Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ugnies takas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-487-259/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“ dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilijos transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 103 448 Eur nuostolių, atsiradusių dėl pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklės pabloginimo, 2 606,58 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 93,83 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą.Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:2014 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Vilijos transportas” (toliau – ieškovė) ir UAB „Ugnies takas” (toliau – atsakovė) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20140811/1 (toliau – nuomos sutartis). Šia sutartimi ieškovė išnuomojo atsakovei nuosavybės teise valdomas 1 456,14 m² ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos) sandėliavimui. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė naudos patalpas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir grąžins jas ieškovei tokios būklės, kokias gavo iš nuomotojo, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą“ (sutarties 3.5 p.). Nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį: už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. – 9 000 LT; už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2 606,58 Eur.Atsakovė patalpose laikė medienos dulkes ir pjuvenas. 2015 m. sausio mėnesį ji (atsakovė) užpildė patalpas nuo sienos iki sienos medienos dulkėmis ir buldozerio pagalba sustūmė 5,5-6 m aukščio krūvą. Šoninės patalpų sienos neatlaikė horizontalios apkrovos ir sugriuvo. Gelžbetoninės perdangos plokštės ir stogo konstrukcijos, netekusios šoninių sienų atramos, įgriuvo ant sukrautų medžio dulkių. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2015 m. sausio 22 d. antstolės A. L. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 140/15/01 ir 2015 m. vasario 25 d. UAB „Svertas“ parengtame „Sandėlių pastato konstrukcijų griūties tyrimo akte“ Nr. 3/02:15. Atsakovė atsisakė pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą, pažeidė šalių sudarytą nuomos sutartį, negrąžino patalpų tokios būklės, kokios buvo gavusi ir nesumokėjo šalių sutarto nuomos mokesčio. Ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas), atsiradę dėl atsakovės neįvykdytos pareigos perduoti patalpas tokios būklės, kokios buvo gavusi (įvertinus nusidėvėjimą), ir pareigos sumokėti nuomos mokestį, yra lygūs patalpų atstatymo išlaidoms (įvertinus nusidėvėjimą ir atėmus PVM) ir nesumokėto nuomos mokesčio dydžiui.Nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl netesybų. Nuomos sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 procentų delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą, atsakovė turėjo sumokėti 2 606,58 Eur nuomos mokestį iki 2015 m. vasario 28 d. Šios pareigos neįvykdė. Ji skolinga delspinigius už šešis mėnesius – 93,83 Eur. Taip pat iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Atsakovė UAB „Ugnies takas“ pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 44 896,63 Eur patirtų nuostolių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais:Nuomos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad patalpos bus naudojamos sandėliavimui, t. y. ieškovė žinojo, kad jos nuosavybės teise valdomų ir išnuomojamų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis yra gamybos, pramonės, o ne sandėliavimo, t. y. neatitinka atsakovės ruošiamos vykdyti veiklos pobūdžio, bet sudarydama sutartį, nuo atsakovės šią aplinkybę nuslėpė, nepateikdama viešo registro duomenų, pastato techninio paso bei kokybės sertifikato.Atsakovė teigė, kad pastato nusidėvėjimas 1998 metais buvo 37 procentai, o 2014 metais, t. y. po 16 metų – neatlikus jokių pastato priežiūros ir remonto darbų, nusidėvėjimas tik padidėjo. Ieškovė buvo įsipareigojusi pagerinti patalpų būklę pagal sutarties 2.3 punktą, tačiau to nepadarė, dėl ko 2015 m. sausio 16 d. sugriuvo dalis pastato (kapitalinė siena ir stogas). Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. D-532 sudarė komisiją dėl UAB „Vilijos transportas“ statinio avarijos tyrimo. Po įvykusios 2015 m. sausio 16 d. pastato griūties, sandėliuojamuose patalpose buvusios atsakovės prekės – pjuvenos buvo prispaustos betoninių konstrukcijų blokais, suterštos sugriuvusių statybinių konstrukcijų liekanomis bei per atsiradusius plyšius stogo dangoje bei sienose sušlapo ir tapo visiškai nebepanaudojamos. Pjuvenų išvežti nebuvo įmanoma tiek dėl to, kad jos buvo suterštos statybinėmis atliekomis, tiek dėl žmonių saugumo – galimos didesnės pastato dalies griūties. Atsakovės sandėliuojamų pjuvenų išvežimui prieštaravo ir ieškovė.Ieškovę ir atsakovę siejo negyvenamų patalpų nuomos santykiai, todėl pastato kapitalines konstrukcijas pagal įstatymą privalėjo prižiūrėti ir remontuoti ieškovė (nuomotoja), nes tiek sutartyje, tiek įstatyme tokia pareiga nėra numatyta atsakovei (nuomininkei). Nekilnojamo turto registre pastato savininke įregistruota ieškovė. Atsakovė, tik kaip nuomininkė, naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu ir pagal nuomos sutartį buvo atsakinga tik už einamąjį remontą, t. y. neturėjo daikto savininkui priskirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. atliko metinę inventorizaciją dėl prekių – pjuvenų, esančių ieškovei nuosavybės teise valdomame sugriuvusiame pastate nurašymo, kurios metu nustatyta, kad sugriuvusiuose patalpose esantis pjuvenų likutis sudaro 3 341 m³ (41 mašina), o jų savikaina – 31 048,07 Eur. Šis likutis nurašytinas į nuostolius, kaip turtas nebegalintis būti panaudotas įmonės veikloje dėl prarastos prekinės vertės. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM) 66 straipsnio nuostatomis, nurašant pjuvenas atstatytinas pjuvenų pirkimo PVM – 21 procentas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Neatskaitomo PVM sąnaudos – 2 645,43 Eur. Bendra turėtų išlaidų, sudarančią dalį patirtų atsakovės nuostolių, suma yra 33 693,50 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl pastato naudojimo paskirties

