- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- 1-78-348/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- R. B., R. M., E. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pagrindinio išsimokslinimo, bedarbė, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsimokslinimo, bedarbis, teistas:
1. 2011-05-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį – 12 metų laisvės atėmimu;
2. 2023-04-04 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 4 metams laisvės atėmimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsimokslinimo, bedarbis, teistas:
1. 2002-04-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2. 2004-02-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 4 dalį – auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 3 mėn.
3. 2004-05-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4. 2002-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
5. 2006-07-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
6. 2009-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 148 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 5 metų laisvės atėmimo.
7. 2009-11-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 284 straipsnio 1 dalį - 5 metų laisvės atėmimo.
8. 2010-03-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo.
9. 2013-09-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 286 straipsnį - 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo,
kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. laikotarpyje nuo 2022-11-13 12.00 val. iki 2022-11-14 07.14 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. K. metu, veikdama bendrininkų grupe su R. M. ir E. M., tyčia sudavė jai ne mažiau, kaip aštuonis smūgius į galvą bei ne mažiau, kaip aštuonis smūgius į rankas, juosmenį ir kairią koją, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kaktos abiejose pusėse, kairio smilkinio srityje, abiejų akių abiejuose vokuose ir abiejuose skruostuose, muštines žaizdas pakaušio kairėje pusėje, nuo ko, dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo nukentėjusioji V. K. mirė.
Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
R. M. laikotarpyje nuo 2022-11-13 12.00 val. iki 2022-11-14 07.14 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. K. metu, veikdamas bendrininkų grupe su E. M. ir R. B., tyčia sudavė jai ne mažiau, kaip aštuonis smūgių į galvą bei ne mažiau, kaip aštuonis smūgius į rankas, juosmenį ir kairią koją, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kaktos abiejose pusėse, kairio smilkinio srityje, abiejų akių abiejuose vokuose ir abiejuose skruostuose, muštines žaizdas pakaušio kairėje pusėje, nuo ko, dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo nukentėjusioji V. K. mirė.
Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
E. M. laikotarpyje nuo 2022-11-13 12.00 val. iki 2022-11-14 07.14 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. K. metu, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. ir R. B., tyčia sudavė jai ne mažiau, kaip aštuonis smūgius į galvą bei ne mažiau, kaip aštuonis smūgius į rankas, juosmenį ir kairią koją, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kaktos abiejose pusėse, kairio smilkinio srityje, abiejų akių abiejuose vokuose ir abiejuose skruostuose, muštines žaizdas pakaušio kairėje pusėje, nuo ko, dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo nukentėjusioji V. K. mirė.
Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. B. kalta prisipažino ir parodė, kad ji su sugyventiniu E. M. gyveno (duomenys neskelbtini) jo tėvui priklausančiame bute. Susipažinus su E., per jį susipažino ir su V., kurios pavardės nežino. Jai žinoma, kad V. oficialiai gyveno (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nežino, tačiau dažnai laiką leido pas savo sugyventinį R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Kitaip tariant jos sugyventinis E. buvo draugas su R., todėl jie taip visi ir susipažino. Su R. M. susipažino maždaug prieš pusmetį, kuomet lankėsi svečiuose pas R. ir jis ten buvo atėjęs, kaip R. draugas. Dažnai visi kartu nesusimatydavo, tačiau kuomet susitikdavo, visuomet sykiu vartodavo alkoholinius gėrimus, o juos pavartojus kildavo žodinio pobūdžio konfliktų, tačiau kad vieni kitų atžvilgiu naudotų fizinį smurtą, nėra niekada taip buvę. 2022 m. lapkričio 11 d. vakare pas ją su E. į butą atėjo R. M. ir trise vartojo alkoholį. Kitos dienos rytą, tai yra lapkričio 12 d apie 9 val. E. paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono R. ir pasiteiravo ar gali visi pas jį ateiti ir išgerti kartu alkoholinių gėrimų. R. pasakė, kad dar miega ir nenori, kad jie ateitų pas jį į namus. Po pokalbio E. su R. vis tiek nusprendė eiti iki R. ir jam išspirti jo buto duris, kad įeitų pas R. į vidų. Jie trise nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena R., ir užėjus į laiptinę bei užėjus iki R. buto, R. išspyrė jo buto duris. Bute buvo R. su V. ir kartu gėrė alų. Neužilgo atvyko policija dėl sugadintų R. buto durų, tačiau kas ją iškvietė ji nežino. Išvykus policijai, E. pasiūlė eiti nusipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ alaus ir ji su V., E. ir R. išėjo pirkti alaus, o R. liko namuose. Pirko alaus 5 butelius po 1 litrą talpos už kuriuos sumokėjo ji, R. ir E.. Kadangi R. jau buvo neblaivus, gerti alų sugrįžo į jos ir E. butą. Išgėrus visiems visą nupirktą alų, maždaug apie 12.00 val. E. iš savo mobilaus ryšio telefono parašė trumpąją SMS žinutę kaimynui T., pavardės jo nežino, ir pakvietė jį ateiti pas juos į svečius. Neužilgo pas juos į butą atėjo T. ir atsinešė apie 8 alaus skardines ir 0,7 litro „šnapso“ butelį. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, visi gražiai bendravo. Išgėrė kartu visi visą atsineštą T. alų bei kažkiek „šnapso“, tačiau iki galo butelio nepabaigė, kai T. išėjo namo. Nori paminėti, kad dar būnant T. pas juos bute, V. pasigėrė ir atsistojusi nuėjo į kitą kambarį, kuriame yra dvigulė lovą prie lango ir ant jos atsigulė bei užmigo. Išėjus T., R. nuėjo atsigulti į kambarį, kuriame miegojo V., tik atsigulė ant kitos lovos, o ji su E. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Maždaug apie 17.00 val. ji pirma pribudusi nuėjo į virtuvę parūkyti. Jai berūkant į virtuvę atėjo E., su kuriuo kartu išgėrė po du stikliukus likusios degtinės. Netrukus į jų butą vėl atėjo T. ir atsinešė 10 skardinių alaus. Tuomet ji nuėjo pažadinti V., o E. R. ir vėl visi kartu pradėjo vartoti T. atsineštą alų. Maždaug apie19.30 val. T. davė E. pinigų ir paprašė jo nueiti iki parduotuvės nupirkti alaus. Kiek pamina E. namo sugrįžo nupirkęs dar 8 skardines alaus ir vėl visi kartu toliau jį vartojo. Maždaug apie 22.00 val. T. išėjo namo, o jie visi nuėjo miegoti, V. į minėtą dvigulę lovą kitame kambaryje, R. į kitą lovą, o jie su E. į kitą kambarį. Kaip jau minėjo jokio konflikto tarp jų nebuvo įvykę. Kitos dienos rytą, tai yra lapkričio 13 d. nubudę visi kartu nuėjo į virtuvę ir pradėjo gerti likusį nuo vakar dienos alų. Begeriant alų į mobilaus ryšio telefoną E. paskambino T., ir jam atsiliepus, paprašė, kad E. ateitų iki jo buto. E. išėjus, virtuvėje liko ji, V. ir R. ir kartu gėrė alų. Maždaug po valandos laiko, apie 11.00 val. į butą sugrįžo jau išgėręs E. ir dar su savimi parsinešė alaus butelį. Tą rytą ji buvo apsirengusi baltos spalvos suknele juodais žirniukais ir ant viršaus vilkėjo baltos spalvos chalatą. V. nuo atėjimo pas juos vilkėjo juodos spalvos kelnėmis, kaip timpos, šviesios spalvos megztiniu, nepamena spalvos, avėjo juodais batai ir buvo apsirengusi baltos spalvos paltą su juodais ornamentais. E. tą rytą vilkėjo juodos spalvos sportinio stiliaus kelnėmis, oranžinę maikutę trumpomis rankovėmis ir ant viršaus buvo apsirengęs žalios spalvos chalatu. R. vilkėjo džinsinėmis mėlynos spalvos kelnėmis, žalios spalvos laisvalaikio stiliaus su kapišonu džemperiu bei odine striuke, avėjo E. juodais batais, kadangi jo juodos spalvos kedai buvo sušlapę nuo alaus, kurį apsipylė. Grįžus E. iš T., jie visi kartu gėrė alų ir begeriant R. pradėjo pasakoti, kad jis turėjo auksinę grandinėlę, kurią jam