- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-75-290-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšys, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Civilinis ieškovas
- E. Š., E.
- Nuteistasis
- N. B.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistosios gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiosios K. Š. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. Š., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. apeliacinį skundą dėl 2009 m. lapkričio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. - 35 (trisdešimt penkių) MGL, t.y. 4550 litų bauda. Remiantis BK 67 str., 68 str., paskirta N. B. baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Civilinės ieškovės E. Š. pareikštas civilinis ieškinys atstovaujant nepilnametės K. Š. interesus paenkintas iš dalies: priteista iš N. B. 30000 litų K. Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 2977,43 litai E. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinys atmestas. Priteista iš N. B. 2832 litai E. Š. turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
N. B.( J.) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nuteista už tai, kad, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 172, 173-174 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2007 m. birželio 18 d. apie 20.00 val. F. V. gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. 138, Prienuose, vairuodama D. B. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, važiuodama 82 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t.y. iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi išbėgus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiajai K. Š., gimusiai 1995-03-31, nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, parbloškė ir sužalojo pėsčiają K. Š., tuo padarydama jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka BPK 305 str.1 d. 2 ir 3 p. nuostatų. Jos nuomone, teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl apeliantės nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Nagrinėjant bylą nebuvo imtasi priemonių tam, kad būtų patikrinti jos paaiškinimai dėl autoįvykio mechanizmo, pašalinti prieštaravimai, įvertinta ar nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai nebuvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti. Teismas tik formaliai konstatavo, kokiais įrodymais įrodyta jos kaltė, tačiau teismas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad būtent jos veiksmuose yra BK 281 str. 3 d. numatyto ir jai inkriminuoto nusikaltimo sudėtis.
Teismas jos kaltę grindė 2007-12-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis, bei 2009-02-17 ekspertizės akto išvadomis, kurios yra prieštaraujančios viena kitai, todėl vertintinos kritiškai. Nurodo, kad 6,3 m. automobilis nebuvo stabdomas, tai patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyti padangų stabdymo pėdsakai, todėl ekspertinio tyrimo metu nustatytas automobilio greitis nėra tikslus, kadangi ji prieš eismo įvykį važiavo apie 50 km/h. Be to, apskaičiuojant automobilio greitį, nebuvo įvertinta įvykio vietoje esantis išilginis kelio nuolydis ( apie 2 proc), kadangi teismas atmetė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie kelio nuolydį. Specialisto V. Vaitkaus parodymai, kad atliekant tyrimą neturi reikšmės, kurioje vietoje buvo patrenkta nukentėjusioji, ir koks buvo atstumas tarp a/m ir nukentėjusiosios, kai ši išbėgo į kelią, yra šališki bei neobjektyvūs. Specialistas V. Vaitkus nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl esant tokiam dideliam, jo nustatytam automobilio greičiui (apie 82 km/h). nukentėjusioji nuo smūgio nebuvo užblokšta ant automobilio gaubto, kas yra būdinga esant dideliam automobilio greičiui, o automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas labai nežymiai. Apeliantė teigia, kad šios aplinkybės tik patvirtina jos teiginį, kad automobilis prieš eismo įvykį važiavo apie 50 km/h greičiu. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama nei nukentėjusios patrenkimo vieta nei jos kritimo trajektorija, neaptari ir neįvertini nukentėjusiosios, kaip eismo įvykio dalyvės veiksmai šioje situacijoje ir šių veiksmų įtaka padariniams. Apeliantės teigimu, esamoje situacijoje ne ji privalėjo praleisti į jos važiuojamosios dalies pusę įbėgusią pėsčiąją, o pėsčioji turėjo vykdyti KET 87 p., 89 p. reikalavimus, t.y. prieš išbėgdama į važiuojamąją dalį, privalėjo pasižiūrėti, ar jai nėra automobilių iš kairės, įvertinti atstumą iki artėjančio automobilio bei įsitikinti, kad tai yra saugu.
Teismas nepagrįstai atmetė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie kelio nuolydį bei 2009-05-15 O. Lukoševičienės atliktą išvadą ir tuo pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kadangi autoįvykis kilo ne dėl jos kaltės, ir ji nesusijusi su nukentėjusios sveikatai padaryta žala, todėl neturi pagrindo vertinti teismo priteisto neturtinės žalos dydžio. Tačiau jos nuomone, 30 000 Lt. priteisimas neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrįstas bei įrodytas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kuris, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus,( CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, jos atstovės, prokurorės prašymus nuosprendį palikti nepakeistą bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, kolegijai nekilo jokių abejonių, kad N. B. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, kad jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281str.3 d.
