Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimo V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.03 val., Kaune, prie E. Ožeškienės 31, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl V. C. kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria V. C. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. C. galėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį, todėl pasišalindama iš eismo įvykio vietos pažeidimo nepadarė.

Pažymėtina, kad LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. C. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neįrodyta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje surinktų įrodymų ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. C. bei su ja kartu važiavusio liudytojo M. D. paaiškinimais, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl tyčios jos veiksmuose nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. C. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad V. C., vairuodama automobilį, kliudė (atsitrenkė) kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau iškart po įvykio nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, šie veiksmai atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą turi būti nustatytas ne tik pats eismo įvykio padarymo faktas, bet ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato. Atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra tai, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suvokė, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

V. C. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 9), tiek teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nepastebėjo, jog jai bevažiuojant buvo kliudytas kitas automobilis. Teigė, kad jeigu būtų jautusi smūgį, tikrai nebūtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

V. C. kaltė, padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga – tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), liudytojų R. J. ir D. B. paaiškinimais (b. l. 8, 11, 12), fotonuotraukomis (b. l. 23-25), taip pat liudytojų R. J. ir D. B. parodymais teismo posėdžio metu. Savo rašytiniame paaiškinime liudytojas R. J. paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas dideliu greičiu važiavęs automobilis, po smūgio pavažiavo 30-50 metrų, stabtelėjo, atsigręžė pažiūrėti, kas atsitiko, ir nuvažiavo toliau. Taip pat liudytoja D. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji važiavo automobiliu ir priešais ją važiavęs automobilis „VW Golf“ kliudė stovintį automobilį, po susidūrimo „VW Golf“ vairuotojas šiek tiek pristabdė ir nuvažiavo toliau. Teismo posėdžio metu šie liudytojai patvirtino nurodytas aplinkybes, liudytoja D. B. taip pat papildomai nurodė, kad tai, jog įvyko kontaktas, suprato iš mašinos sujudėjimo. Automobilio sukratymo faktą patvirtino ir liudytojas R. J.. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nubrauktas ir įskilęs automobilio „Lexus“ galinis bamperis, nubrauktas išmetimo vamzdžio galas, bendras apgadinimų plotas yra didelis, be to, automobilio „VW Golf“ apgadinimai taip pat yra ganėtinai dideli, todėl V. C. pateikiamas paaiškinimas, kad ji nejuto automobilių kontakto, yra laikytinas neįtikinamu ir nerealiu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šis paaiškinimas yra V. C. gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors liudytojas M. D. ir nurodė, kad važiavo kartu su V. C. ir kontakto taip pat nepajuto, tačiau atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus manytina, kad jis tik siekia padėti savo draugei išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas, sėdėdamas sunkesniame savo bendrąja mase automobilyje, kuriame įrengta garso izoliacija yra daug geresnė už automobilio „Volkswagen Golf“, girdėjo ir jautė kontaktą su kitu automobiliu, taigi automobilio „Volkswagen Golf“, kuriame garso izoliacija yra daug prastesnės kokybės, vairuotojas negalėjo negirdėti ir nejausti kontakto su kitu automobiliu.

Įvertinęs šių byloje pateiktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. C. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį policijai nepranešęs. Kadangi padarytas administracinis teisės pažeidimas, skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismas privalo vadovautis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 31 str., 32 str.), įvertina kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas), padarymo aplinkybes (padaryta žala yra gana didelė – nukentėjusiojo parodymais, kurie teismo posėdžio metu nebuvo ginčijami – apie 2000 Lt), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (administracine tvarka nebausta), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji neturi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti paskiriant minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Nagrinėjamas atvejis nėra ypatingas ar išimtinis, nėra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, todėl švelninti administracinę nuobaudą taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas objektyvaus pagrindo nėra.

LR ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata apima visus atvejus, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarimą: kai administracinė byla grąžinama institucijai iš naujo tirti, kai grąžinama apylinkės teismui iš naujo nagrinėti ir kai apeliacinės instancijos teismas panaikina nutarimą ir priima naują nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors administracinis teisės pažeidimas yra padarytas 2014 m. rugpjūčio 28 d., tačiau panaikinus apylinkės teismo nutarimą ir priėmus naują nutarimą, nurodyti terminai skirti administracinę nuobaudą nėra praleisti.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nutarimo dalis naikinama ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla V. C. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

V. C. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. C. skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.