muštynių metu nutraukė, tačiau kas nutraukė, neminėjo. Tuomet E. pradėjo pasakoti, kad maždaug prieš pusmetį iš jo buto taip pat dingo auksinė grandinėlė. Tuomet V. jam pasakė, kad praeitą savaitę, ji E. grandinėlę matė jų buto virtuvėje spintelės stalčiuje. Tuomet ji atsistojusi pasižiūrėjo ar yra spintelėje grandinėlė, tačiau jos ten nebuvo. Neradusi grandinėlės, ji nuėjo į tualetą ir grįžusi iš jo pamatė, kaip virtuvėje ant sėdinčio E. kelienių sėdi „(duomenys neskelbtini)“, taip jos kitą syk vadindavo V.. Tai pamačiusi ji priėjo prie V. ir paėmusi jai už kairės rankos ją patraukė nuo E. bei papriekaištavo dėl tokio jos elgesio. Atsisėdus V. ant virtuvėje esančio šviesios spalvos fotelio, ji jai pradėjo priekaištauti, iš kur ji žino, kad E. grandinėlė buvo virtuvinės spintelės stalčiuje ir tai pasakiusi sudavė rankos delnu du kartus V. į kairį skruostą. Jai sudavus smūgius, V. pasakė, kad E. grandinėlę nunešė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pridavė į telefonų taisyklą pardavėjui, kuris buvo su akiniais ir už ją gavo 20 eurų. Po šio pasakymo R. pradėjo garsiai šaukti ant V., kad kitą dieną ją nusives ir ji turės parodyti, kur tą E. grandinėlę pridavė. Tai pasakęs, R. atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie virtuvėje ant fotelio sėdinčios V., suėmė ją abejomis rankomis už drabužių ties krūtinės sritimi bei pakėlęs nuo fotelio, numetė ją ant virtuvės grindų. V. nukrito ant grindų nugaros sritimi ir jai gulint R. koja, tiksliau bato padu pradėjo suduoti smūgius iš viršaus į veido sritį. Smūgiavo su jėga ir sudavė apie du smūgius. Matė, kaip V. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir pamėlynavo prie kairės akies. Tuo metu E. R. pasakė, kad nelįstų, nes užmuš V.. Tuomet ji pasiūlė R. geriau eiti toliau gerti alų ir jie susėdo vėl virtuvėje prie stalo bei pradėjo trise gerti alų. V. liko gulėti ant grindų. Išgėrusi puodelį alaus, ji priėjo prie gulinčios V. ir ją suėmusi už rankos pakėlė bei pasodino vėl ant fotelio. V. tuomet pasakė jai ačiū ir ji jai įpylė stiklinę alaus bei padavė jai į rankas. V. išgėrė alų ir paprašė jos duoti jai parūkyti. Tuo metu V. nesiskundė, kad jai kažkur skaudėtų, tačiau matė kaip iš nosies bėga kraujas. Nuėjusi iš tualeto, atnešė V. popieriaus ir liepė prisidėti prie nosies. V. tuo metu pasakė, kad eis namo, tačiau R. pasakė, kad ji niekur neis, nes rytoj eis kartu atsiimti grandinėlės. Ji matė kaip sugrįžęs iš T., E. užrakino buto duris ir raktais buvo pas jį. Namuose būnant jos pastoviai buto duris užsirakina. Vėl toliau vartojant alų, retsykiais ji įpildavo ir V. alaus ir jai padavusi šį jį išgerdavo. Praėjus kuriam laikui, maždaug apie 16.00 val. begeriant alų ji pradėjo V. priekaištauti, kad ji ant jos vyro kelienių daugiau nesėdės ir, kad vyro grandinėlės nevoks iš namų. Tai pasakiusi ji atsistojusi sudavė rankos kumščiu ne mažiau trijų smūgių sėdinčiai V. į veido sritį. Po suduotų smūgių V. liko sėdėti ant fotelio, sąmonės neprarado. Jai suduodant smūgius, V. nebandė rankomis nuo jų dengtis. Tuomet nuo kėdės atsistojo R. ir sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį V. į veido sritį. Rankomis paėmęs V. už rankos ją nustūmė nuo fotelio ant grindų, bei gulinčiai ant grindų koja bato pado sritimi sudavė iš viršaus ne mažiau trijų smūgių jai į kairį šoną. Sudavęs smūgius R. atsisėdo ant kėdės, o V. dar bandė keltis ir atsisėdo ant grindų bei atsirėmė į fotelį. Tuomet R. vėl atsistojęs spyrė su koja jai vieną smūgį į kitą šoną, po ko V. vėl pargriuvo ant grindų. Iš nosies dar labiau pradėjo V. bėgti kraujas. V. pradėjo verkti ir jos paprašė paduoti nosinę. Ji V. padavė tualetinio popieriaus ir ją paėmusi už rankos pakėlė nuo grindų ir vėl pasodino ant fotelio. Jai pasodinus V., jos manymu ji prarado sąmonę, jos galva palinko į šoną ir daugiau ji nekalbėjo. Priėjusi prie V., pakišo po nosimi savo pirštą taip patikrindama, ar ji dar kvėpuoja. Tai matydamas R. pradėjo garsiai rėkti, „(duomenys neskelbtini) kelkis, tu čia nemiegosi“. Maždaug praėjus 5 minutėms, V. atsikėlė nuo fotelio ir ėjo link bute esančio tualeto ir prie tualeto durų pargriuvo. Tai pamačiusi, ji pribėgo prie gulinčios V., ją rankomis paėmusi už pažasčių atsitempė į virtuvę ir bandė sodinti ant fotelio, tačiau nepavyko, kadangi nelinko V. kojos per kelienius, todėl ją pasodino ant grindų ir atrėmė į fotelį. Sėdinčiai V. atsistojęs R. vėl spyrė vieną smūgį į veido sritį. Ji tuo metu su rankos kumščiu sudavė du smūgius V. į veido sritį, vieną smūgį sudavė kumščiu į šoną bei dar vieną smūgį rankos alkūne sudavė į kitą šoną. Jai sudavus smūgius prie V. vėl priėjo R. ir spyrė iš kojos, bato padu ne mažiau dviejų smūgių V. į galvą ausies srityje, kiek pamena tai į kairiąją. Pasipylė kraujas iš kairės ausies ir virtuvėje atsirado kraujo bala. Tuomet atsistojęs nuo kėdės E. rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių V. į veido sritį. V. verkdama pradėjo šliaužti grindimis link tualeto durų ir koridoriuje, ties ten stovinčia batų dėže, kaip ji mano, prarado sąmonę, kadangi ten ir liko gulėti. V. likus gulėti koridoriuje, ji su E. ir R. toliau gėrė alų. Maždaug apie 17.00 val. R. nuėjo į vonią ir pripylė į ją šalto vandens. Tai sugalvojo pats R., neva, kad į vonią paguldys V., gal ji „atsičiukins“. Prileidus į vonią vandens, ji su R. pakėlė V. nuo grindų, kuri mano buvo dar be sąmonės, kadangi kūnas buvo atsipalaidavęs ir ją įdėjo su rūbais į vonią. Paguldžius V. į vonią su vandeniu, ši išsykio atgavo sąmonę, suprato tai iš to, kad ji atsimerkė ir pradėjo garsiai kvėpuoti, tačiau kraujas ir toliau jai bėgo iš ausies ir nosies. Tuomet ji ją išsikėlė iš vonios ir pasodino ant klozeto dangčio. Abu su R. nurengė nuo V. jos vilkėtus šlapius drabužius, o V. apvyniojo savo mėlynos spalvos dideliu rankšluosčiu. V. drabužius atsinešė į virtuvę ir numetė prie fotelio. Išgirdo garsą ir pamatė, kad vonios kambaryje V. nugriuvo nuo klozeto ant grindų. Ji į vonios kambarį nenuėjo, o liko su E. ir R. gerti alų. Maždaug praėjus pusvalandžiui, maždaug apie 18.30 val. R. pasiūlė dar sykį V. mesti į vonią ir jie abu nuėjo į vonios kambarį bei prileido vėl į vonią vandens, pakėlė nuo grindų V. ir ją vėl paguldė į vonią. V. vėl atsigavo, tiksliau atsimerkė ir pradėjo verkti, tiksliau dejuoti. Ji su R. vėl iškėlė V. iš vonios, išleido iš vonios vandenį ir dar sykį į ją prileidę vandens, įmetė su R. V. į vonią. Maždaug praėjus 5 minutėms, ji vėl su R. iškėlė V. iš vonios ir paėmę V. už rankų ją su R. nutempė į kambarį, kuriame yra dvigulė lova ir ant lovos ją paguldė. Tuo metu kažkas paskambino R. į jo mobilaus ryšio telefoną ir jis išėjo iš jų buto. Ji V. nuogą užklojo kaldra ir nuėjusi į virtuvę, ten sėdinčiam E. pasakė, kad eina miegoti ir nuėję abu į kitą kambarį atsigulė. Praėjus maždaug pusvalandžiui į mobilaus ryšio telefoną E. vėl paskambino R. ir pasakė, kad ateina vėl pas juos į butą. Atrakinus E. buto duris, atėjo R. ir su savimi atsinešė 3 vnt. litro talpos alaus butelius, kurį vėl trise virtuvėje gėrė. Begeriant E. ir R. pasakė, kad reikia kažką daryti su V. ir atėjusi į kambarį, kuriame gulėjo V., pakišusi pirštą po nosimi patikrino ar ji kvėpuoja, tačiau pajutusi, kad kvėpuoja sugrįžo atgal į virtuvę. Praėjus kelioms minutėms, sėdint virtuvėje, išgirdo garsą, kaip kritimo ir atėjusi viena į kambarį, kuriame gulėjo V., pamatė, kad ji nukritusi nuo lovos ir sėdi ant grindų atsirėmusi nugaros sritimi į lovos čiužinį. Tuomet ji viena ją aprengė savo drabužiais, tai yra juodos spalvos kelnėmis su baltais taškiukais ir mėlynos spalvos maikute su baltomis juostomis. Jai rengiant V., ši nuolatos dejavo, dar vis jai bėgo kraujas iš nosies ir kairės ausies. Aprengusi V. paliko sėdėti ant grindų, o pati grįžo atgal į virtuvę ir toliau gėrė alų. Atėjusi pasakė R. ir E., kad aprengė V. savais drabužiais. Ją aprengė todėl, kad ji nebūtų nuoga. E. ir R. pasakė, kad čia nieko gero nebus, bus problemų su V., kad ją sumušė pas juos bute, todėl ją reikia leisti eiti namo. E. pasakė, kad tegu eina, todėl ji atėjo viena vėl į kambarį, kuriame buvo V. ir paėmusi ją už rankos bandė ją