Ginčo pastato paskirtis – sandėlis, kurių bendras plotas pastate sudaro 266,72 m². 2014 m rugsėjo 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad atsakovei perduodamas pastatas – dirbtuvės. Teismas sprendė, kad pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas negali būti atsakingas dėl perduotų patalpų paskirties neatitikimo būsimai nuomininko veiklai. Nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu, sudarytos nuomos sutarties pagrindu, atsakovė tapo statinio naudotoja. Šalių sudaryta 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuomos sutartis buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad atsakovė žinojo apie pastato būsimą paskirtį, sutiko juo naudotis sandėliavimui, tačiau dėl neatsakingai vykdomos veiklos sandėliuojant medžiagas, stumdant jas buldozeriu po sandėlio patalpas link sienų, iš esmės sugriovė nuomojamą pastatą.Aplinkybes, kad patalpos buvo tinkamos atsakovės veiklai vykdyti, patvirtino 2004 m. spalio 4 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo buvo pritarta Medienos apdirbimo cecho ir medienos gaminių džiovyklos, esančios Jusevičių kaime, Kalvarijos seniūnijoje, techniniam projektui, kurį parengė UAB „Travėja“. Projekte buvo numatytas statinių remontas, kuris buvo įgyvendintas 2005 metais. Pagal šį projektą mechaninių dirbtuvių patalpos buvo pritaikytos medienos apdirbimo cecho veiklai. Techniniame projekte buvo aptarti reikalavimai žaliavų ir medžiagų sandėliavimui – jos turėjo būti sandėliuojamos rietuvėse ar stelažuose, o rietuvių atstumas nuo sienų – ne mažiau kaip 0,5-1 metras.Atsakovė pažeidė statinio naudotojo pareigas, nustatytas STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraše“. Atsakovė nuomos pagrindais valdydama pastatą, neleistinai apkrovė išsinuomoto statinio išorines sienas, o horizontalios apkrovos atsirado dėl didelio kiekio sandėliuojamų medienos atliekų (pjuvenų ir šlifavimo dulkių) buldozeriu uždaroje patalpoje sustumtų iki 6 m aukščio.Statinio priežiūros techniniame žurnale nuomos teisiniu santykiu metu (2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. sausio 16 d.) padaryti įrašai įrodo, kad ieškovė vykdė prisiimtą pareigą prižiūrėti pastatą.Teismas sprendė, kad atsakovė savo neatsakingais, nerūpestingais veiksmais naudodama pastatą savo ūkinei veiklai vykdyti, turėdama galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, sugriovė ieškovei priklausantį pastatą, tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovei priklausiantis pastatas buvo suniokotas (CK 6.247 str.).

