Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, iš dalies jas sudėjus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirtos pareigos: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį V. P. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę jos vykdymo atveju nuspręsta paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, o būtent: jis 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 20 d., o būtent 2017 m. birželio 6 d. apie 13.18 val., 2017 m. birželio 15 d. apie 10.55 val., 2017 m. birželio 16 d. apie 22.23 val., 2017 m. birželio 18 d. apie 11.00 val., 2017 m. birželio 20 d. apie 14.00 val., bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje adresu: (duomenys neskelbtini), 3-iojo aukšto koridoriaus aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia, garsiai necenzūriniais žodžiais keikė savo buvusią sutuoktinę R. P. ir daužė buto Nr. 15 duris bei elektros skydinę, šlapinosi laiptinėje, tokiu būdu neleido R. P., A. B., A. R., E. K., G. J., G. G., B. J., J. Š., J. Z., A. A., ramiai ir saugiai patekti į jiems priklausančius namus, sutrikdė jų miegą ir ramybę nakties metu, tokiu elgesiu priversdamas nukentėjusiuosius gyventi baimėje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, būtent: jis 2017 m. birželio 17 d. apie 7.55 val., iš parduotuvės UAB „Garliavos prekyba“, esančios Liepų g. 5A, Garliavoje, Kauno rajone, tyčia, atvirai pagrobė 2 butelius alaus „Utena“, kurių vertė 3,10 Eur, tuo padarydamas UAB „Garliavos prekyba“ 3,10 euro žalą.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, o būtent: jis 2017 m. birželio 17 d. apie 7.55 val. būdamas parduotuvėje UAB „Garliavos prekyba“ esančioje Liepų g. 5A, Garliava, Kauno rajone, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: vartojo necenzūrinius žodžius, rankomis stumdė L. V., tokiais savo veiksmais V. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi parduotuvės veikla buvo sutrikdyta.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o būtent: jis 2017 m. birželio 28 d., apie 11.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu: S. Lozoraičio g. 2, Garliava, Kauno rajonas, „Iki“ parduotuvės pagalbinėse patalpose, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties sudavė A. S. kumščiais ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas jam kairės akies viršutinio voko kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko A. S. nukrito ant žemės, tada jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į nugarą padarydamas šiam I juosmeninio slankstelio lūžį, t. y. nukentėjusiajam A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, o būtent: jis 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 3.00 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje esančioje (duomenys neskelbtini), 3-iojo aukšto koridoriaus aikštelėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vartojo necenzūrinius žodžius, prišlapino laiptinėje, sugadino elektros skydinės skaitliukus, tuo padarydamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 30,40 euro žalą, ir taip sutrikdė A. B., A. R., E. K., G. J., G. G., B. J., J. Š., J. Z., A. A., rimtį bei tvarką, kadangi sutrikdė šių miegą ir ramybę nakties metu.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje, ir pagal BK 284 straipsnį jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams; pagal BK 284 straipsnį jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, iš dalies jas sudėjus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirtos pareigos: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį V. P. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę jos vykdymo atveju nuspręsta paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje V. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), jam paskirtos bausmės, tačiau nenurodyta už kurias nusikalstamas veikas jis nuteistas. Minėto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl vienos veikos pagal BK 284 straipsnį aplamai nieko nepasisakyta.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. V. P. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirti bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti bausmę laisvės atėmimą 10 mėnesių; už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirti bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudėjus paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taip pat prašoma vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad V. P. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, jis anksčiau teistas ir teistumui už nusikaltimą, padarytą sveikatai, neišnykus, vėl įvykdė nusikalstamas veikas, iš kurių viena vėl yra susijusi su sveikatos sutrikdymu, taip pat padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su įžūliu elgesiu, nepagarba visuomenei, dėl ko darytina išvada, kad anksčiau teismo paskirta bausmė teigiamo poveikio jam nepadarė. Atsižvelgiant į V. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra sisteminga jo įžūlaus elgesio pasekmė, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti nepaskyrus V. P. realios laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje, kur išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. BPK 307 straipsnis reglamentuoja rezoliucinės nuosprendžio dalies surašymo nuostatatas. BPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu; 4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas; 5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta; 6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. BPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Taigi BPK 307 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtų tiksliai nurodoma dėl kurių veikų padarymo asmuo nuteisiamas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, būtent, kad V. P. padarė iš viso 5 (penkias) nusikalstamas veikas. Taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (3 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje (1 veika) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (1 veika). Tačiau nuosprendžio dalyje „Bausmės skyrimas“ (nuosprendžio puslapis Nr. 6) nurodoma, kad skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, jog V. P. padarė 4 (keturias) nusikalstamas veikas. Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metams, pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesiams. Taigi, nors teismas aprašomojoje dalyje ir nurodo, kad V. P. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, tačiau skirdamas bausmę pasisako tik dėl dviejų šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų ir V. P. nuteisia už dvi nusikalstamas veikas (nenurodant kurias) pagal BK 284 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti ir patikrinti, už kurias dvi V. P. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, jis buvo nuteistas, taigi negali spręsti ir dėl paskirtų bausmių pagrįstumo bei dydžio. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde prašoma sugriežtinti bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat paskirti bausmes pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos) ir griežtesnę galutinę subendrintą bausmę. Nors apeliacinės instancijos teismas turi galimybę nagrinėti baudžiamąją bylą neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, tačiau šiuo atveju nenustačius, už kurias dvi iš trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, V. P. buvo nuteistas, apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti, ar galutinė subendrinta bausmė nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta teisingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarime Nr. KT8-N6/2017 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad galimos tokios situacijos, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ribojamas minėtų baudžiamojo proceso teisės principų, negali pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir (ar) vertinimo klaidų, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą suponuoja, kad įstatyme turi būti nustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai tokioje situacijoje perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir galimai pablogina nuteistojo V. P. padėtį, kadangi nuteistasis negali žinoti nei už kurias nusikalstamas veikas jis yra nuteistas, nei už kuriuos konkrečius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, jam buvo paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva šio esminio baudžiamojo proceso pažeidimo ištaisyti, kadangi apeliacinis skundas dėl šios aplinkybės nebuvo gautas. Tačiau, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis yra asmens teisė į pagrįstą (argumentuotą) sprendimą, kuri suponuoja būtinybę aukštesnės, inter alia apeliacinės, instancijos teismui turėti visas procesines galimybes tinkamai išnagrinėti gautus skundus ir priimti teisingus ir pagrįstus (argumentuotus) sprendimus, o žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra būtina prielaida atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimui teismų sistema garantuoti ir skatinti. Todėl šiuo atveju nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, tarp kitų veiksmų konstatuota, kad jis šlapinosi laiptinėje. Tačiau iš byloje esančio 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis V. P. neigė šlapinęsis laiptinėje (t. 4, b. l. 65). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti vertinama galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi tokie kaltinamojo parodymai negalėjo būti prilyginami prisipažinimui esant kaltam BPK 273 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 padarymo aplinkybės kėlė abejonių, kadangi kaltinamasis savo kaltės dėl minėtos aplinkybės iš esmės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Nors BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau ši Lietuvos Respublikos BPK nuostata pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kadangi iš bylos aplinkybių nėra aišku, už kurias padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnį yra nuteistas V. P., ir tai neleidžia apeliacinės instancijos teismui vertinti jam paskirtų bausmių. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir taikyto bausmės vykdymo atidėjimo paliekami nenagrinėti dėl to, kad tai neturėtų įtakos pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.