Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pensininkė, administracine tvarka nebausta, teista: 1) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kuri Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme; 2) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. pakeistu nuosprendžiu 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent 2024 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, konflikto metu, būdama neblaivi (nustatytas 4,35 promilių neblaivumas), sudavė vieną kartą medine pjaustymo lentele savo neblaiviam sugyventiniui P. A. į galvą, taip smurtaudama prieš savo šeimos narį sukėlė P. A. fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 15 d. tikslaus laiko, dėl girtumo nepamena, būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu P. A. dviese gėrė alų. Išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl ko ji savo sugyventiniui P. sudavė vieną smūgį į galvą su medine pjaustymo lentele. Kiek pamena P. dėl suduoto smūgio prakirto dešinės pusės antakį. Ji savo sugyventinio P. atsiprašė, su juo susitaikė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Alkoholis turėjo didelės įtakos tokiam jos poelgiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2024 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad abu sugyventinai buvo girti. P. A. nustatytas 3,15 prom. girtumas bei sugyventinei R. A. nustatytas 4,35 prom. girtumas. Dėl didelio girtumo nebuvo galima su sugyventiniais susikalbėti. P. A. paaiškino, kad gėrė su sugyventine. Išgertuvių metu, jam sugyventinė su medine lentele du kartus trenkė į pakaušį bei apipylė mišraine. P. A. buvo sukeltas fizinis skausmas;

- 2024 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas medinis stovi galais į šiaurės ir pietų puses, vieno aukšto. Į namą įėjimas iš rytų pusės. Atidarius medines duris yra koridorius, jame pasukama į pietų pusę. Atidarius duris yra virtuvė. Joje palei sienas stovi įvairūs baldai. Ant stalo yra medinė lentelė maistui pjaustyti. Matosi girtavimo požymiai. Visur betvarkė, matosi, kad asmenys veda asocialų gyvenimo būdą. Grumtynių požymių nepastebėta. Įvykio vietoje paimta medinė pjaustymo lentelė. Pridėtos foto lentelės;

- 2024 m. spalio 15 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, atliekant P. A. asmens apžiūrą, išoriškai apžiūrėjus asmens kūną sužalojimų nepastebėta. Pridėta foto lentelė;

- 2024 m. spalio 15 d. alkoholio kiekio matavimo parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 20.34 val. alkoholio kiekio matuokliu Nr. ARKB-0141 R. A. nustatytas 4,35 promilių neblaivumas;

- 2024 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vietoje paimta pjaustymo lentelė, kuri yra rudos spalvos, medinė. Lentelės išmatavimai 16x25 cm. Apžiūrint medinę pjaustymo lentelę abiejose pusėse matomi įvairūs smulkūs įdubimai, įbrėžimai, įpjovimai. Pridėtos foto lentelės;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo P. A. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. spalio 15 d. apie pietus, galėjo būti apie 13.00 val., jis kartu su savo sugyventine R. A. visą dieną, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, gėrė alkoholį. Tarp jo ir sugyventinės R. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo, dėl sugyventinės R. A. sūnaus, t. y. dėl to, kad jis jau yra didelis vyras ir niekur nedirba, grįžęs pas juos į namus, tingi padėti namų ūkio darbuose. Jiems su R. žodžiu konfliktuojant ji paėmė nuo stalo esančią medinę pjaustymo lentelę ir su ja vieną kartą sudavė jam į galvą. Nuo R. suduoto smūgio jam labai skaudėjo bei pradėjo bėgti kraujas.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios R. A. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi ji smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. 2024 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, konflikto metu, sudavė vieną kartą medine pjaustymo lentele savo sugyventiniui P. A. į galvą, taip smurtaudama sukėlė P. A. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, R. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę pripažino visiškai bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos, daiktų ir asmens apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo P. A. parodymais taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2024 m. lapkričio 4 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji R. A. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas kaltinamajai R. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo teista, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebausta, pensininkė, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokusi.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, paskiriant draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, R. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinį, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajai R. A. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įkaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. spalio 15 d. 20.45 val. iki 2024 m. spalio 16 d. 15.30 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom ir laikytina, jog R. A. yra atlikusi dvi dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

R. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2024 m. spalio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - medinė maisto pjaustymo lentelė, kuri ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu perduota saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintina, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

R. A. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 15 d. 20.45 val. iki 2024 m. spalio 16 d. 15.30 val. (vieną dieną), ir laikyti, jog R. A. yra atlikusi 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu R. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią G. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 16 d. teismo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. A., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti R. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus turinčios reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - medinę maisto pjaustymo lentelę, kuri perduota saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui, sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti R. A..

Išaiškinti R. A., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.