Dėl žalos dydžio

Dėl atsakovės priešieškinio

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Ugnies takas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė neįrodinėjo, kad išnuomoto objekto perdavimo metu, daiktas buvo tinkamos būklės. Teismo ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad mūrinė siena nukrito ir dėl „nekokybiškai atliktų mūro darbų”, ir “dėl netinkamai vykdytos priežiūros“.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės teiginį, kad viena iš pagrindinių statinio griuvimo priežasčių buvo jo naudojimas ne pagal paskirtį, nes atsakovė šią priežastį įrodė. Teismo ekspertizės akto pirmoje išvadoje viena iš mūrinės sienos griuvimo priežasčių nurodyta – statinio naudojimas ne pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad pasirašant sutartį buvo pateikta kadastro byla, projektas ir kiti su pastatu susiję dokumentai, kad sąžiningai atskleidė aplinkybes, jog tik dalis išnuomojamo pastato, t. y. 266,72 m² yra skirta sandėliavimui. Ieškovė nei nuomos sutartyje, nei 2014 m. rugsėjo 1 d. priėmimo – perdavimo akte, nei kituose dokumentuose, neįrodė, jog aptarė daikto trūkumus, nustatytus ekspertizės akte, kitų specialistų aktuose.Teismui 2014 m. rugsėjo 1 d. priėmimo – perdavimo akto pasirašymą laikant formaliu veiksmu, teismo išvada turėjo būti pagrįsta neginčytinai nustatytomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina, kad CK 6.483 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.Ieškovės atlikti įrašai Statinio priežiūros techniniame žurnale, patvirtina, kad ieškovė ruošė patalpas pjuvenų sandėliavimui dideliame aukštyje ir buvo įsipareigojusi sutvarkyti langų ertmes. Apeliantė nurodė, kad tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, ieškovės atstovė – direktorė V. G. pati vykdė pastato techninę priežiūrą, neturėdama tinkamo išsilavinimo, pildė Statinio priežiūros techninį žurnalą. Nors ieškovė ir važiavo žiūrėti pastato, fiksavo, jog vykdo pastato priežiūrą, tačiau specialisto išvados paaiškina, kodėl ieškovė nepastebėjo konstrukcijų trūkumų ir įtrūkimų – trūko kompetencijos.Pirmosios instancijos teismas nevertino teismo ekspertizės akto pirmoje išvadoje nustatytų pastato griūties priežasčių, t. y. kad bendruoju atveju, esama mūrinė siena nukrito dėl horizontalių jėgų poveikio, kuris atsirado ne tik dėl sandėliuojamų medžiagų, bet ir dėl į jas patekusios drėgmės per pastato atitvarų konstrukcijas, dėl netinkamai vykdytos pastato priežiūros, dėl nekokybiškai atliktų mūro darbų bei statinio naudojimo ne pagal paskirtį. Teismas nevertino, kad ieškovė, išnuomodama pastatą bei žinodama kam jis bus naudojamas ir kaip turi būti jame sandėliuojama, nesitarė su atsakove dėl sandėliavimo sąlygų. Taip pat ne kartą lankydamasi prie pastato, nepareiškė pastabų atsakovei dėl sandėliavimo būdo, nepasinaudojo nuomos sutarties 7.3 punkte numatyta teise – pirma laiko nutraukti sutartį, jei nuomininkas naudojasi turtu ne pagal paskirtį, aptartą 3.1 punktą, jei tyčia blogina patalpų būklę, o tai turėjo būti vertinama, kaip ieškovės neatsargūs veiksmai.Byloje esančių ekspertinių išvadų skirtumai susidarė dėl to, kad V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ savo sąmatą parengė 2015 m. kovo mėnesio įkainiais nors perskaičiavimus atliko 2016 m. balandžio 15 d., o ekspertas D. K. taikė 2016 m. kovo mėnesio kainas, o atsižvelgiant į tai, kad pastatas iki šiol nėra atstatytas – eksperto išvada pagrįstai atlikta 2016 metų kainomis.Eksperto D. K. ir specialisto V. M. firmos pateikiamų pastato darbų apimtys iš esmės nesutapo. Ieškovės pakviesti liudytojai G. J., T. M., M. A. nesutiko su eksperto D. K. nustatytais medžiagų ir darbų kiekiais. V. M. firmos atstovai paaiškino, jog į skaičiavimus įtraukė ir nenugriuvusios statinio sienos iš priekinės fasado dalies atstatymo kaštus. Ekspertas D. K. nesutiko, kad nenugriuvusi statinio siena turi būti atstatyta.Teismas visiškai nevertino nuomos sutarties 7.4 punkto, kuriame nustatyta, kad, jeigu patalpos taps netinkamomis naudoti pagal 3.1 punkto nurodytą paskirtį, nuomotojas privalo apmokėti nuomininko patirtus nuostolius. Po pastato griūties atsakovė sutartinių santykių metu naudotis patalpomis neturėjo galimybės pagal sutartyje numatytą paskirtį net už avansu sumokėtą nuomos laikotarpį (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.), todėl jau buvo patyrusi nuostolių ir protingai jų vengdama, vadovaujantis CK 6.207 straipsniu atsakovė 2015 m. balandžio 15 d. raštu Nr. S15-20 sustabdė prievolių vykdymą.