kelti. V. klausė ar ji pati pareis namo, tačiau V. jai nieko neatsakė. Bandant jai ją pakelti ji vėl nugriuvo kambaryje ant kilimo. Tuomet ji nuėjo į kitą kambarį, ten paėmė V. paltuką, su kuriuo ji vilkėjo ateinat pas juos, ir sugrįžusi atgal viena apvilko gulinčią V.. Palikusi ją gulėti, atėjo į virtuvę, kur gėrė alų E. su R., pasakė, kad reikia su V. kažką daryti: arba ją išvesti į kiemą ir paleisti, arba ją nunešti prie laiptinės ir ten ją palikti. Pasiūlė kviesti greitąją, tačiau E. su R. nesutiko. E. pasakė, kad tegu ji lieka jų bute, o R. liepė atrakinti E. buto duris. E. atrakinus buto duris, visi trys nuėjo į kambarį, kuriame ant kilimo gulėjo V.. R. liepė E. padėti jam išnešti iš buto V., tačiau E. nesutiko. R. vienas pakėlė rankomis V. nuo kilimo ir ją išnešė į koridorių. Tai galėjo būti apie 23.00 val. R. nešant V., ji su E. ėjo jam iš paskos. Pradžioje jis V. nešė ant rankų, vėliau laiptinėje persimetė ją per petį. Iš namo laiptinės išėjo ne pro pagrindinį įėjimą, o pro atsarginį. Kieme nieko nebuvo, buvo jau tamsus paros metas. R., nešdamas V., išėjo pirmas, ji tuo metu laikė laiptinės duris, o E. stovėjo šalia prie laiptinės durų. V. dar tuo metu, kuomet ją nešė, garsiai švokštė. R. išnešęs V. iš namo, ją nunešė prie šalia namų esančios drabužių džiovyklės ir prie medžio paguldė V. ant žemės bei sugrįžo atgal. V. buvo be batų. Lipant laiptinėje laiptais link jų buto, R. pasakė, kad „pliusas tame, jog V. girta ir jeigu ją kas ras negyvą, tai manys, kad girta ir pati eidama krito“. Sugrįžus visiems į butą, E. užrakino buto duris. Nuėjus į virtuvę, berūkant ji paklausė ką daro su V. drabužiais. Kadangi buvo daug alaus skardinių, ji pasakė, kad eina išmesti jas į šiukšlinę, tačiau R. pasakė, kad eina išvesti į lauką jų šuns, tad sykiu sudėtų ir V. drabužius su batais bei alaus skardinėmis ir jis viską išmes į prie namo esantį šiukšlių konteinerį. Sudėjo V. drabužius ir R. išėjo su maišais į lauką. Sugrįžęs į butą maždaug už 15 minučių, R. pasakė kad lauke apsuko ratą ir V. dar vis guli ten, kur paguldė bei paminėjo, kad E. užrakintų buto duris. Pabaigę trise likusi alų, nuėjo miegoti. Ryte pribudo nuo beldimo į buto duris. R. nuėjo prie buto durų ir pamatęs, kad beldžia policijos pareigūnai, pasakė, kad policija. E. pasakė, kad buto durų neatrakins ir toliau nuėjo miegoti. Buto duris atrakino E. tėvas, praėjus nuo beldimo į duris apie porai valandų. Jis į butą atvyko kartu su policijos pareigūnais. R. pradėjus belstis policijai, E. jai pasakė, kad nebijotų, kadangi jis vienas viską prisiims ant savęs, o R. tuo metu pasakė, kad jis ar taip ar taip „sės greitu metu“. Vakare sugrįžus po V. paguldymo lauke ant žemės, ką sakys policijai, jeigu kas nutiktų, nesitarė. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Nužudyti V. nebuvo sutarę. Nužudyti V. ji tikrai nenorėjo. Mano, kad nuo jos suduotų smūgių V. negalėjo mirti. Gailisi.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad iš įkalinimo įstaigos netrukus išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo maždaug tris savaites, iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. Išėjus iš darbo (duomenys neskelbtini) grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini) apsistodavo kur pakliūna, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Su E. M. susipažino visai nesenai, maždaug 2022 m. rugsėjį, kai kartu gėrė pas bendrą pažįstamą S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). R. B. irgi pažįsta tiek pat laiko, kaip ir E., žino, kad ji yra jo sugyventinė. Todėl susipažinus pas S., paprašė, kad E. ir R. priimtų kuriam laikui pagyventi ir gal kokias dvi dienas gyveno pas juos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Kelias dienas praleidęs pas E. ir R., pasiėmė iš brolio daiktus ir vėl išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Darbdaviui nutraukus su juo darbo sutartį, grįžo į Lietuvą 2022-11-12. Vėl apsistojo pas E. ir R. bendrabučio kambaryje. Jam grįžus, kartu su R. ir E. vartojo alkoholinius gėrimus, šventė jo „sugrįžtuves“. 2022-11-13 apie pietus, E. pasakė, kad jam paskambino jo draugas R. M. ir paprašė ateiti, nes užsikirto jo durų spyna, jis negalėjo atsirakinti iš vidaus. R. prašė jam padėti atrakinti duris. R. jis irgi pažinojo nuo anksčiau, nes jis buvo jo pažįstamo S. kaimynas. Atrodo, kad R. gyvena (duomenys neskelbtini). R. paskambinus, jie visi trys, t. y. jis, E. ir R. nuėjo iki R. buto. Dar prieš ateinant iki R., jie buvome užėję į (duomenys neskelbtini) esančią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir nusipirko du 1 l talpos alaus „Tauras“. Nuėjus iki R., niekaip durų nepavyko atrakinti, todėl jis tas duris tiesiog išspyrė. Išspyrus duris, vis trys, t. y. jis, E. ir R. užėjo į R. butą. R. namuose buvo ne vienas, buvo ir jo sugyventinė V. K.. Jis ją matė pirmą kartą, iki tol jos nepažinojo. Išgėrus atsineštą alų, jis pasakė, kad turi dar pinigų, kad galima dar nusipirkti alaus ir „šnapso“, todėl iš R. išėjo. Kartu su jais išėjo ir V., nes ji dar norėjo išgerti, o R. liko namuose, kartu nėjo, nes miegojo. Iš R. namų, jis, E., R. ir V. vėl užėjo į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, ten nupirko 1 l talpos degtinės butelį ir du 1 l talpos „Tauro“ butelius. Nusipirkus alkoholio, ėjo jau į E. ir R. butą. Ten visi vartojo jo nupirktą alkoholį. Begeriant, R. pradėjo priekaištauti, kad V. ją apvogė, kad pavogė iš jos auksinę grandinėlę. V. neprisipažino, kad apvogė R.. Kadangi V. neprisipažino, kad apvogė R., jis rankos delnu jai sėdinčiai ant kėdės sudavė į dešinį skruostą. Po jo suduotų smūgių, V. nukrito ant žemės. Atrodo, kad V. nukrito ant kairio šono, matė, kad V. susitrenkė galvą į grindis, bet nekraujavo, sąmonės praradusi nebuvo. V. prisipažino, kad ji tikrai apvogė R.. V. atsigulė ant nugaros, jos galva buvo koridoriaus pusėje, o kojos - virtuvėje. Po suduotų smūgių, jis pats atsisėdo toliau gerti prie stalo. V. atsigulus ant nugaros, prie jos priėjo R., ją apžergė kojomis ir atsisėdo ant pilvo. Matė kaip R. suėmė V. už plaukų ir pradėjo daužyti jos galvą į grindis, šaukė kad V. prisipažintų, kur pridavė jos grandinėlę ir jis girdėjo, kad ji pas sakė, kad pridavė „(duomenys neskelbtini)“, bet R. toliau trankė jos galvą į grindis, taip iš viso padarė kokius 5-6 kartus V. tik dejavo, pagalbos nesišaukė. Kai R. trankė V., jis ir E. sėdėjo prie stalo. R. atsistojus, pamatė, kad V. iš pakaušio pradėjo bėgti kraujas, buvo matyti guzas ant kaktos, V. akys buvo užtinę. Kai R. atsistojo, paprašė, kad jis padėtų pakelti V. nuo grindų ir padėtų nunešti į vonią. V. buvo be sąmones, bet kvėpavo. R. sakė, kad reikia įmesti V. į šaltą vandenį, kad ji „atsičiūkintų“, t. y. atsigautų. Vonioje dar iš anksčiau buvo vandens. R. paėmė V. už rankų, o jis už kojų ir nunešę įmetėm į vonią, kurioje kaip sakė buvo vandens. V. atsimerkė, atsiduso, bet nieko nekalbėjo. V. drabužiai buvo kruvini ir šlapi, todėl sutarė su R., kad reikia V. nurengti. Išėmė V. iš vonios ir paguldė ant vonios grindų. Jis nurengė megztinį, kelnes, kelnaites, o R. nusegė liemenėlę. V. visiškai išrengė. Nurengus V., R. atnešė kažkokius savo rūbus - kiek prisimena mėlynas kelnes ir kažkokį spalvotą megztuką, šitais drabužiais jie ir aprengėm V.. Dar aprengė V. jos pačios pilkais kailiniais. Rengiant V. ji kvėpavo, bet buvo be sąmonės. Visą tą laiką, kol perrenginėjo V., E. sėdėjo virtuvėje prie salo, bet jau aprengus, jis irgi atėjo į vonią. Jis V. buvo pasodinęs ant tualeto, tai sėdinčiai jai E. koja 2 kartus spyrė į kairį šoną. Po E. spyrių, V. nukrito tarp vonios ir tualeto, atrodo, kad atsitrenkė dešiniu galvos šonu į vamzdžius. Po šito išnešė V. iš vonios ir paguldė kambaryje ant kilimo ir nuėjo toliau gerti. Geriant, sugalvojo, kad V. iš buto reikia išnešti. Tai buvo R. pasiūlymas. Jis paėmė V. ant rankų ir išnešė ją į kiemą. Į kiemą ėjo visi, R. ėjo priekyje, o E. iš paskos. V. paguldė kieme po medžiu. V. dar buvo gyva, kvėpavo, dar paguldžius ant nugaros ji susisuko į kamuoliuką. Po suduotų smūgių V. nukritus ant žemės, E. priėjo prie jos ir iš dešinės kojos spyrė jai į kairę galvos pusę.