Pagal BK 281 str. 3d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad apeliantė, vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 53, 68, 172-174 punktų reikalavimus, dėl ko atsirado byloje nustatytos pasekmės. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji N. B. Prienų mieste, nesilaikydama būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkusi saugaus greičio, važiuodama 82 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t.y. išbėgus į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi pėsčiajai K. Š., nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, parbloškė ir sužalojo pėsčiąją, padarydama jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad jei apeliantė būtų laikiusis KET reikalavimų, t.y. būtų važiavusi maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydama, ji būtų turėjusi techninę galimybę pilnai sustabdyti vairuojamą automobilį iki partrenkimo vietos. Autoįvykis nebūtų kilęs, susidūrimo su nukentėjusiąja būtų išvengta. Iš to seka, kad visi kilę padariniai buvo dėsningas apeliantės veiksmų rezultatas. Todėl Prienų rajono apylinkės teismo padaryta išvada, jog apeliantės veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, visiškai pagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas nuosprendį grindė specialisto išvada bei ekspertizės aktu, kurie yra prieštaringi, nes netiksliai buvo nustatytas greitis, nebuvo įvertinta įvykio vietoje esantis išilginis kelio nuolydis. Šie skundo argumentai pagrįsti tik pačios nuteistosios nuomone, tačiau neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad specialsto išvadoje bei ekspertizės akte duotos išvados dėl esminio dalyko – pagrindinės avarijos kilimo sąlygos yra vienareikšmiškai tokios pačios. Atliekant tyrimą, specialistams buvo pateikta visa turima medžiaga apie įvykį, kurią jie ištyrė, įvertino ir padarė kvalifikuotas išvadas. Specialistams buvo suteikta pakankamai informacijos ir duomenų išsamioms bei kategoriškoms išvadoms pateikti.
Apeliantė skunde nurodo, kad dėl įvykio kalta ne ji, o pati pėsčioji, nesilaikiusi atsargumo priemonių ir teismas privalėjo nustatyti, ar nukentėjusiosios padarytas pažeidimas galėjo būti būtina padarinių kilimo sąlyga. Šis apeliantės argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi vienareikšminšai tik N. B. kaltę dėl įvykusio autoįvykio neginčijamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių objektyvumu bei pagrįstumu teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti. Specialisto išvadoje Nr. 11-2205/07 (t.1. b.l. 23-26) bei ekpsertizės akte Nr. 11-340(09) kategoriškai teigiama, kad N. B. veiksmai – KET 172-174 punktų pažeidimai, buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Apeliantė nurodo, jog teismas, nemotyvuotai atmesdamas jos prašymą prijungti prie bylos O. Lukoševičienės atliktą išvadą, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Teismas turi teisę, pateiktus bylos dalyvių prašymus patenkinti arba atmesti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuodugniai ir argumentuotai pasisakė dėl sprendimo neprijungti O. Lukoševičienės pateiktos išvados, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK rekalavimai.
Apeliantė, viso bylos tyrimo bei nagrinėjime teisme metu ir apeliaciniame skunde, neigdama savo kaltę, bei duodama neteisingus parodymus, siekė ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau įvertinus neginčijamus ir objektyvius rašytinius bylos įrodymus bei liudytojų parodymus, kurie sutampa su rašytiniais įrodymais, teismas padarė teisingą išvadą, kad avarinę situaciją nulėmė prieštaraujantys KET reikalavimams ne kieno nors kito, o būtent nuteistosios N. B. veiksmai, kurie ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl pagrindo skundo tenkinimui ir apeliantės išteisinimui, nėra.
Nepagrįstas N. B. apeliacinio skundo teiginys dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei įrodytumo. Įstatymai įpareigoja, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, padariusio žalą asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Mažanetė nukentėjusioji šio autoįvykio pasėkoje patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų buvo kilusi grėsmė jis gyvybei, mergaitė patyrė didelį fizinį skausmą, dėl sužalojimų mergaitei reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, paskirtas mokymasis namuose, ji negali gyventi pilnaverčio aktyvaus gyvenimo, lankyti popamokinės veiklos, bendrauti su bendraamžiais, ji mažai juda, turi diskomforto jausmą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių ne tik dėl vaiko patirtų dvasinių išgyvenimų atsiradimo, bet ir jų dydžio. Taigi, teiginys, kad neturtinės žalos buvimas šiuo atveju neįrodytas ir todėl priteistas nepagrįstai, neatlaiko jokios kritikos.
Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat įvertino ir kaltinamosios turtinę padėtį, kad ji šiuo metu mokosi, niekur nedirba ir įvertinęs visas šias aplinkybes, nukentėjusios atstovės E. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, sumažindamas jį iki 30000 litų.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Nuteistosios N. B. apeliacinį skundą atmesti.