Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai priskiriama nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog Generalinė prokuratūra atnaujintų procesą trijose baudžiamosiose bylose dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei pradėtų ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ernesto Rimšelio atžvilgiu dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir dokumentų klastojimo. Teismas pažymėjo, kad sąlygos pradėti ikiteisminį tyrimą yra įtvirtintos BPK XIII skyriuje, o proceso atnaujinimo baudžiamosiose bylose tvarką nustato BPK XXXIII skyrius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, iš esmės siekia, jog Generalinė prokuratūra atliktų BPK numatytus veiksmus, kadangi tiek procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimas, tiek baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinai baudžiamojo proceso etapai. Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai nagrinėja išimtinai viešojo administravimo srities ginčus, todėl teismas neturėtų teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, numatytus BPK, nes tokie veiksmai nėra priskirtini viešojo administravimo sričiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu, o skundžiamas atsakovo raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Pareiškėjo skundžiamu Generalinės prokuratūros raštu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti procesą baudžiamosiose bylose. Teismas pabrėžė, kad tokie procesiniai sprendimai yra skundžiami BPK nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Remdamasis ABTĮ 12 straipsniu, 33 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis reikalavimus dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti procesą baudžiamosiose bylose turi teisę reikšti bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teisme.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – išnagrinėti pareiškėjo pateiktus tris prašymus atnaujinti procesą baudžiamosiose bylose Nr. 1A-257-648/2010, Nr. 1A-964/2011, Nr. 1-693-503/2011 ir priimti dėl jų procesinius sprendimus – tris nutarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu, o su baudžiamuoju procesu, kurį reglamentuoja BPK normos.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad jis prašė teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti administracinį veiksmą – išnagrinėti tris jo prašymus ir priimti dėl jų tris procesinius sprendimus (nutarimus) pagal BPK normas, reglamentuojančias pareiškimų nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam suinteresuotam subjektui laiduojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš tokių ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įstatymų normas, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš pareiškėjo skundo ir jo priedo bei atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nori apskųsti administraciniam teismu Generalinės prokuratūros raštą (b. l. 6-9), kuriuo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras pateikė atsakymą į tris pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. prašymus (reg. Nr. 5.6-3714, Nr. 5.6-3718, Nr. 5.6-3716) atnaujinti baudžiamąsias bylas Nr. 1A-257-648/2010, Nr. 1A-964/2011, Nr. 1-693-503/2011 ir jas nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Iš pareiškėjo norimo apskųsti Generalinės prokuratūros Rašto turinio matyti, kad Prokuratūra šiame rašte priminė pareiškėjui, kad jo 2016 m. spalio 3 d. prašymuose (reg. Nr. 5.6-3714, Nr. 5.6-3718, Nr. 5.6-3716) atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamosiose bylose Nr. 1A-257-648/2010, Nr. 1A-964/2011, Nr. 1-693-503/2011, kuriose pareiškėjui teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės yra įvykdytos, pareiškėjas yra pasinaudojęs BPK numatytomis procedūromis, t. y. pareiškėjas buvo pateikęs prokuratūrai prašymus atnaujinti šias baudžiamąsias bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau prokuratūros nutarimais buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o pareiškėjui šiuos prokuratūros nutarimus BPK nustatyta tvarka apskundus Vilniaus apygardos teismui, šis teismas prokuratūros nutarimus paliko nepakeistus (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-648/2010 ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam pareiškėjas buvo apskundęs Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria prokuratūros nutarimas buvo paliktas galioti). Minėtame prokuratūros rašte atskirai pagal kiekvieną baudžiamąją bylą nurodyta kada buvo priimti prokurorų nutarimai atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir teismų nutartys, kuriomis pareiškėjo skundai buvo atmesti, o prokurorų nutarimai palikti nepakeisti. Pareiškėjas skunde teismui šias aplinkybes nutylėjo.

Iš pareiškėjo norimo apskųsti Rašto turinio matyti ir tai, kad Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs BPK numatytomis procesinėmis teisėmis inicijuoti jo nurodytų trijų baudžiamųjų bylų atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat į tai, kad BPK numatyti procesai šiuo klausimu yra pasibaigę (prokurorų priimtų nutarimų atsisakyti atnaujinti baudžiamąsias bylas Nr. 1A-257-648/2010, Nr. 1A-964/2011, Nr. 1-693-503/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkinių teismai, išnagrinėję pareiškėjo skundus, nepanaikino), pareiškėjo 2016 m. spalio 3 d. prašymus (reg. Nr. 5.6-3714, Nr. 5.6-3718, Nr. 5.6-3716) išnagrinėjo vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) nustatyta tvarka ir pateikė informacinio pobūdžio atsakymą.

Aprašo 70 punkte nustatyta, kad jei prašymas, pareiškimas ar skundas yra baudžiamosios teisinės prigimties, t. y. yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, tačiau nėra pagrindo šį skundą nagrinėti tvarka, numatyta BPK ar Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (pavyzdžiui, iš esmės analogiško turinio prašymas, pareiškimas ar skundas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui arba yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, pasibaigę apskundimo terminai ar pan.), pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas šio Aprašo tvarka. Aprašo 71 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo mano, kad jo prašymas, pareiškimas ar skundas nepagrįstai išnagrinėtas šio Aprašo tvarka ir dėl jo turi būti priimtas nutarimas BPK tvarka ar proceso sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, gautą atsakymą jis turi teisę skųsti aukštesniajam prokurorui vieną kartą. Antras ar paskesnis kartotinis prašymas, pareiškimas ar skundas gali būti paliekamas nenagrinėtu ir grąžinamas pareiškėjui, paaiškinant nenagrinėjimo priežastis.

Pareiškėjo siekiamą apskųsti Raštą priėmė (pasirašė) Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Apraše nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad jo 2016 m. spalio 3 d. trys prašymai buvo išnagrinėti vadovaujantis Aprašu ir pateiktas vienas informacinio pobūdžio atsakymas, turėjo teisę paduoti skundą aukštesniajam prokurorui, o ne administraciniam teismui (Aprašo 70, 71 punktai).

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, esą jis prašė teismo įpareigoti atsakovą (Generalinę prokuratūrą) atlikti administracinį veiksmą yra nepagrįsti ir neteisingi, nes pareiškėjas prašo administracinio teismo įpareigoti prokuratūrą atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja BPK normos – atnaujinti trijose baudžiamosiose bylose procesus, nors administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją tokių įpareigojimų nustatyti negali.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.