Dėl priešieškinio

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24.11 Byla išnagrinėta tinkamai, visi šalių paaiškinimai yra išdėstyti procesiniuose dokumentuose, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl faktinių aplinkybių

2014 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė UAB „Vilijos transportas“ ir atsakovė UAB „Ugnies takas“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014 08 11/1, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei nuosavybės teise turimas 1 456,14 m² ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), sandėliavimo veiklai. 2014 m. rugsėjo 1 d. pastato priėmimo – perdavimo akte užfiksuota, kad atsakovui perduodamas pastatas – dirbtuvės. Šalys susitarė, kad atsakovė naudos patalpas nuomos pagrindu iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir grąžins patalpas ieškovei tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą (sutarties 3.5 p.). Atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį: už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. – 9 000 litų; už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 2 606,58 eurų. Nuomos sutarties 5.1 punkte yra numatytos netesybos – nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 procento delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. Apeliantė nurodė, kad išsinuomotose patalpose vykdė medienos dulkių ir pjuvenų sandėliavimą, šias birias medžiagas sandėliavo pastato vidaus patalpose, jas stumdant buldozeriu nuo sandėlio durų į vidaus patalpas. Ieškovė nurodė, kad prieš pastato griūtį atsakovė laikė sandėlyje apie 3 500 m³ pjuvenų ir medžio dulkių, kurių aukštis per visą patalpų perimetrą sudarė 5,5-6 metrus. 2015 m. sausio 16 d. šoninės patalpų sienos neatlaikė horizontalios apkrovos ir sugriuvo. Gelžbetoninės perdangos plokštės ir stogo konstrukcijos, netekusios šoninių sienų atramos, įgriuvo ant sukrautų medžio dulkių. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą nuomos sutartį, t. y. negrąžino išsinuomotų patalpų tokios būklės, kokias buvo gavusi ir nesumokėjo viso šalių sutarto nuomos mokesčio. Apeliantė (atsakovė) teigė, kad pastato dalis sugriuvo dėl patalpų senumo, netinkamo plytų sumūrijimo, prasiskverbiančios drėgmės per stogo konstrukcijas bei ilgą laiką ieškovės nevykdytos pastato priežiūros; ieškovės nuostoliai atsirado dėl jos pačios veiksmų – ji pati prisiėmė riziką, išnuomodama patalpas sandėliavimui, neatsižvelgdama į pastato paskirtį (gamybos), neįvertindama savo nuosavybės teise valdomo pastato konstrukcijų techninės būklės bei tinkamai neprižiūrėdama pastato.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino, atsakovės – atmetė. Remdamasis sutarčių vykdymą, nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis, ginčo sutarties nuostatomis, teismas sprendė, kad pastato sienų ir laikančiųjų konstrukcijų, dalies stogo dangos griūtį lėmė atsakovės neatsargūs veiksmai vykdant ūkinę veiklą išsinuomotose patalpose, nes birios medžiagos buvo sandėliuojamas neatsakingai, stumiant jas buldozeriu nuo įvažiavimo iki pastato sienų ir atraminių konstrukcijų, dėl ko buvo sugriautas ieškovei priklausantis pastatas ir tokiu būdu padaryta ieškovei turtinė žala.Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad teismas netinkamai vertino reikšmingas ginčui faktines bylos aplinkybes, šalių ikisutartinius bei sutartinius teisinius santykių, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str., 6.189 str., 6.204 str., 6.483 str. 1 d.), netinkamai taikė sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d.) materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, suformuotos praktikos, kurioje kasacinis teismas išsamiai pasisakė dėl CK 6.266 straipsnio taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė prašymą prijungti prie bylos ieškovės 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktą Kauno apygardos teismui prašymą su pateiktais įrodymais, t. y. 2016 m. gruodžio 8 d. MB „Esminiai statinio reikalavimai“ raštą „Dėl pastato 1P2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų apžiūros akto Nr. 