Kaltinamasis E. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo vaikystės. Maždaug prieš du metus pas jį į minėtą butą gyventi atsikraustė jo sugyventinė R. B.. Jis su R. dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus. Pas juos kartu išgerti dažnai ateidavo ir draugai. Jis su savo sugyventine R. paskutinį maždaug mėnesį laiko kiekvieną dieną gėrė alų ir degtinę. Penktadienį, 2022 m. lapkričio 11 d., pas jį ir R. į svečius atėjo R. M.. Prieš tai, kiek žino, jis buvo išvykęs į užsienį ir jis kurį laiką jo nematė, su juo nebendravo. Kai penktadienį R. atėjo pas juos į butą, jis su savimi atsinešė gal du butelius alaus, jis namuose taip pat turėjo alaus, todėl jis kartu su R. ir R. visi gėrė alų. Penktadienį bute dar tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai jie sukonfliktavo jis neatsimena, tik atsimena, kad konflikto metu R. jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairę akį, tačiau jie greitai susitaikė ir toliau vėl kartu gėrė alų jo bute. R. liko miegoti pas juos bute. Kitą dieną, šeštadienį, t. y. 2022 m. lapkričio 12 d., apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, jis su R. ir R. ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir degtinės. Jiems einant į parduotuvę, į mobilųjį telefoną paskambino R., jo pavardė berods yra M., ir pasakė, kad užsikirto jo buto durų spyna, jis negali išeiti iš buto ir R. paprašė, kad jis jam padėtų susitvarkyti duris. Jis su R. ir R. iš pradžių nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko alaus, degtinės, tada grįždami iš parduotuvės užėjo pas R.. R. gyvena (duomenys neskelbtini) name, buto numerio pasakyti negali, tik žino, kad R. butas yra penktame aukšte. Kai jie nuėjo pas R., jis išlaužė jo buto duris, kadangi spyna buvo užsikirtus ir tos durys neatsidarė. Tada jie visi trys užėjo dar pas R. į butą, ten kartu su R. ir jo sugyventine V. išgėrė alaus, po to R. nuėjo atsigulti, o jis su R. ir R. nusprendė eiti namo. V. sugalvojo eiti kartu ir jie keturiese grįžo į jo butą. Bute jie keturiese toliau gėrė alų ir degtinę. V. su R. tą vakarą liko pas juos miegoti, nei vienas nebuvo išėjęs. Kai sekmadienį, lapkričio 13 d., jie visi atsikėlė, ryte jie vėl visi gėrė alų. Maždaug apie 11 valandą R. į jo mobilųjį telefoną paskambino jo brolis, jie pakalbėjo ir R. kažkur išėjo. Po geros valandos laiko R. grįžo į butą, grįžęs jis pasakė, kad buvo parke susitikti su broliu, kad jie su broliu gėrė degtinės. Tada jie nusprendė dar abu nueiti į parduotuvę nusipirkti degtinės, jis pasiėmė pinigų ir jie abu su R. išėjo į parduotuvę, o R. su V. liko dviese bute. Parduotuvėje jis su R. nusipirko tris pakuotes po 6 butelius 1 litro talpos alaus ir du butelius degtinės po pusę litro. Kai jis su R. grįžo iš parduotuvės nusipirkę degtinės ir alaus, bute R. ir V. nebuvo, jos abi buvo kažkur išėjusios, tačiau neužilgo į butą grįžo ir jos. Tada jie visi keturi susėdo buto virtuvėje ir visi gėrė degtinę ir alų. Jo butas yra dviejų kambarių, bute yra atskira virtuvė ir atskiras vonios kambarys. Sekmadienį jiems visiems keturiems begeriant degtinę buto virtuvėje, įvyko konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad R. pasakė, jog prieš maždaug pora savaičių ji rado tuščią dėžutę, kurioje buvo laikoma jo auksinė grandinėlė, ir kad kažkas tą grandinėlę paėmė. Tada V. prisipažino, kad jo auksinę grandinėlę paėmė ir kažkokiam nežinomam žmogui ją pardavė už 30 eurų. Tada R. labai supyko, ji su V. susibarė. Po to R. atsistojo nuo kėdės, nes ji sėdėjo ant kėdės prie stalo, prie stalo ant kitų kėdžių sėdėjo jis ir R., o V. sėdėjo virtuvėje fotelyje, kuris stovėjo šalia tos kėdės, ant kurios sėdėjo R., ir kai R. atsistojo nuo kėdės, ji priėjo prie V., abiem rankom sugriebė V. ties krūtine už drabužių, nutempė V. nuo fotelio ant grindų, V. nukrito ant nugaros, tada R. atsiklaupė ant V. krūtinės, kad V. negalėtų priešintis, ir pradėjo abiejų rankų kumščiais mušti V. per veidą. R. V. kumščiais galėjo suduoti maždaug 6 smūgius. Tada jis atsistojo nuo kėdės ir atsistojęs nustūmė R. nuo V., dar pasakė, kad R. nemuštų V., nes gali ją užmušti. Kai jis R. nustūmė nuo V., V. pakėlė galvą, tada R. atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie V. smūgiavo pėda iš viršaus V. į galvą ne mažiau kaip du kartus. Tada R. atsitraukė nuo V. ir atsisėdo atgal ant kėdės. Tada jis rankomis paėmęs V. už pažasčių, pakėlė ją ir pasodino V. atgal į fotelį. Tuo metu, kai jis nuo grindų kėlė V., jis pamatė, kad V. yra praskeltas pakaušis, jai iš tos vietos bėgo kraujas, taip pat matė, kad V. veidas yra kruvinas, ant veido matėsi sumušimai. Kai jis pasodino V. į fotelį, ji dar buvo sąmoninga, ji atsiprašinėjo dėl tos jo grandinėlės, kad ją paėmė ir pardavė. Tada jie visi keturi dar maždaug pusvalandį laiko gėrė degtinę ir alų, V. taip pat su jais gėrė. Tada vėl kažkas užėjo R., ji vėl atsistojo nuo kėdės ir priėjusi prie V. vėl sugriebė už drabužių ties krūtine, vėl nutempė V. nuo fotelio ir pargriovė ant žemės, V. nukrito ant šono, tik ant kurio, kairio ar dešinio negali pasakyti. Tada R. pasilenkusi sudavė V. maždaug 5-6 kartus kumščiais į šoną, pilvo sritį. Tada jis vėl nustūmė R. nuo V., V. liko gulėti virtuvėje ant grindų, o jie visi trys susėdo virtuvėje ant kėdžių ir toliau gėrė. V. gulėdama virtuvėje ant grindų dejavo, bet pasikelti pati nebegalėjo, jie V. nuo grindų irgi nekėlė. R. tik patikrino ar dar yra pulsas V.. Maždaug po pusvalandžio laiko R. pasakė, kad reikia susitvarkyti, tada R. paėmė V. už pažasčių ir nutempė ją į vonią. Jis su R. liko virtuvėje, todėl ką R. su V. vonioje darė, jis nematė. Neužilgo R. grįžo pas juos į virtuvę, o V. liko vonioje. Jis su R. ir R. toliau gėrė. Maždaug dar po pusvalandžio jis ėjo į tualetą ir eidamas pamatė, kad vonioje susirietusi ir ant šono guli V.. V. drabužiai buvo šlapi, visa vonia kruvina, todėl jis suprato, kad R. V. apipylė vandeniu. Tada jis pasikvietė iš virtuvės R., jie abu iškėlė iš vonios V., nunešė ją į kambarį, abu nurengė V. drabužius, R. iš spintos išėmė savo švarius drabužius ir jie abu perrengė V.. R. tuo metu buvo virtuvėje. Jis kartu su R. įkėlė V. į lovą, užklojo ją ir paliko gulėti. Kai jie nešė V. iš vonios į kambarį, V. dar dejavo. Kai jie V. paguldė į lovą, jis su R. nuėjo į virtuvę ir ten kartu su R. visi toliau gėrė. Po kurio laiko R. pasiūlė V. kūną išnešti į lauką, sakė gal lauke V. atsigaus arba gal kažkokie žmonės ją ras ir atgaivins. Tada R. nuėjo į kambarį, paėmė V., kiek pamena lyg persimetė ją per petį, ir išnešė į lauką. Jis su R. ėjo priekyje R.. Išėję į lauką, jis su R. sustojo prie laiptinės, o R. per automobilių stovėjimo aikštelę nunešė V. ir paliko ją prie medžio. Tada jis, R. ir R. grįžo į jo butą, dar išgėrė alaus, tada R. sugalvojo išvesti pasivaikščioti jo šunį ir eidamas su šuniu į lauką, jis išnešė į krepšį sudėtus V. drabužius ir išmetė juos į prie namo buvusį konteinerį. Kuris iš jų sudėjo V. drabužius į krepšį, nepamena. Kai R. grįžo iš lauko pavedžiojęs šunį ir išmetęs V. drabužius, jie užsirakino buto duris ir visi