- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-516-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- P. U.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-113/2009
Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.;
2009 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendžio, kuriuo P. U. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-06-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. U. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo mėnesį, prie parduotuvės „Maxima“, Šarkuvos g. 1A, Kauno m., nenustatytam asmeniui perdavė savo fotonuotrauką ir asmens duomenis tam, kad šis pagamintų netikrą vairuotojo pažymėjimą, tariamai išduotą P. U. vardu, taip nenustatytam asmeniui padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą.
Be to, P. U. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2007-04-15 laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą su savimi ir namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei jį panaudojo, 2007-04-15, apie 01.20 val., Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte, Klaipėdos tarptautinėje jūrų perkėloje, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, pasienio kontrolės metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.
Šalies argumentai
Nuteistojo P. U. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-23 nuosprendį, P. U. taikyti BK 75 str. reikalavimus ir bausmės vykdymą jam atidėti. Gynėjas advokatas nurodo, kad apylinkės teismas P. U. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą, neatitinkančią įstatymo reikalavimų bausmę, esant faktiniams ir teisiniams pagrindams taikyti BK 75 str. nuostatas, jų netaikė. P. U. padarytos veikos nesukėlė jokių žalingų pasekmių, yra beveik tapačios, formalaus pobūdžio, priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį yra žymiai mažiau pavojingi už sunkius nusikaltimus. Visa tai rodo, kad norint pasiekti BK 41 str. numatytus tikslus, nebuvo būtina skirti nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apelianto nuomone, teismas pakankamai neįvertino to, kad byloje nėra nustatyta jokių P. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ta aplinkybė, kad nuteistajam yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, negalėjo būti vertinama jam skiriant bausmę šioje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Tai, kad P. U. nedirbo, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, nesudarė pagrindo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, nepaneigė BK 75 str. taikymo pagrindų.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog P. U. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, jam pagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Skirdamas P. U. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad P. U. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, įvertino P. U. asmenybę, tai, kad jam pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai, jis nedirbo, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (b. l. 148). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodė, kad P. U. teistumas išnykęs. Iš byloje surinktų P. U. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str. (nesunkus nusikaltimas) 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, į paskirtą bausmę įskaičius arešto laiką, nurodyta laikyti jį nuteistu 1 MGL (125 Lt) dydžio bauda (b. l. 28). Paties P. U. teigimu, jis paskirtą baudą sumokėjo 2009 m. liepos mėnesį (b. l. 145), tai patvirtina ir antstolės 2009-07-13 išduota pažyma (b. l. 117). Vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunkčiu, asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Todėl darytina išvada, kad P. U. nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas teistumą, būdamas vieną kartą teistas. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nors pirmosios instancijos teismas suklydo pasisakydamas dėl P. U. teistumo, parinko tinkamą bausmės rūšį.
Apeliantas klysta nurodydamas, jog tai, kad nuteistajam yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, negalėjo būti vertinama jam skiriant bausmę šioje byloje, o teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pažeidė nekaltumo prezumpciją. P. U. pradėti ikiteisminiai tyrimai neturėjo jokios įtakos jo kaltės klausimo išsprendimui šioje byloje, į šią aplinkybę apylinkės teismas atsižvelgė kaip į vieną iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, vertino ją kartu su kitais bausmės skyrimui reikšmingais duomenimis, nesuteikdamas jai išskirtinės reikšmės, lemiančios bausmės rūšies ir dydžio parinkimą. Tačiau kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Bylos duomenys liudija, kad praėjus 4 mėnesiams po minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, P. U. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. (b. l. 29, 32), apeliacinės instancijos teismo duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismas 2009-10-01 P. U. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisdamas jį pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs. P. U. taip pat įtariamas 2007-04-08 padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (b. l. 38), o skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas P. U. padarė 2007 m. kovo–balandžio mėnesiais. Jis jau kitą dieną po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – priėmimo išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos (b. l. 45, 51), 2007-11-29 buvo paskelbta jo paieška (b. l. 56), jis sulaikytas tik 2009-06-16 (b. l. 66), baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti (b. l. 39). Nors P. U. padarytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, dėl to nesumažėja nusikaltimų pavojingumas, jais nuteistasis sąmoningai ir įžūliai kėsinosi į valdymo tvarką, pažeidė valstybėje nustatytą dokumentų leidybos, išdavimo ir naudojimo tvarką, sutrikdė tam tikrų valdymo tvarkos subjektų veiklą, pažemino jų autoritetą. Netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas, laikymas, panaudojimas yra kvalifikuojantys BK 300 str. numatytą nusikaltimą požymiai, lemiantys didesnį veikos pavojingumą. Visi aptarti duomenys nulemia ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, atskleidžia jos cinizmą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Parinkęs P. U. tinkamą bausmės rūšį, apylinkės teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, už padarytus nusikaltimus paskirdamas artimas baudžiamajame įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas taipogi artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nors BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam P. U. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad, nors P. U. buvo nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme už du tyčinius apysunkius nusikaltimus, šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog P. U. bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl ir nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.