16-11-23T-ESR“; 3 priedą (laida A) kiekių palyginimą (įtraukiant D. K. kiekius); VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ tvarkomo registro ištrauką apie D. K. atestatus. Teikiamais įrodymais ieškovė siekia įrodyti, kad ekspertas D. K., būdamas nekompetentingas vykdyti konstrukcijų dalies eksperto pareigas, nekompetentingai nustatė sugriuvusio pastato apimtis. Taip pat siekiama įrodyti, kad didžioji dalis eksperto D. K. sąmatoje nurodytų pozicijų yra mažesnės nei nustatytos eksperto M. A. sąmatoje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti pateiktus įrodymus, kadangi jie pateikti ne laiku, o byloje yra pakankamai įrodymų, susijusių su eksperto kvalifikacija ir pateiktais skaičiavimais. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos pagrįstai. Naujų aplinkybių, dėl kurių tokie įrodymai turėtų būti priimti apeliacinės instancijos teisme, nepateikta. Byloje pakanka įrodymų, kad priimti procesinį sprendimą. Prašymas priimti papildomus įrodymus atmestinas.Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas tik išimtine tvarka (CPK 322 str.). Tokių išimčių teisėjų kolegija nenustatė, dėl; ko apeliantė prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantė pirmiausia argumentuoja netinkamu šalių sutartinių teisinių santykių aiškinimu. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šalių 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2014 08 11/1, kurios pagrindu ieškovė vieneriems metams atsakovei išnuomojo patalpas sandėliavimo veiklai vykdyti. 2014 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas prie nuomos sutarties Nr. 2014 08 11/1, kuriame nuomininkė (atsakovė) pareiškė, kad visą perduodamą turtą apžiūrėjo, jo būklę įvertino, dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį ir kokybės jokių pretenzijų neturėjo. Taigi byloje nekyla abejonių, kad šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vieneriems metams sandėliavimo veiklai vykdyti, o patalpų perdavimo metu jokių pastabų ar pretenzijų dėl patalpų kokybės, priežiūros ir pan. nebuvo pareikšta.Apeliantė teigia, kad ieškovė turėjo jai perduoti tinkamas naudoti patalpas, atlikti pastato pagerinimo darbus; vykdyti techninę pastato priežiūrą kaip pastato valdytoja. Teigia, kad pastatui tapus netinkamu naudotis, ji (apeliantė), remiantis sutarties 7.4 punktu, turėjo teisę sutartį nutraukti. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.Įvertinus nuomos sutarties 2.1 – 2.4 punktuose aptartus nuomotojo (ieškovės) įsipareigojimus; 2004 m. spalio 4 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus Nuolatinės statybos komisijos protokolą, kuriuo pritarta Medienos apdirbimo cecho ir medienos gaminių džiovyklos Jusevičių kaime, Kalvarijos seniūnijoje, techniniam projektui (projekto rengėjas UAB „Travėja“), kuriuo buvo numatytas statinių remontas, ir kuris buvo įgyvendintas 2005 metais, kitus byloje surinktus įrodymus, prieinama išvados, kad ieškovė nepažeidė CK 6.483 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos – perduoti nuomininkui tinkamą pagal paskirtį naudoti daiktą. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nusprendė dėl nuomotojo pareigos. Apeliantė šios išvados nepaneigė (CPK 177, 178, 185 str.). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti pastato pagerinimo darbus, nes nei 2014 m. rugpjūčio 11 d. sutartyje, nei 2014 m. rugsėjo 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo akte tokių sąlygų nebuvo numatyta, o apeliantė, priimdama patalpas patvirtino, kad pastatą apžiūrėjo, jo būklę įvertino, dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį ir kokybės jokių pretenzijų neturėjo. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantė, nuomodamasi patalpas, žinojo apie jų paskirtį (sutarties 3.1 p.), bei tai, kad turi laikyti patalpas tvarkingas, vykdyti priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės ir darbų saugos taisykles (sutarties 3.2 p.) ir, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, turi grąžinti patalpas tokios būklės, kokios buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 3.5 p.).

