Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-09 · Administracinė byla Nr. I-91-283/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
I-91-283/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00247-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė, Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-91-283/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00247-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.3; 74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Utenos rajono savivaldybės tarybai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini), ir bendrovė ) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2-ąjį punktą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalis yra nepagrįsta, kadangi neatitinka proporcingumo principo reikalavimo, ja be pagrindo suvaržyta UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė veikla. Pažymėjo, kad Utenos rajono savivaldybės administracija 2009 m. liepos 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) išdavė licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri suteikė teisę bendrovei visą parą pardavinėti alkoholinius gėrimus kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taryba priėmė 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.1. punktu pareiškėjai nusprendė šioje kavinėje apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Pareiškėja minėtą Tarybos sprendimą apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tuo laikotarpiu, kol vyko administracinės bylos nagrinėjimas minėtame bei apeliacinės instancijos teismuose, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario 3 d. nutraukė veiklą ir jos nebevykdė. Pareiškėja teigė, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. ir priėmė UAB (duomenys neskelbtini) palankią nutartį – kavinei, esančiai (duomenys neskelbtini) nustatė alkoholinių gėrimų pardavimo laiką: vartoti vietoje - visą parą, išsinešti - nuo 8 val. iki 22 val., tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos UAB (duomenys neskelbtini) nuomotos geroje miesto vietoje ir tvarkingos patalpos jau buvo išnuomotos kitai įmonei. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) prarado galimybes verstis ūkine – komercine veikla. Pareiškėja vėl pradėjo savo veiklą tik nuo 2012 m. spalio 18 d., kai kita įmonė, nuomojusi kavinės patalpas (duomenys neskelbtini), nutraukė veiklą. Pareiškėja, nurodžiusi, kad Taryba, priimdama ginčijamo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, atsižvelgė į daugiabučių namų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko G. P. 2012-09-18 prašymą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-10-10 raštą, akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-18 UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios veiklos, tai yra, buvo ją sustabdžiusi. Pažymėjo, kad nuo 2012-10-18 iki 2012-10-25, kai buvo priimtas ginčijamas Tarybos sprendimas, prie kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo padarytas nei vienas teisės pažeidimas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tvirtino, kad atsakovė nusprendė apriboti UAB (duomenys neskelbtini) prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tik dėl to, jog iš Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavo raštą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) veiklą pradeda UAB (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėja mano, kad atsakovės 2012-10-25 priimto sprendimo 2 punktas negali būti pripažintas teisėtu, proporcingu pagrįstiems administravimo tikslams pasiekti ir viešajam interesui apginti, kadangi jis suvaržė įmonės veiklą labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) įstatymais garantuotas teises kartu su kitomis įmonėmis užsiimti tokia ūkine – komercine veikla, kurią leidžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad 2012 m. spalio 25 d. vykusiame Tarybos posėdyje svarstytas sprendimo „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ projektas Tarybos sekretoriaus nebuvo laiku pateiktas merui peržiūrėti, nebuvo laiku užregistruotas sprendimų projektų registravimo žurnale, nebuvo laiku pateiktas Tarybos nariams susipažinti bei nebuvo paskelbtas vietos spaudos leidinyje ir savivaldybės interneto puslapyje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5-7 dalys, Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-3 patvirtinto Utenos rajono savivaldybės tarybos reglamento 90, 91 ir 95 punktai bei konstitucinis teisėtų lūkesčių principas. Taip pat pareiškėja teigė, kad ginčijamas ir ankstesni Tarybos priimti sprendimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – komercinės veiklos ribojimo yra ne tik savavališki, diskriminaciniai, tačiau ir nukreipti prieš įmonę, siekiant su ja susidoroti, priversti pasitraukti iš prekybos alkoholiniais gėrimais rinkos (b. l. 2-9). Teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas S. K., iš esmės remdamasis skunde nurodytais motyvais ir argumentais, prašė Tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2 punktą pripažinti neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovė Utenos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio akto panaikinimo nutraukti. Atsakovė nurodė, kad Taryba skundžiamą 2012 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ panaikino 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo dalyko nebeliko (b. l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo viešojo maitinimo veiklą ir kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiauja alkoholiniais gėrimais. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2009-07-22 išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei buvo suteikta teisė nurodytoje kavinėje alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą (b. l. 15, 17-21). Taryba 2012 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kurio 2-uoju punktu apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir uždraudė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. ( b. l. 10). Pareiškėjai padavus administraciniam teismui skundą dėl 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Taryba priėmė 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kurio 3-uoju punktu pripažino netekusiu galios Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (b. l. 103).

