti neeilinį atvejo vadybos posėdį. 3. Rekomenduoti dukrai tęstines reguliarias kvalifikuotos psichologinės pagalbos konsultacijas, gaunant joms abiejų tėvų rašytinį sutikimą. 4. Įvykdžius 1 – 3 punktuose numatytus veiksmus ir priemones, VTAS galimas objektyvus papildomai netraumuojantis dukros nuomonės išklausymas) bei buvo siekiama gauti realią ir racionalią pagalbą iš VTAS specialistų, kad būtų atsakingai ir objektyviai išklausyta motinos sistemingai prieš tėvą nuteikinėjamos jo dukros nuomonė bei, kad būtų atkurta geriausius nepilnamečio vaiko interesus užtikrinanti situacija, nutraukta motinos savivalė. Mano, jog tai buvo padaryta sąmoningai, nes minėtų sprendimų VTAS specialistai ir patarėjai visiškai nesilaikė šių protokolinių sprendimų ir vaiko nuomonę išklausė į juos neatsižvelgdami bei, pareiškėjo nuomone, Rašte tiesiog nepagrįstai teisinasi Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimo – pateikti išvadą teismui – vykdymu, tiesiog tokiu būdu rasdami būdą suversti kaltę teismui ir atsikratyti atsakomybės už priimtų sprendimų nevykdymą ir piktybinį pareiškėjo apgaudinėjimą;

1.2.7. VTAS šios šeimos situacijos aplinkybių fone veikė nepaisydama geriausių vaiko interesų, formaliai, manipuliatyviai Rašte motyvuodamas ir teisindamasis teismo nurodymais, o VTAS vyriausioji specialistė D. R. – B., koordinuodama šį atvejį ir privalėjusi veikti profesionaliai ir nešališkai, įžūliai apgaudinėjo pareiškėją, sukeldama visišką nepasitikėjimą ne tik VTAS specialistais, bet ir visa institucija valstybės mastu, nes visiškai negebėjo suvaldyti susiklosčiusios kritinės situacijos vaiko teisių apsaugos srityje. Pareiškėjas mano, jog VTAS vedėjo G. B., kaip padalinio vadovo pozicija, pagal kurią pareiškėjui buvo paaiškinta, jog nėra tikslinga iš naujo išklausyti vaiko nuomonę, jeigu tam nėra rimtos priežasties, taip pat neatlaiko kritikos. Pareiškėjo įsitikinimu tokia VTAS vadovo pozicija visiškai ignoruoja daugkartinius raštu ir žodžiu pareiškėjo išdėstytus argumentus ir vienpusiškai remiasi tik pavaldžios VTAS specialistės D. R.-B. galimai suinteresuota pozicija ir todėl tik dar labiau sustiprina pareiškėjo, kaip tėvo ir piliečio, nepasitikėjimą VTAS ir jos specialistais, nes buvo visiškai ignoruojami pareiškėjo argumentai, nesilaikoma susitarimų ir nevykdomi pačios institucijos priimti sprendimai, o tik formaliai ir deklaratyviai ištransliuojama pareiškėjui, jog į vaiko nuomonę yra atsižvelgiama atsakingai tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesui.

1.2.8. Rašte VTAS specialistų padaryti neatitikimai, kuriuos VTAS laiko rašymo apsirikimo klaidomis, yra VTAS darbo trūkumai, susiję su VTAS darbuotojų nekompetencija, aplaidumu ir rodo formalų institucijos atsirašinėjimą, kas VTAS diskredituoja.

1.2.9. VTAS neturi jokių pagrįstų argumentų paneigti pareiškėjo skundo motyvus dėl Rašto neteisėtumo.

1.2.10. VTAS, veikdamas aplaidžiai, pažeidė imperatyvią nuostatą – objektyviai įvertinti situaciją, profesionaliai ir atsakingai patikrinus ypatingai jautrius J. L. pateiktus duomenis.

1.3. tvirtino, jog VTAS specialistai savo veikloje tarpusavyje nekontroliuoja užduočių ir nebendradarbiauja jas vykdydami, kas sudaro galimybes tendencingam ir galimai nusikalstamam atskirų VTAS specialistų veikimui ir todėl įvykdė visiškai neveiksmingą atvejo vadybą jų šeimai, be reikalo ir nesilaikydami savo pačių priimtų protokolinių sprendimų apklausė jo nepilnametę dukrą, Raštu neatsakė į jo skunde užduotus klausimus arba rašė netiesą ir tuo padarė pareiškėjui didelę neturtinę žalą, nes svarbiausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu iki jos pilnametystės dėl VTAS nekompetentingų ir tendencingų, galimai suinteresuotų veiksmų jo bendravimas ir turimas ryšys su dukra buvo dirbtinai sutrikdytas ir tebetrikdomas. Pareiškėjas jau daugiau kaip 7 mėnesius nebegali visaverčiai bendrauti su dukra. Pareiškėjas pažymėjo besijaučiantis apgautas VTAS specialistų manipuliacijų, tendencingų veiksmų / neveikimo bei teismo nurodymais pridengiamų išsisukinėjimų bei Rašte pateikiamų formalių „atsirašinėjimų“, dėl ko buvo sugriautas jo pasitikinėjimas VTAS veikla, reikšmingai pakenkta jo santykiams su dukra. Teigė, jog pareiškėjui, kuris yra sveikatos rizikos grupėje dėl diagnozuoto onkologinio susirgimo bei patirto miokardo infarkto, papildomai sutriko miegas. Jis gali tik ribotai dirbti, jaučia nuolatinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes baiminasi dėl savo dukters, kurią motina tiesiog paslėpė po skundžiamu VTAS specialistų šydu, tolimesnio traumavimo. Tokioje situacijoje pareiškėjas negali pilnavertiškai susikoncentruoti darbams, dėl ko kenčia jo profesinė veikla ir iš jos gaunamos pajamos, o tuo pačiu ir pareiškėjo dukters materialinė gerovė. Tvirtino, jog prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala atsirado kaip VTAS specialistų / patarėjų neteisėtų veiksmų / neveikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), sukėlusių pareiškėjo išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną, pažeminimą, bendravimo galimybių su vaiku sumažėjimą, padarinys.

1.4. mano, jog VTAS ėmėsi advokatauti vaiko motinai J. L., nes pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui į civilinę bylą išvadą su VTAS primesta bendravimo tvarka, kuri dar labiau susiaurina tėvo ir vaiko bendravimą, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, išskyrus motinos nuomonę ir jos melagingus pranešimus, o taip pat klaidinančius pareiškėją charakterizuojančius ir jo sveikatos būklės duomenis, kurie buvo paimti tik iš tos gydymo įstaigos, kurią nurodė J. L. ir kurie, nesurinkus kitų duomenų neatitiko objektyvios tiesos bei šią informaciją tendencingai panaudojo išimtinai prieš pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters interesus. Taip pat suabejojo VTAS susiformavusios vaiko nuomonės išklausymo praktikos teisėtumu, kada dukra buvo paimta apklausai tiesiog iš ugdymo įstaigos (pamokų), atvežta į VTAS ir apklausinėjama, įvardindamas tokius veiksmus prievartos nepilnamečių vaikų apklausose tendencija. Nurodė, jog tiek VTAS teisininkės I. K., tiek vyriausios specialistės D. R.-B. veiksmuose akivaizdžiai matosi tendencingas galimai suinteresuotas veikimas, siekiant bet kokia kaina diskredituoti pareiškėją. VTAS Rašte nurodytos rekomendacijos pareiškėjo yra įgyvendintos, tačiau VTAS specialistai konkrečioje situacijoje nepagrįstai dangsto vaiko teisėmis manipuliuojančią ir psichologiškai smurtaujančią bei to paties VTAS jai teiktas rekomendacijas atvirai ignoruojančią vaiko motiną J. L., o VTAS specialistų inicijuotas atvejo vadybos procesas, susijęs su tariamos pagalbos šeimai įgyvendinimu, padeda VTAS kratytis atsakomybės, nespręsti pareiškėjui aktualių problemų ir padarė bei tebedaro vis didesnę žalą jo 12 metų dukrai ir pareiškėjui.