Dėl pastato naudojimo paskirties

Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos padarytą išvadą, kad jai buvo žinoma pastato naudojimo paskirtis. Apeliantės teigimu, ieškovė, sudarant patalpų nuomos sutartį, nepateikė jai pastato dokumentų ir priedų, todėl apeliantei nebuvo žinoma, kad tik dalis pastato yra skirta sandėliavimui. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. patalpų nuomos sutartyje, 2014 m. rugsėjo 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo akte yra nurodytos patalpų paskirtis: sandėliavimas ir patalpos dirbtuvės. Patalpų paskirtį patvirtina faktas, kad nuomos sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l. 13-15), todėl atsakovei turėjo būti žinomos nuomojamų patalpų paskirtis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės argumentus dėl ginčo patalpų paskirties, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ginčo pastato paskirtimi. Atmestini apeliantės teiginiai, kad ieškovė, pasirašant patalpų nuomos sutartį, nepateikė visų pastato dokumentų ir šių aplinkybių neįrodinėjo teisme.Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CK 6.266 straipsnio taikymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį klausimą, išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal aptariamą teisės normą statinių atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Tai nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę esant pastato valdytoja, nes apeliantei 2014 m. rugpjūčio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos pastato valdymo teisės; nuomos sutartis buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Ši pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja teisės aktų reglamentavimui ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad pagal CK 6.266 straipsnį ginčo pastato valdytoja griūties metu buvo ieškovė UAB „Vilijos transportas“, kuriai atsirado pareiga atlyginti pastato griūties žalą. Nenustačius visų būtinųjų deliktinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme atsirasti sąlygų, t. y. objekto valdymo fakto, priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusios žalos, deliktinė atsakomybė negalėjo atsirasti ir būti taikoma ieškovei.

Dėl pastato griūties

Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pažeidė statinio naudotojo pareigas ir pastato griūtį lėmė apeliantės neatsargūs veiksmai, vykdant ūkinę komercinę veiklą ginčo patalpose. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su pastato griūtimi. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantei buvo žinoma nuomojamų patalpų paskirtis; pasirinktas birių medžiagų sandėliavimo kiekis ir būdas (stumdant buldozeriu) lėmė didelės apkrovos atsiradimą, kuri spaudė patalpų išorines sienas ir pastato stogą laikančias konstrukcijas, kurios pasiekus kritinį atsparumo tašką, griuvo; 2004 m. spalio 4 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos patvirtintame techniniame projekte statinio remontui atlikti, buvo aptarti reikalavimai žaliavų ir medžiagų sandėliavimui – jos turėjo būti sandėliuojamos rietuvėse ar stelažuose, o rietuvių atstumas nuo sienų – ne mažiau kaip 0,5-1 metras; apeliantė pažeidė statinio naudotojo pareigas, numatytas STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraše“. Naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pastato griūties priežastį, atsiradusią ne dėl apeliantės neteisėtų veiksmų – veiklos produkto sandėliavimo atstumo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir jų vertinti kitaip nėra pagrindo (CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl žalos