trys nuėjo miegoti. Visas konfliktas dėl grandinėlės įvykti galėjo apie 17 val., nes kiek pamena lauke jau buvo pradėję temti ir jie virtuvėje buvo įsijungę šviesą. Kodėl nei jis, nei R., nei R. nekvietė V. medikų, negali pasakyti, gal dėl to, kad visi buvo girti. Pirmadienį, 2022 m. lapkričio 14 d. ryte, galėjo būti apie 9 val., į jo buto duris pradėjo kažkas stipriai belsti, durų nei vienas iš jų neatrakino, nes buvo labai nesveika. Toliau stipriai beldė į duris, sakė įsileisti, sakė, kad ten yra policija, bet jie pareigūnų neįleido. Po kurio laiko atvažiavo jo tėvas ir jis įleido policijos pareigūnus į butą. Tada iš policijos pareigūnų jie sužinojo, kad V. mirė. Jis, R. ir R. buvo sulaikyti. Pirmadienį policijos pareigūnai iš jo paėmė tuos drabužius, kuriais jis buvo apsirengęs ir sekmadienį, tai buvo margos kelnės ir raudonas megztinis. Parodė, kad jis V. nesudavė nei vieno smūgio, jos nenužudė ir neturėjo tokio tikslo. Neapgynė V. dėl savo girtumo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų R. M., R. B. prisipažinimo ir neprisipažįstant kaltinamajam E. M., jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto paaiškinimu bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad V. K. yra jo motina. Žino, kad motina gyveno kartu su sugyventiniu R., jo pavardės nežino, (duomenys neskelbtini), adreso pasakyti taip pat negali. Kadangi pats mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini), tai su motina dažniausiai bendraudavo telefonu, paskutinį kartą telefonu kalbėjosi gal 2022 m. rugpjūčio mėnesį, o paskutinį kartą gyvai matėsi gal prieš du metus, maždaug 2020 m. Su motina dažnai nebendravo, nes ji vartojo alkoholinius gėrimus, o su girta ja tiesiog neturi apie ką šnekėtis. 2022 m. lapkričio 14 d. sulaukė policijos pareigūnų skambučio, jie pranešė, kad motina V. K. yra nužudyta. Dėl tokios naujienos jį ištiko šokas, nors motina ir vartojo alkoholinius gėrimus, stipraus ryšio su ja nebuvo, bet jam labai skauda dėl to, kas su ja atsitiko. Laidotuvėmis rūpinosi jo teta M. M., kuri dirba ir gyvena užsienyje. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis K. K. parodė, kad V. K. yra jo motina. Su motina nuo mažens santykiai nebuvo labai glaudūs, jį iki 6 metų augino močiutė S. B., o jai mirus jis augo globos namuose. Kadangi pats gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o be to mama vartojo alkoholinius gėrimus, tai su ja bendravo retai - gyvai matėsi maždaug 2021 m., o telefonu kalbėjosi gal prieš du mėnesius, maždaug 2022 m. rugsėjo mėnesį, o gal ir dar seniau. Kiek žino mama paskutiniu metu gyveno kažkur (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu R.. 2022-11-14 iš brolio V. sužinojo, kad mama yra nužudyta. Kad ir kokia buvo mama, ji vis tiek buvo mama ir jis labai pergyvena dėl to, kas jai atsitiko, jo mama nenusipelnė būti nužudyta. Kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyta mama jis nieko nežino ir apie tai nieko negali papasakoti. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtiunės žalos nereiškia.
Nukentėjusysis D. V. parodė, kad V. K. yra jo motina. Pats gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl su motina bendravo retai, dažniausiai tik telefonu. Neatsimena kada paskutinį kartą yra kalbėjęs su motina, atrodo, kad tai buvo prieš jo gimtadienį, t. y. 2022-09-23. Gyvai paskutinį kartą matėsi 2019 m. vasarą. Mama vartojo alkoholinius gėrimus, tai asmeniškai jis dėl to retai su ja ir bendravo. Mama jo neaugino, jis augo globos namuose, tai dar ir dėl to jų santykiai nebuvo glaudūs. 2022-11-14 vakare jam paskambino brolis V. ir informavo, kad mama yra nužudyta. Dėl tokios naujienos jis buvo priblokštas, labai skaudu, kad taip jai nutiko. Nieko nežino kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyta jo mama, nieko apie tai negali papasakoti. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia.
Nukentėjusioji M. M. gyvena ir dirba užsienyje. Ji į teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Apie teismo posėdį ji informuota tinkamai. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti teismo posėdyje.
Nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jos sesuo. Pati su šeima gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nors yra išvykusi į užsienį, visada stengėsi palaikyti ryšį su savo seserimi. Gali pasakyti, kad V. gyveno pakankamai varganai, niekur nedirbo. Nuo vaikystės ji turėjo protinį atsilikimą, kiek žino „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jai buvo pagelbėję susitvarkyti dėl to neįgalumą. Sesuo piktnaudžiavo alkoholiu, todėl turbūt dėl to jos niekas ir nenorėjo įdarbinti. Nors V. ir piktnaudžiavo alkoholiu, buvo švari, tvarkinga, ramaus būdo. Kiek žino, paskutiniu metu ji gyveno su vyru, kurio vardas R., bet daugiau apie jį ji nieko nežino, jo nėra mačiusi. Prieš tai V. daug metų gyveno su vyru G. V.. 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje tiksliau datos nepasakys, buvo grįžusi į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Grįžusi buvo susitikusi su seserimi, tada ją paskutinį kartą ir matė gyvai. Susitikusi dar jai davė pinigų, buvo nupirkusi maisto, nes kaip ir sakė, sesuo gyveno vargingai. Paskutinį kartą su V. bendravo 2022-11-11, kalbėjosi su ja telefonu. Kai kalbėjosi su V., ji buvo blaivi, bent jau jai taip atrodė iš balso. 2022-11-14 jai į „Messenger“ programėlę paskambino V. sūnus K. ir pasakė, kad policija kviečiasi atpažinti lavono kūno, kuris gali būti V., bet jis detaliau jai nieko nepaaiškino. Susirado internete (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertų numerį ir pati pasiskambino išsiaiškinti kas nutiko. Paskambinusi rastu numeriu, bendravo su vyriškiu, kuris pasakė, kad kūnas atpažintas ir jis patvirtino, kad kūnas yra jos sesers V., bet jis jai jokios informacijos taip pat daugiau nepateikė. Vėliau vėl bendravo su K., jis jai pasakė, kad V. yra nužudyta. Jau vien tik sužinojusi, kad sesuo mirė labai pergyveno, bet kai dar pasakė, kad jos mirtis yra smurtinė, ją iš viso ištiko šokas, labai pergyvena, verkia, vartoja raminančius vaistus, nes tikrai labai skaudu galvoti apie tai, ką turėjo patirti jos sesuo. Ji grįžo į Lietuvą ir rūpinasi visais V. laidotuvių reikalais. V. pašarvota uždarame karste, tai jai net baisu pagalvoti kas jai padaryta. Kaip ir sakė V. tikrai buvo „gerietė“, be to buvo neaukšta, labai smulki, nemano, kad ji kaip nors pati išprovokavo konfliktą ir nesuvokia kaip ir už ką galėjo mušti tokią smulkutę moterį Ji žiniasklaidoje skaitė, kad dėl V. nužudymo yra suimti trys asmenys, bet daugiau nieko negali pasakyti, ji tų asmenų nepažįsta. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąją dėl sesers V. nužudymo. Apie tolimesnę tyrimo eigą nori būti informuota elektroniniu paštu, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje. Nežino ar reikš civilinį ieškinį, apie tai dar pagalvos. Nori pasakyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo tik pasirūpinti sesers laidotuvėmis, todėl teisme dalyvauti neturės galimybės (1 t., b. l. 114–117).