1.5. pažymėjo, jog nors VTAS specialistas J. M. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad stebint šeimos situaciją išryškėjo pagrindinės problemos šeimoje: tėvų konfliktiniai santykiai (kai dukra yra pas tėvą, vaiko motina nuolat skambinėja dukrai, stengiasi manipuliuoti vaiku, perduodant vaiką tėvui / motinai (kai tai daroma tiesiogiai) vyksta filmavimai, užgauliojimai vaiko akivaizdoje, nesutariama dėl to, kokiu būdu yra perduodami vaiko daiktai (tėvas norėtų pasiimti juos tiesiogiai, mama daiktus linkusi perduoti per vaiką arba palikti už buto durų), nesutarimai dėl bendravimo tvarkos, tačiau jokių efektyvių priemonių, kurios pašalintų tokią vaiko motinos įgyvendinamą savivalę, ne tik, kad nedelsiant, bet ir iki šiol niekas iš VTAS specialistų nesiėmė. Nėra pateikta jokių duomenų, kokių buvo imtasi priemonių reaguojant į tokias VTAS specialisto išvadas, padarytas stebint šeimos situaciją, t. y., kokių priemonių asmeniškai ėmėsi pats specialistas ir kam jis perdavė dirbti su šia informacija pereidamas į kitas pareigas.

1.6. atkreipė dėmesį į tai, jog Rašte yra nurodyta, kad vyriausioji specialistė D. R.-B. tarnybiniame pranešime paaiškino, jog 2024 m. birželio 10 d. el. paštu abu vaiko tėvai buvo informuoti apie atliktą vaiko situacijos vertinimą ir supažindinti su šio vertinimo atlikimo tvarka, o pareiškėjas 2024 m. birželio 12 d. atvykęs į VTAS buvo supažindintas su vaiko situacijos vertinimo anketa, tačiau susitikimo, vykusio VTAS 2024 m. birželio 12 d. metu, protokolas nėra užregistruotas, kadangi pasibaigus susitikimui pareiškėjas neva kategoriškai atsisakė su susitikimo protokolu susipažinti būnant skyriuje, pareikalaudamas gauti šį protokolą susipažinimui ir koregavimui pateikti el. paštu. Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo rimtą pagrindą nepasitikėti VTAS specialiste D. R. – B., todėl mano pagrįstai ir teisėtai reikalavęs, kad būtų jam išsiųstas 2024 m. birželio 12 d. susitikimo protokolas pastaboms pateikti dėl VTAS vyriausiosios specialistės D. R. – B. objektyviai užfiksuotos tikrovės neatitinkančios informacijos.

1.7. nesutiko su Rašte VTAS vadovo ir vyriausiosios specialistės D. R.-B. nurodytais teiginiais, jog vertinant vaiko situaciją, konstatuota, kad tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, pareiškėjas pasižymi negebėjimu atskirti savo jausmų / poreikių nuo vaiko jausmų / poreikių, pareiškėjui iš esmės nesuprantama, kad vaikui įžengus į paauglystės, brendimo laikotarpį, yra natūralūs jo požiūrio į santykius su tėvais pokyčiai, keičiasi vaiko poreikiai, savęs kaip asmenybės vertinimas ir begalė kitų dalykų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pažymėjusi tėvų konfliktiškus santykius ši specialistė neteisingai neigiamai vertino vien tik vaiko tėvo elgesį ir neatsižvelgė į jo išsakytus faktinius argumentus dėl vaiko motinos J. L. elgesio, jai siekiant asmeninių siaurų tikslų, susijusių su finansinės naudos iš vaiko tėvo gavimu, pristatydama J. L. kaip neva užtikrinančią vaikui saugią aplinką ir tinkamai įgyvendinančią motinos valdžią.