Apeliantė skunde nurodė, kad byloje esantys įrodymai dėl pastato atstatymo sąmatų apskaičiavimo nebuvo įvertinti patikimumo aspektu, tai kelia pagrįstų abejonių teismo objektyvumu, priimant teismo sprendimą. Taip pat nurodė, kad nors ekspertas D. K. buvo apklaustas 2016 m. gruodžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, sprendime nėra remiamasi eksperto išvados žodiniais paaiškinimais, o teismo posėdžio įrašas nėra prijungtas prie elektroninės bylos medžiagos (EPP sistema).Apskaičiuodamas ieškovės patirtos žalos dydį, sugriuvus ginčo pastatui, pirmosios instancijos teismas rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2015 m. liepos 3 d. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ Tyrimo akte atliktais apskaičiavimais, 2016 m. balandžio 15 d. Tyrimo akte atliktais perskaičiavimais ir eksperto D. K. Teismo ekspertizės aktu (CPK 177, 185 str.) ir, visa tai įvertinęs, priėjo išvados, kad žalos sumos abiejuose ekspertiniuose tyrimuose, nevertinant pastato nusidėvėjimo laipsnio ir pridėtinių išlaidų, panašios. Ekspertas D. K. apskaičiavo, kad bendra pastato atstatymo suma sudaro 105 423 Eur, tačiau ekspertas neįtraukė į sąmatą nusidėvėjimo, pridėtinių išlaidų ir pridėtinės vertės mokesčio. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtoje sąmatoje pastato atstatymo suma – 108 323 Eur. Taip pat nustatyta, kad ekspertas D. K. taikė 2016 m. kovo mėnesio kainas, o V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. kovo mėnesio įkainius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abiejų ekspertų pateiktos atstatymo darbų apimtys ir įkainiai iš esmės sutapo. Eksperto D. K. ir V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pateikiamų pastato atstatymo darbų ir medžiagų kaina skiriasi dėl taikomo pastato nusidėvėjimo skaičiavimo būdo ir pridėtinių išlaidų, reikalingų pastatui atstatyti įtraukimo ar ne į sąmatą (CPK 185 str.). Žalos atlyginimo klausimas buvo nagrinėjamas remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl būsimų pridėtinių išlaidų priteisimo, kurioje nurodoma, kad „ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas yra prijungtas prie elektroninės bylos medžiagos, todėl apeliantės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė reikalingų pastato darbų vertę ir kainą, įskaičiavo padarytų nuostolių apimtis, įvardino atkuriamo pastato nusidėvėjimo skaičiavimo metodikas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 103 448 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė.

Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš apeliantės 2 606,58 Eur negautų pajamų (CK 6.249 str. 1 d.) ir 93, 83 Eur delspinigių (sutarties 5.1 p.). Apeliantė kvestionuojama šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad teismas nevertino nuomos sutarties 7.4 punkto, kuriame numatyta, kad nuomininkui reikalaujant, nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei pastatas tampa netinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad, sudarius nuomos sutartį, ieškovė tikėjosi gauti sutartą nuomos mokestį, o ginčo pastatas sugriuvo dėl apeliantės neatsargių veiksmų vykdant ūkinę komercinę veiklą. Dėl to ieškovė prarado 2 606, 58 Eur nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų taikė tinkamas įstatymų nuostatas ir nepažeidė kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovė nepažeidė atsakovės turtinių teisių ar įstatymo saugomų interesų ir neprivalo atlyginti apeliantei dėl jos tariamų nuostolių, atsiradusių dėl netinkamų naudoti pjuvenų. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų ir nepaneigė teismo nustatytų egzistuojančių jos civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 177, 178, 185 str.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, nepažeidė ginčui aktualių materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai taikė ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė UAB „Vilijos transportas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad UAB „Vilijos transportas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus tokių paslaugų dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ (j. a. k. 300139316) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“ (j. a. k. 165808849) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.