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuris, skundą nagrinėjant teisme, buvo panaikintas, panaikinimo teismine tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, privalo nustatyti ne tik tai, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, bet taip pat ir tai, ar šios teisės ir interesai objektyviai yra pažeisti. Tik nustačius išvardintas aplinkybes, pareiškėjo teisės gali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų, o tokių aplinkybių nenustačius, skundas (prašymas) atmetamas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-11-443/2005, A-502-304/2009).

UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu skundu kėlė vienintelį reikalavimą - panaikinti Tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2-ąjį punktą, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Nepaisant to, jog Taryba iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios panaikino pareiškėjos ginčijamą individualų administracinį aktą, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje prašė, kad teismas nurodytą aktą pripažintų neteisėtu, t. y. iš esmės siekė tam tikrų faktų pripažinimo. Atsižvelgęs į tai, kad panaikintas individualus administracinis aktas jokių teisinių pasekmių nebesukuria, teismas sprendžia, kad atsakovei panaikinus ginčijamą administracinį aktą, skundo objekto nebeliko. Dėl šios priežasties teisiškai reikšmingų pasekmių sukurti nebegali ir teismo sprendimas, kuriuo būtų sprendžiama dėl šio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjos reikalavimo išnagrinėjimas nebegalėtų apginti jos pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o su faktų pripažinimu susiję teiginiai vertintini kaip asmens skundą grindžiantys motyvai, tačiau ne kaip savarankiškas reikalavimas. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl jos skundas negali būti tenkinamas. Atmetus šiuo pagrindu skundą, neliko pagrindo vertinti pareikšto reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo. Darydamas nurodytas išvadas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (administracinės bylos Nr. A-464-261/2007, Nr. AS-146-669/2009; Nr. A-662-2481/2012; Nr. A-146-2784/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-662-2481/2012 nusprendė, jog pareiškėjo suformuluoto reikalavimo (įpareigoti vietos savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą) įgyvendinimas objektyviai nėra įmanomas, šį įsakymą pripažinus netekusiu galios. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog dėl minėtos priežasties nebeliko pagrindo vertinti ir pareikšto reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-146-2784/2012 konstatavo, jog atsakovo įpareigojimas koreguoti nebegaliojantį aktą tampa nepagrįstu ir objektyviai neįgyvendinamu, nes tai sukurtų situaciją, kai viešojo administravimo subjektas įpareigojamas koreguoti netekusį galios individualų administracinį aktą.

UAB (duomenys neskelbtini) skundu taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 8).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kurios materialiniai reikalavimai yra patenkinami, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis procesinis dokumentas yra palankus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, atsižvelgus į ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, iš esmės nėra svarbu, kas paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad faktiškai reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai skundu buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, priešinga situacija pažeistų teisėtų lūkesčių principą, kadangi pareiškėjas, kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administraciniame procese turėtų būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-596/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-774/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į administracinį teismą dėl atsakovės 2012 m. spalio 25 d. priimto sprendimo, kuris buvo panaikintas bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą, skundžiamas individualus administracinis aktas buvo panaikintas atsakovei pripažinus, kad buvo nesilaikyta vietos savivaldos tarybos sprendimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo nuomone, tai reiškia, kad atsakovė netinkamai atliko veiksmus, kuriais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta skundu kreiptis dėl teisminės gynybos. Todėl daroma išvada, kad, pareiškėjai padavus administraciniam teismui skundą, Taryba geruoju patenkino reikalavimą.

Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, daroma išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės vertinamos kaip ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta situacija. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo turėtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-3039/2012 m.).

Byloje pateiktais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas sudarė 900,00 Lt, t. y. pagal 2012 m. spalio 29 mokėjimo nurodymą sumokėtas 100,00 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 11) ir pagal 2012 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ST-28 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 669309 sumokėtas 800,00 Lt dydžio atlyginimas už advokato padėjėjo darbą surašant skundą dėl Tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (b. l. 12-14). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5,7,ir 8.3 punktais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos turėtos išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais, jų dydžiai atitinka dydžiams, nustatytiems teisės normų. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) priteistina iš atsakovės Tarybos 900,00 Lt pareiškėjos turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Utenos rajono savivaldybės tarybai atmesti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos 900,00 Lt (devynis šimtus litų 00 ct ) turėtų žyminio mokesčio ir skundo surašymo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos: Dalytė ZlatkuvienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė