Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vingida“ atstovui Kęstučiui Mitkui, suinteresuoto asmens UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Vingida“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, iškeltoje pagal kreditorės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė UAB „Vingida“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, juo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, iškeltoje pagal kreditorės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė UAB „Vingida“, ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-02 įsakymą, o kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. teismas padarė aiškią civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo leistinumą, taikymo klaidą ir teismo sprendimas (įsakymas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. priteisto avanso grąžinimo klausimas buvo siejamas su galutiniu prievolių pagal nutrauktą rangos sutartį įvykdymu, todėl pareiškėja tikėjosi, kad realiai grąžinti priteisto avanso nereikės, be to, pareiškėjos faktinė padėtis buvo žymiai blogesnė nei suinteresuoto asmens, todėl buvo siekiama ginčą ar jo dalį išspręsti taikiai, įmonės vadovas subjektyviai nesuvokė ir tikėjosi, kad teismo priimtas įsakymas įmonės teisių bei interesų nepažeis.

Suinteresuotas asmuo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, teigia, kad jokia teisės taikymo klaida nebuvo padaryta, pareiškėja privalėjo laiku pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o praleidus terminą jiems pateikti galėjo prašyti atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams paduoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-413-479/2009 pagal ieškovės UAB „Vingida“ ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ priešieškinį dėl atsakovės nuostolių priteisimo. Teigia, kad išnagrinėjus minėtą bylą gali išnykti ginčo dalykas, nes joje bus nustatyta, kiek kam reikia mokėti.

Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl bylos sustabdymo. Mano, kad pareiškėja tik vilkina bylos nagrinėjima bei piktnaudžiauja savo teisėmis.

Prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 str.). CPK 163 str. 3 p. nustatytu pagrindu byla sustabdoma, kai nustatoma, kad sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas neturi faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, iškeltoje pagal kreditorės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė UAB „Vingida“, kuris grindžiamas tuo, kad teismas priimdamas teismo įsakymą padarė aiškią civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo leistinumą, taikymo klaidą. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytoje kitoje byloje nagrinėjami UAB „Vingida“ reikalavimai dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, netesybų bei nuostolių priteisimo ir be pagrindo įgyto turto vertės grąžinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-413-479/2009 pagal ieškovės UAB „Vingida“ ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo ir atsakovės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ priešieškinį dėl atsakovės nuostolių priteisimo priimtas sprendimas neturės teisinės reikšmės ir įtakos šios civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo teisingam ir tinkamam išsprendimui, todėl teismui nėra pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesniosios instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.

CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto trijų mėnesių termino ir ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja apie priimtą 2008-12-02 teismo įsakymą sužinojo 2008-12-05, kai gavo Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-03 pranešimą, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pasibaigė 2009-03-05, todėl pareiškėja praleido CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti. Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėja dėl svarbios priežasties praleidusi terminą gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 str.). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, pareiškėja, paduodama prašymą atnaujinti procesą, turi pateikti teismui ir motyvuotą pareiškimą atnaujinti praleistą terminą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.). Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis konstatuoja, kad pareiškėja apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo įsakymą žinojo visą 3 mėnesių po jo priėmimo laikotarpį, todėl laikytina, kad pareiškėja su tokiu teismo sprendimu sutiko, o pareiškėjos nurodytos priežastys nelaikytos svarbiomis, kad terminas būtų atnaujintas.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodo, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tai, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išaiškintina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaistyti. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeiti ar panaikinti.

Pareiškėjas teigia, kad 2008-12-02 teismo įsakyme buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo negalėjo būti nagrinėjamas, nes tuo metu egzistavo CPK 431 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu aplinkybė, t. y. kreditorius nebuvo apmokėjęs už atliktus pareiškėjos darbus ir pareiškėja reikalavo už juos sumokėti. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, priteisimo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas, jeigu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti (CPK 431 str. 2 d. 1 p.). Iš civilinės bylos Nr. L2-1360-524/2008 medžiagos matyti, kad kreditorė UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ nutraukė rangos sutartį, sudarytą su pareiškėja, ir pareikalavo, kad grąžintų avansinį mokėjimą (b. l. 12). Teismo nuomone, kreditorė turėdama galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo teisę dėl avanso grąžinimo pagrįstai kreipėsi į teismą supaprastina dokumentinio proceso tvarka ir kreditorės pareiškimas atitinko CPK 431 straipsnyje numatytus leistinumo reikalavimus, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai kreditorei išdavė 2008-12-02 teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, išaiškindamas, kad teismo įsakymas įsiteisės po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneš teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareikš prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taigi pareiškėja nesutinkadama su kreditorės pareikštu pareiškimu turėjo teisę pateikti teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų nepateikė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo. Teismo nuomone, pareiškėjas visų įstatymo jai suteiktų procesinių teisių neišnaudojo tik dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, o tai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo.

Teismas išanalizavęs pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinį, ištyręs ir įvertinęs su proceso atnaujinimu susijusius įrodymus, konstatuoja, kad terminas prašymui atnaujinti procesą yra praleistas (CPK 368 str.), o pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra (CPK 366 str. 1 d), todėl nesant abiejų būtinų sąlygų, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atsisako atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008 (CPK 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjos UAB „Vingida“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-1360-524/2008, išnagrinėtoje pagal kreditorės UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė UAB „Vingida“.

Nutarties dalis dėl sustabdymo neskundžiama, kita nutarties dalis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.