Liudytojas R. M. parodė, kad apie du metus, t. y. nuo 2020 m. žiemos, su V. K. buvo sugyventiniai. Abu kartu gyveno jo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su V. K. buvo labai geri. Gali pasakyti, kad V. K. turėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo, bet ir išgėrusi ji buvo rami, jokių konfliktų nekeldavo. 2022 m. lapkričio 13 d. apie pietus, tiksliau laiko nepasakys, pas juos į butą jau minėtu adresu, atėjo jo draugas E., jo pavardės jis nežino. Yra su juo kartu kažkada dirbęs, už tai ir pažįsta. E. atėjo ne vienas - kartu su juo buvo jo draugė R., jos pavardės irgi nežino bei dar vienas vyras, kurio vardas R., bet jo jis nepažįsta, kaip supranta - jis E. draugas. Atėję į svečius, jie atsinešė du „bambalius“ alaus. Atrodo tai buvo1 l talpos 5 promilių stiprumo „Blindos alus“. Visi penki, t. y. jis, V. E., R. ir R. išgėrė jų atsineštą alų. Dar nori pasakyti, kad buvo užstrigusi jo buto durų spyna, jis jos niekaip negalėjo atsirakinti iš vidaus, todėl atėjusio E. paprašė, kad išdaužtų durų plokštę ir galėtų atsirakinti duris. Išdaužus buto durų plokštėje skylę, užkišo ranką ir atrakino duris iš lauko pusės. Dar prieš pradedant vartoti atsineštą alų, tarp jo ir E. kilo konfliktas, jis susinervino, kad duryse jis išmušė skylę, nors pats to prašė ir net negali paaiškinti kaip, bet taip gavosi, kad jis trenkė rankos kumščiu E. ir pataikė jam kažkur prie dešinės ausies. Po šito E. sudavė smūgį rankos kumščiu jam atgal, pataikė į kairės pusės skruostą, bet konfliktas daugiau neišsirutuliojo, susitaikė ir susėdo gerti alaus. Jokių žymių po suduotų smūgių nei jam, nei E. neliko. E. jokių pretenzijų jis neturi. Niekas daugiau į jų konfliktą nesikišo. Atėję svečiai namuose užsibuvo neilgai, gal kokį pusvalandį. Išgėrus alų, jie išėjo. Kartu su jais išėjo ir jo sugyventinė V., kaip suprato, išgėrus alaus, ji „užsikabliavo“ ir norėjo dar išgerti, todėl kartu ir išėjo. Jis pats gerti nenorėjo ir liko namuose, nuėjo miegoti. Nei kur, nei pas ką jie ėjo, ką jie veikė, jis nieko nežino. V. negrįžo į namus, savo mobiliojo ryšio telefoną buvo palikusi bute, bet jam jokių įtarimų, kad jai kažkas gali būti nutikę nekilo. Kai V. užgerdavo, būdavo, kad ji nakvodavo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet buto numerio neprisimena. Kiek žino, šį bustą V. buvo suteikusi savivaldybė. Dėl to jos ir nebuvo kilusi mintis ieškoti, galvojo, kad grįš pati, kai išsiblaivys. 2022 m. lapkričio 14 d. ryte iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo sugyventinė galimai yra nužudyta, po to kartu su pareigūnais važiavo į morgą, kur atpažino, kad moters lavonas yra tikrai jo sugyventinės V.. Atpažino, kad tai ji iš kūno sudėjimo, veido formos, lūpų, kitų bendrų bruožų. Kas įvyko, kad jo sugyventinė buvo nužudyta jis nežino, nežino kas tai galėjo padaryti. Paskutiniai žmonės, su kuriais galėjo būti V. būtent ir buvo E., R., R., tai įtarė, kad kuris nors ir gali būti susijęs su jos mirtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. S. į teismo posėdį neatvyko pakartotinai. Nors teismas priėmė nutartį jį atvesdinti, tačiau liudytojas nebuvo rastas. Teismas buvo informuotas, kad liudytojas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir Lietuvoje retai būna. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, liudytojo V. S. parodymai buvo perskaityti.
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra tiesiai prieš jo duris. Minėtame (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynas E. M., kartu su sugyventine, kurios žino tik vardą- R.. Kiek jam žinoma, butas priklauso E. tėvui, kuris gyvena kitame bendrabutyje. Kalbant apie kaimyną E., tai gali pasakyti, jog jo bute dažnai renkasi alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, ten dažnai girtuokliaujama ir tikrai ne kartą ten yra buvusi policija dėl įvairių įvykių. Pastarosiomis dienomis taip pat be perstojo, E. bute vyko išgertuvės. Kiek matė koridoriuje vaikštant asmenis tai pastebėjo, kad E. bute šiomis dienomis neskaitant jo sugyventinės R., lankėsi ir galimai kartu su jais girtuokliavo vaikinas vardu R.. Kad to vaikino vardas R. tai žino dėl to, kad 2022-11-12 jis, užėjęs į butą neva pažiūrėti remonto, galimai buvo paėmęs jo piniginę ir po to kai jo paklausė kur piniginė, jis jį sumušė. Po to jis buvo kreipęsis į policiją ir įvykis yra tiriamas. Būtent nuo tada ir žino, kad to vaikino vardas R., nors anksčiau su juo nieko bendro neturėjo ir jo nepažinojo. Taigi kaip ir sakė šis vaikinas buvo su R. ir E. visą savaitgalį ir girtuokliavo. Dar tą kart pastebėjo, kad kartu su jais buvo ir moteris, kuri kaip vėliau sužinojo vardu V.. Ar ji su jais kartu vartojo alkoholį ar tiesiog buvo kartu, negali atsakyti, kadangi iš pažiūros ši moteris girta neatrodė. Po šio įvykio, tiek tą pačią dieną, tiek iki vakar per sieną girdėjo E. bute tų pačių jo vardintų asmenų balsus, todėl ir mano, kad jie visi girtuokliavo ir toliau. Į policiją dėl triukšmo nesikreipė, kadangi nemano, jog dėl to triukšmas nurims. Tiesiog jie kaip kaimynai priprato prie nuolatinio triukšmo šiame bute. Dar gali pabrėžti, kad vakar t. y. 2022-11-13 apie 13.00 val. pas jį į butą buvo užėjęs vienas E.. Jis buvo pas jo posūnį T. K.. Visi kartu išgėrė po keletą stikliukų deginės ir E. išėjo. Po to daugiau E. nematė. Gali dar pasakyti, kad tuo metu kai E. buvo pas juos, ant jo veido buvo kažkoks sužalojimas, tačiau kai pasiteiravo kas nutiko, iš jo jis suprato, kad jis griuvo dėl girtumo. Po to kas pas E. į butą įėjo ar kas išėjo jis nieko nematė, tik gali pasakyti, jog šią naktį, t. y. 2022-11-14 apie 02.00-03.00 val. prabudo nuo garsaus triukšmo E. bute. Triukšmą apibūdintų kaip garsų trankymąsi, kažkokį „dungsėjimą“ ar panašiai. Taip pat girdėjosi kaip kažkas „dungsi“ į sienas. Apibendrinant gali pasakyti, kad kažkas panašaus į stumdymąsi ar konfliktą, nors kažkokių pagalbos šauksmų ar rėkavimų bent jau jis tai negirdėjo. Dar gali paminėti, kad minėtu laiku kažkas beldėsi ir į jų duris, tačiau jie durų neatidarė, todėl kas beldėsi negali atsakyti, tačiau įtaria kad tas pats kaimynas E.. Po to triukšmas aprimo ir daugiau kažko įtartino negirdėjo. Ryte, apie 08.00 val. išgirdo kaip kažkas garsiai beldžiasi į E. buto duris, todėl priėjęs prie durų pamatė, jog beldžiasi policija. Atidarius duris, bendravo su pareigūnais, kuriems papasakojo apie nakties metu girdėtą triukšmą. Po to, pareigūnui parodžius kompiuteryje moters nuotrauką, atpažino, kad tai ta pati moteris, kuri tikrai buvo kartu su E., R. ir R., šeštadienį. Kad šios moters vardas V., sužinojo tik vėliau (1 t., b. l. 136–139).
Liudytoja I. S. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Tame pačiame daugiabutyje, tik penktame aukšte gyveno kaimynas E. M., kiek žino jis gyveno kartu sugyventine, kaip dabar žino R. B.. Santykių jokių su kaimynais nepalaiko, nes jie abu vartoja alkoholį. Neblaivus E. M. yra agresyvus, neprognozuojamas, ne kartą yra grasinęs primušti kaimynus, todėl su jais apskritai nelabai kas ir nebendrauja. Tiksliai datos neprisimena, prisimena, kad buvo sekmadienis, todėl tai galėjo būti 2022-11-13, po pietų, bet laiko taip pat nepasakys, būdama namuose per langą matė kaip E. eina į laiptinę su kažkokiu vyru ir neaukšto ūgio moterimi tamsiais plaukais. E. sugyventinės R. nepastebėjo, galbūt ji jau buvo ėjusi į laiptinę. E. su tuo vaikinu ir moterimi nuėjo į savo butą, taip sprendžia dėl to, kad paskui labai greitai ji girdėjo iš E. buto triukšmą, garsiai kalbančius žmones, tai suprato, kad jau vyks „balius“. Po kurio laiko, E. bute išgirdo didelį triukšmą, grumtynių garsus, kažkas daužėsi. Girdėjo užrėkiant moterį „ai“ ir kažką šaukiant „paleisk, paleisk“, bet kas šaukė tikrai negali pasakyti. E. bute tokie „baliai“ yra įprasti, ten kaip ir sakė dažnai susirenka visokios kompanijos, kurios girtauja, triukšmaujama, mušasi, į E. butą ne kartą yra vykę policijos pareigūnai, todėl nesureikšmino to ką girdėjo ir policijos nekvietė. Tuos grumtynių garsus girdėjo gal kokią valandą laiko, bet kuri buvo valanda, kai išgirdo grumtynių garsus negali pasakyti, jau buvo tamsu, nes kambaryje buvo įsijungusi šviesą. Paskui po kurio laiko iš E. buto dar girdėjo kažką šaukinat „reikia nešdintis“ ir viskas aprimo. Per visą naktį buvo ramu. Sekančios dienos ryte kažkas pasibeldė į jos buto duris, ji pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad kieme yra rastas moters lavonas, parodė lavono nuotrauką ir klausė ar ji nepažįsta tos moters. Policijos pareigūnams pasakė, kad moteris jai nematyta, bet jiems išėjus „atgamino“, kad tai ta pati moteris, kurią matė per langą einant su E. ir kitu nepažįstamu vyru, tada pagalvojo, kad gal ir girdėjo ją šaukiant ir kad galbūt ji ir buvo mušama E. bute.
