Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B., institucijai, teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:P. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį 10 valandą pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo ugdymo įstaigą, o jei jis jos nelanko, į jo gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8 val. P. B. 2016 m. gruodžio 25 d., 16 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 14 val. P. B. turi teisę netrukdomai sūnų lankyti visose jo ugdymo įstaigose, gydymo įstaigose. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam draudžia bendrauti su sūnumi, nors vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl bendravimo tvarka gali būti nustatyta teismo. Taip pat ieškovo atstovė pateikė teismui pažymą apie tai, kad šiuo metu ieškovo psichinė būsena yra stabili. Ieškovo atstovė taip pat prašė, nesant galimybei šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šio klausimo sprendimą atidėti nustatant terminą, per kurį ieškovas turėtų pasidaryti papildomus tyrimus.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016-10-14 nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką - netenkino.Teismas nustatė, jog atsakovė iš esmės ieškovui bendrauti su vaiku netrukdo, ji tik nerimauja dėl vaiko saugumo tuo metu, kai vaikas visai nakčiai liks su ieškovu atsižvelgiant į ieškovo psichinę būklę. Nors šiuo metu ieškovo psichinė būklė yra stabili, tačiau kaip nurodo specialistė, tam patvirtinti reikalingi išsamesni tyrimai. Šiuo atveju, ieškovui nepaneigus fakto, kad atsakovė netrukdo bendrauti ieškovui su vaiku, specialistams neatlikus išsamesnių tyrimų, teismo nuomone tokia laikina bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovas, prieštarautų vaiko interesams, kadangi šiuo atveju vaiko teisė į jo sveikatą yra didesnė nei jo teisė bendrauti su tėvu ypač tokia tvarka, kokios prašo ieškovas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – nustatyti apelianto prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė netrukdo apeliantui bendrauti su vaiku;Apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pažymą iš gydymo įstaigos, kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė specialisto išvadą, iš jų matyti, jog šiuo metu apelianto psichinė būklė yra stabili;Nenustatydamas laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pirmosios instancijos teismas padarė žalą vaikui, apeliantui, bei jų tarpusavio santykiams.Teisme taip pat gautas atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė apeliantui netrukdo bendrauti su vaiku;Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog neprieštarauja, kad P. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža jį namo 13 val.;Vaikui nesaugu būti su tėvu (apeliantu), ypač ilgą laiką, nes apeliantas vartoja alkoholinius gėrimus.Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-23 nutartimi įpareigotas Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017-01-27 pateikė išvadą Nr. R3(16.12)-595 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, joje Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nurodė, jog ginant ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, bet ir mažamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, specialistė taip pat pateikė rekomendacijas, kokia laikina bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, t. y. P. B. galėtų pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą savaitgalį be nakvynės, t. y. šeštadienį 10.00 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. bei sekmadienį 10.00 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. P. B. turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai rekomenduoja, jog, ginant ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, bet ir mažamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas. Specialistė taip pat pateikė rekomendacijas, kokia laikina bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, t. y. P. B. galėtų pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą savaitgalį be nakvynės, t. y. šeštadienį 10.00 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. bei sekmadienį 10.00 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. P. B. turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose. Nors atsakovė teigia, jog netrukdo apeliantui bendrauti su mažamečiu vaiku, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra duomenų, iš kurių teismas daro išvadą, jog apeliantui atsakovė riboja galimybes bendrauti su mažamečiu sūnumi, byloje yra apelianto pateiktos trumposios žinutės, iš kurių turinio galima daryti išvadą, jog atsakovė neatsakinėja į apelianto prašymą pamatyti ir / ar pasiimti sūnų,, taip pat byloje yra atsakovės 2017-01-09 pateiktas prašymas, iš jo matyti, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracijos prašo neleisti apeliantui lankyti sūnaus darželio grupėje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog apelianto elgesys su mažamečiu sūnumi būtų netinkamas, kad mažamečiam vaikui apeliantas keltų grėsmę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, iš jų ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Atsižvelgiant į vaiko interesus, į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, į išdėstytus argumentus, į tai, jog atsakovė šiuo metu riboja apelianto teisę bendrauti su mažamečiu sūnumi, į vaiko amžių, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvada, jog šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies - nustatytina laikina bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, t. y. P. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą savaitgalį be nakvynės, t. y. šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. bei sekmadienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. P. B. turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose. D. B. turi teisę gauti visą aktualią informaciją apie vaiką jam būnant su tėvu bei, esant poreikiui, jai P. B. turi sudaryti galimybę pačiai įsitikinti, ar vaikas yra saugus (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis).Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina laikiną apelianto bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo P. B. prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę kol bus priimtas teismo sprendimas -nustatyti laikiną bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką:

1.P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima sūnų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą savaitgalį be nakvynės, t. y. šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. bei sekmadienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

2.P. B. turi teisę netrukdomai lankyti sūnų visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose. D. B. turi teisę gauti visą aktualią informaciją apie vaiką jam būnant su tėvu bei, esant poreikiui, jai P. B. turi sudaryti galimybę pačiai įsitikinti, ar vaikas yra saugus.