2022-11-14 apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio gyvenamojo namo rytinio kampo 17 m atstumu į pietryčių pusę yra įrengta skalbinių džiovinimo aikštelė. Šioje aikštelėje prie metalinio stulpo, antro iš dešinės pusės, žiūrint nuo ankščiau minėto gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), guli neatpažintas moteriškos lyties lavonas. Lavono galva yra į pietryčių pusę. Nuo šaligatvio borto, kuris skiria kelią nuo vejos, 0,6 m atstumu yra lavono kairė koja. Lavonas guli ant nugaros, kojos suglaustos, sulenktos per kelius. Dešinės kojos dešine blauzdos sritimi ir dešine šlaunies sritimi remiasi į žemę. Lavono kairė koja guli ant dešinės kojos. Kairės kojos pėdos dešine puse remiasi į žemę. Lavono kairė ranka sulenkta per alkūnę, plaštaka remiasi į krūtinę. Dešinė ranka yra truputį sulenkta per alkūnę, plaštaka po juosmeniu. Lavonas yra apsirengęs pilkos spalvos, margu paltu su gaubtu, tamsiai mėlynos spalvos su baltomis juostomis megztiniu, margai pilkomis kelnėmis. Lavonas yra be kojinių ir batų. Ant lavono kelnių, dešinės ir kairės kojų klešnių, priekinės dalies, matosi neryškios rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. Taip pat rusvos spalvos dėmių yra ant dryžuoto megztinio priekinės dalies. Pilkos spalvos paltas taip pat yra suteptas rusvos spalvos skysčiu. Ant lavono juosmens ir aplinkui dešinės pusės kirkšnies sritį yra apvyniotas baltos spalvos bintas, suteptas rausvos spalvos skysčiu. Šie sutepimai yra panašūs į susigėrusį kraują. Šis bintas yra paimamas tolimesniam tyrimui, supakuojant jį į popierinį voką Nr. 1. Apžiūrėjus lavono kūno dalis, galvos srityje, apie abi akis matosi violetinės spalvos kraujosruvos. Iš lavono kairės ausies landos ištekėjęs rusvos spalvos skystis, panašus į kraują. Ausies kaušelio srityje yra 1 cm dydžio žaizda. Lavono nugaroje juosmens ir klubo srityse matosi kraujosruvos. Lavono apžiūros metu lauko temperatūra yra 4 laipsniai. Lavono rektalinė temperatūra yra 14,5 laipsniai. Lavondėmės paspaudus pirštu išnyksta po 3,5 min., atstato savo spalvą po 4 min. Apžiūrėjus lavoną daugiau sužalojimų nesimato. Apžiūrėjus aplinkui lavoną, ir daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, daugiau pėdsakų ar kitokių daiktinių įrodymų, turinčių įvykio aplinkybėms reikšmės nėra. Po šios lavono išorinės apžiūros lavonas tolimesniam tyrimui yra nusiųstas į VTMT (duomenys neskelbtini) skyrių (1 t., b. l. 18–27).
2022-11-14 apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta džemperis, 11 vnt. rusvos spalvos skysčių ėminių, chalatas, šluostė nuo šepečio, buteliukas, popierinė pakuotė, marškinėliai, trumpikės, skuduras, medžiaginė servetėlė, moteriška liemenėlė, sportinis džemperis, džinsinės kelnės, trumpikės, puskojinės, raktas (1 t., b. l. 28–53).
2022-11-14 lavono parodyme atpažinti R. M. protokole užfiksuota, kad atpažįsta priešais jį esantį lavoną, kaip savo sugyventinės V. K.. V. K. atpažįstu iš kūno sudėjimo, veido formos, lūpų, kitų bendrų veido bruožų ir plaukų spalvos (1 t., b. l. 61–65).
Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. mirtis įvyko dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, galvos traumos pasėkoje. V. K. mirtis galėjo įvykti prieš parą laiko iki jos lavono autopsijos. Tai patvirtina autopsijos metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Sužalojimai (galvos srities) sukėlę mirtį galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol galvos traumos pasėkoje neteko sąmonės. Sužalojimai (kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kaktos abiejuose pusėse, kairio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose ir abiejuose skruostuose) galėjo būti padaryti veikiant galvos sritį kietu buku daiktu. Muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos buku traumuojančiu paviršiumi turinčiu atsikišančių trumpų linijų briaunų. Šios žaizdos tikėtina padarytos vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos tiek smūgiavimo, tiek krentant bei pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. V. K. lavono kraujyje rasta 1,03 prom. etilo alkoholio (3 t., b. l. 158–160 ).
Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. odos nubrozdinimai už dešinės ausies, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 165–166).
Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. M. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės plaštakos V delnikaulio srityje, už kairės ausies, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimai kaktos srityje, dešinės plaštakos II piršto srityje, kairės plaštakos V piršto srityje, kairės plaštakos III piršto srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 171–172).
Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje galėjo būti padaryta kietu buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 177 – 178).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, nuoplovose nuo R. M. rankų panagių (1, 2 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99, 9999999999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovose nuo R. B. rankų panagių (5, 6 mėg.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. B. DNR profiliu su 99, 99999999999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovose nuo E. M. rankų panagių (3, 4 mėg.) gauti nepilni mišrūs daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami tolimesniam asmenų identifikavimui (3 t., b. l. 184–194 ).
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. M. patvirtino savo duotus parodymus (4 t., b. l. 131–134 ).
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. patvirtino savo duotus parodymus (6 t, b. l. 65–67 ).
Teismo posėdyje apklaustas specialistas L. U. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad V. K. mirtis įvyko dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, galvos traumos pasėkoje.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. B., R. M. ir E. M. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą.
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas padarytas tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji R. B., R. M. ir E. M. tyčia nužudė V. K.. R. B. ir R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad sudavė V. eilę smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas įvairias kūno vietas. Visi kaltinamieji parodė, kad begeriant alkoholinius gėrimus, konfliktas tarp R. B. ir V. K. kilo dėl grandinėlės dingimo. V. K. prisipažinus, kad paėmė ir pardavė grandinėlę, užpykusi ir susinervinusi R. B. puolė ją mušti. Tada R. M. taip pat mušė V. K.. Pakėlęs V. K. nuo fotelio, numetė ją ant virtuvės grindų. Parkritusią V. K., R. M. koja – bato padu jai kelis kartus sudavė į veido sritį. V. K. pradėjo bėgti kraujas, tada visi kaltinamieji išėjo toliau girtuokliauti. Po to R. B. pakėlė V. K. ir pasodino į fotelį, davė jai išgerti alaus. V. K. iš nosies bėgo kraujas, ji panoro eiti namo, tačiau R. M. neleido. Toliau buvo girtaujama. Praėjus kažkuriam tai laikui, R. B. pradėjo priekaištauti V., kodėl ji sėdėjo ant jos sugyventinio kelių. Tada R. B. vėl rankos kumščiu sudavė V. tris smūgius į veidą. Tuomet R. M. nustūmė V. nuo fotelio ir gulinčiai ant grindų koja - bato padu sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į kairį šoną. Kai V. bandė keltis, R. M. spyrė koja jai vieną smūgį į kitą šoną. V. pargriuvus, iš nosies dar labiau pradėjo bėgti kraujas. Praėjus neilgam laiko tarpui, V. atsikėlė ir bandė ėjo link tualeto, bet nugriuvo. Tada R. B. ją pasodino ant grindų. Sėdinčiai V. R. M. vėl spyrė vieną smūgį į veido sritį. Tada R. B. rankos kumščiu sudavė du smūgius V. į veido sritį, vieną smūgį sudavė kumščiu į šoną bei dar vieną smūgį rankos alkūne sudavė į kitą šoną. Po to R. M. spyrė iš kojos, bato padu ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Tuomet E. M. rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių V. į veidą. Kai R. M. V. buvo pasodinęs ant tualeto, tai sėdinčiai jai E. koja 2 kartus spyrė į kairį šoną. Po E. spyrių, V. nukrito tarp vonios ir tualeto, atsitrenkė dešiniu galvos šonu į vamzdžius. Kai V. buvo išnešta į kiemą ir paguldyta po medžių, tai E. priėjo prie jos ir iš dešinės kojos spyrė jai į kairę galvos pusę.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamieji R. M. ir R. B. patvirtino savo duotus parodymus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. M. savo kaltę neigė, patvirtino R. B. bei R. M. duotus parodymus apie pastarųjų smurtą nukentėjusios atžvilgiu, pats teigė nukentėjusios nemušė, taip pat parodė, kad dėl savo girtumo negalėjo daug ko paaiškinti ir nėra tikras dėl jo atliktų veiksmų V. atžvilgiu vonioje. Tačiau ši jo parodymų dalis, kad nenaudojo smurto nukentėjusios atžvilgiu paneigta abiejų nusikaltimo bendrininkų parodymais, kurie parodė, kad E. M. mažiau nei jiedu, tačiau smurtavo nukentėjusios atžvilgiu. Netikėti kaltinamųjų R. M. ir R. B. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos duomenis. Pažymėtina, kad visiems kaltinamiesiems konstatuoti tam tikri kūno sužalojimai, kurie galėjo atsirasti smūgiavimo būdu. Tiek kaltinamieji, tiek liudytoju apklaustas R. M. patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusioji nebuvo sužalota.
Liudytojos I. S. parodymais nustatyta, kad penktame aukšte gyveno kaimynas E. M. su sugyventine R. B.. Ji paliudijo, kad įvykio vakarą girdėjo muziką ir šokius, paskui prasidėjo muštynės. Girdėjo riksmus bei moters balsą, kuri klausė „už ką tu mane“. Taip pat girdėjo užrėkiant moterį „ai“ ir kažką šaukiant „paleisk, paleisk“, po to kažkas pasakė „reikia nešdintis“. Liudytoja parodė, kad E. M. išgėręs būna agresyvus, neprognozuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo R. M. parodymais, kad 2022 m. lapkričio 14 d. ryte iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo sugyventinė galimai yra nužudyta, po to kartu su pareigūnais važiavo į morgą, kur atpažino, kad moters lavonas yra tikrai jo sugyventinės V.. Atpažino, kad tai ji iš kūno sudėjimo, veido formos, lūpų, kitų bendrų bruožų. Kas įvyko, kad jo sugyventinė buvo nužudyta jis nežino, nežino kas tai galėjo padaryti. Paskutiniai žmonės, su kuriais galėjo būti V. būtent ir buvo E., R., R., tai įtarė, kad kuris nors ir gali būti susijęs su jos mirtimi.
Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, 2022-11-14 apie 02.00-03.00 val. jis prabudo nuo garsaus triukšmo E. bute. Triukšmą apibūdintų kaip garsų trankymąsi, kažkokį „dungsėjimą“ ar panašiai. Taip pat girdėjosi kaip kažkas „dungsi“ į sienas. Apibendrinant gali pasakyti, kad kažkas panašaus į stumdymąsi ar konfliktą, nors kažkokių pagalbos šauksmų ar rėkavimų bent jau jis tai negirdėjo. Minėtu laiku kažkas beldėsi ir į jų duris, tačiau jie durų neatidarė, todėl kas beldėsi negali atsakyti, tačiau įtaria kad tas pats kaimynas E.. Po to triukšmas aprimo ir daugiau kažko įtartino negirdėjo. Ryte, apie 08.00 val. išgirdo kaip kažkas garsiai beldžiasi į E. buto duris, todėl priėjęs prie durų pamatė, jog beldžiasi policija. Atidarius duris, bendravo su pareigūnais, kuriems papasakojo apie nakties metu girdėtą triukšmą. Po to, pareigūnui parodžius kompiuteryje moters nuotrauką, atpažino, kad tai ta pati moteris, kuri tikrai buvo kartu su E., R. ir R., šeštadienį. Kad šios moters vardas V., sužinojo tik vėliau
Apžiūros protokolu ir fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio gyvenamojo namo rytinio kampo 17 m atstumu į pietryčių pusę yra įrengta skalbinių džiovinimo aikštelė. Šioje aikštelėje prie metalinio stulpo, antro iš dešinės pusės, žiūrint nuo ankščiau minėto gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), guli neatpažintas moteriškos lyties lavonas.
Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad V. K. mirtis įvyko dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, galvos traumos pasėkoje. V. K. mirtis galėjo įvykti prieš parą laiko iki jos lavono autopsijos. Tai patvirtina autopsijos metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Sužalojimai (galvos srities) sukėlę mirtį galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol galvos traumos pasėkoje neteko sąmonės. Sužalojimai (kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kaktos abiejuose pusėse, kairio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose ir abiejuose skruostuose) galėjo būti padaryti veikiant galvos sritį kietu buku daiktu. Muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos buku traumuojančiu paviršiumi turinčiu atsikišančių trumpų linijų briaunų. Šios žaizdos tikėtina padarytos vienu trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje ir kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos tiek smūgiavimo, tiek krentant bei pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Teismo posėdyje specialistas L. U. šią išvadą patvirtino.
Tai, kad visi trys kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu įrodyta ir nuosekliais kaltinamųjų R. M. bei B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, daiktų ir objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis.
Išanalizavus visus bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad V. K. buvo nužudyta bendrais kaltinamųjų R. B., R. M. ir E. M. veiksmais.
Nužudymo būdas, visų kaltinamųjų smūgiai kumščiais, rankomis bei kojomis nukentėjusiaja į galvą bei kitas kūno vietas, po kurių ji netrukus įvykio vietoje prarado sąmonę, o vėliau išnešta bei palikta lauke mirė, visiškai atitinka ir teismo medicinos eksperto išvadas šioje byloje.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji smurtauti pradėjo dėl nukentėjusios ankščiau pavogtos E. M. grandinėlės, tam pritarė visi kaltinamieji ir šios aplinkybės jie iš esmės teisme neneigė, taigi kaltinamųjų susitarimas šiuo atveju pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, tai yra veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritaria, su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą atlikti bet kokius veiksmus, tame tarpe ir smurtauti. Jų veiksmus sujungė bendras motyvas – siekis smurtauti dėl nukentėjusiosios įvykdytos vagystės, kas iššaukė smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra nukentėjusiosios būsena negalint pasipriešinti ar pasišalinti, kaltininkų fizinės jėgos persvarą nukentėjusiosios atžvilgiu – trys asmenys nukentėjusiajai vienas po kito sudavė daugelį smūgių, taip pat kaltinamųjų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – matant ir suvokiant sumuštą, negalinčią judėti nukentėjusią, jos išnešimas bei palikimas lauke esant žemai lauko temperatūrai, nesistengiant jai padėti, rodo, kad kaltinamiesiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai, tai yra nuo atitinkamo mąsto sveikatos sutrikdymo iki nukentėjusiosios mirties. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvadą, kad kaltinamieji suvokdami bendrai daromos veikos pavojingumą nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, jie ne tik, kad turėjo numatyti, jog gali nukentėjusiąją ne tik sužaloti, bet ir atimti gyvybę, bet ir numatė tai, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų, R. B., R. M. ir E. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
R. B. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos. Nusikalto pirmą kartą. Nedirbo.
Administraciniai teisės pažeidimai: bausta, paskutinį kartą 2022-09-03 pagal LR ANK 489 str. 1 d.
Psichiatrinis gydymas, įskaita: neįrašyta.
Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neįrašyta.
R. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigusi nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į neigiamą kaltinamosios asmenybę (nedirbo, girtavo, nesirūpino vaiku), jos aktyvų vaidmenį padarant nusikaltimą, į pirmą teistumą, į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei (padarė labai sunkų nusikaltimą), jos atžvilgiu nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę ir nustatytoms dviem sunkinančioms aplinkybėms, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė žemesnė nei jos vidurkis.
R. M. padarė vieną labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės sunkios ir negrįžtamos. Nedirbo. Teistas du kartus už smurtinius bei tyčinius nusikaltimus.
Administraciniai teisės pažeidimai. Baustas, paskutinį kartą 2022-08-30 pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 str. 1 d.
Psichiatrinis gydymas, įskaita 2022-11-17 (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), į VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpe įrašytas, nustatyta pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
Sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą asmenybę (girtavo, nedirbo, teistumus), jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei ( padarė labai sunkų nusikaltimą), buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, esant nustatytoms dviem sunkinančioms aplinkybėms ir vienai lengvinančiai aplinkybei, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei jos vidurkis.
E. M. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos. Nedirbo. Praeityje teistas 9 kartus.
Administraciniai teisės pažeidimai: baustas, paskutinį kartą 2022-10-27 pagal Lietuvos Respublikos ANK 488 str. 2 d.
Psichiatrinis gydymas, įskaita: neįrašytas.
Priklausomybės ligų gydymas: įskaita neįrašytas.
E. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę (daugkartinius teistumus, nuolatinį girtavimą, nedarbą), į jo vaidmenį (jis nebuvo toks aktyvus nusikaltimo dalyvis, kaip jo bendrininkai), į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei (padarė labai sunkų nusikaltimą), į lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant dviem sunkinančioms aplinkybėms, E. M. skirtinas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais
nusprendė:
R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. kovo 4 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 4 d.
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai ) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta 2023 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. kovo 4d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 4 d.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. kovo 4 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 4 d.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2022-11-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo E. M. paimtą mobiliojo ryšio telefoną "Lenovo" su jame įdėta "Tele2 Pildyk" SIM kortele, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti nuteistojo tėvui V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini);
2022-11-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo R. M. paimtą mobiliojo ryšio telefoną "Samsung" su atverčiamu dėklu ir su SIM kortele, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti teisėtam savininkui nuteistajam R. M.;
2022-11-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo E. M. paimtus drabužius - sportinius batus, kojines, sportines kelnes ir sportinį džemperį, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti teisėtam savininkui nuteistajam E. M.;
2022-11-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo R. M. paimtus drabužius - sportinį džemperį, striukę, marškinėlius, apatines kelnes, džinsines kelnes, diržą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, batus, kojines, apatines kelnaites, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti teisėtam savininkui R. M.;
2022-12-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus autopsijų pagalbinės darbuotojos D. L. paimtus nužudytosios V. K. drabužius - kelnes, palaidinę, puskojines, moteriškas trumpikes ir striukę, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;
2023-01-24 apžiūros protokoluose nurodytus daiktus: chalatą, sportinį džemperį, moterišką liemenėlę, šluostę, baltos ir mėlynos spalvos džemperį, buteliuką, džinsines kelnes, marškinėlius, trumpikes, medžiaginę servetėlę, pilkos spalvos skudurą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;
2022-11-14 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtus įtariamųjų R. M., R. B. ir E. M. kairės ir dešinės rankų panagių nuoplovas, 2022-11-15 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtus įtariamųjų R. M., R. B. ir E. M. DNR (seilių) ėminius, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.