Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta ten pat), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. sukėlė fizinį skausmą savo artimam šeimos nariui, o būtent:

2017-07-22, apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus tyčia pastūmė savo motiną I. K., gim. 1935 m., kuri neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ir galva atsitrenkė į spintelės atidarytas dureles bei susižalojo kairę ausį, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai, kartu gyvenančiai motinai I. K., fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prokurorės pareiškime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad 2017-07-22, bute, adresu (duomenys neskelbtini) pastūmė savo mamą ir ji nugriuvo. Prieš tai su mama apsižodžiavo. Rūkė balkone ir gėrė alų, mama dėl to priekaištavo. Pažymi, kad tai pirmas kartas, kai panaudojo smurtą prieš savo mamą. Nurodo, kad gyvena tik su mama, niekur nedirba, nors turi mūrininko-tinkuotojo specialybę, dabar prižiūri mamą. Žada išsikraustyti iš motinos buto per savaitę. Dėl nusikaltimo labai gailisi, atsiprašo mamos, pasižada daugiau niekad nekelti rankos.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis M. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po pareiškimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodyti ir kitais byloje esančiais įrodymais:

– Nukentėjusiosios I. K. parodymais, kad ji nuolat gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) Kartu su ja gyvena jos sūnus M. K.. Sūnus yra priklausomas nuo alkoholio, jį vartoja kiekvieną dieną. 2017-07-22, apie 17 val., Miroslavas atėjo namo girtas ir pradėjo ją varyti iš namų. Ji su vaikštynėmis (kadangi silpnai vaikšto) stovėjo kambario viduryje, o sūnus stipriai stūmė ją, ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant grindų. Griūdama ji susitrenkė galvą į atidarytas spintelės duris ir susimušė kairę ausį. Susimušus jai labai skaudėjo, skaudėjo galvą. Į policiją ji nepranešė, nes yra neįgali ir bijojo savo sūnaus. Šiandien (2017-07-23) pas ją atėjo jos marti, kuriai ji viską papasakojo, o ši viską perdavė jos (I. K.) dukrai Rimai. Jos sūnus Miroslavas nuolat ją varo iš namų, smurtauja jau ne pirmą kartą, bet kadangi ji jo bijo, tai į policiją nesikreipė (b. l. 19–20).

– 2017-07-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad I. K. paaiškino, jog smurtas pasireiškė „trenksmais per veidą“, po ko ji su galva atsitrenkė į sieną, ant močiutės (I. K.) kairės ausies buvo mėlynė, M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, visą laiką tylėjo (b. l. 8–9).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. K. duoti parodymai, kad ji kartą per savaitę ar dažniau užsuka pas buvusią savo uošvę I. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kuriai atneša valgyti, išskalbia rūbus. 2017-07-23, apie 14 val., kai ji atėjo pas Ireną, ši iš karto pasiskundė, kad jai skaudą galvą ir parodė sumuštą kairę ausį. Irena paaiškino, kad išvakarėse ją pastūmė girtas sūnus ir ji galva trenkėsi į spintelės dureles; be to, supykęs Miroslavas per balkoną išmetė jos higieninius paketus. Tuo metu, kai lankėsi pas Ireną, Miroslavo bute nebuvo. Miroslavas prieš savo mamą smurtauja ne pirmą kartą. Apie įvykį ji pranešė Irenos dukrai R. K.. Jos akivaizdoje Miroslavas nėra smurtavęs (b. l. 24).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. K. duoti parodymai, kad 2017-07-23, apie 16 val., jai paskambino brolienė R. K. ir pranešė, kad nuėjusi aplankyti jos mamą I. K. sužinojo, jog ji vakar (2017-07-22) nukentėjo nuo neblaivaus sūnaus M. K.. Ji iš karto nuvažiavo pas mamą į butą ir pamatė sumuštą mamos kairę ausį, buvo matyti didelė mėlynė, mama skundėsi galvos skausmais. Mama pasakė, kad 2017-07-22 vakare ją supykęs pastūmė girtas Miroslavas, kuris ketino ją išmesti iš namų; krisdama ji galva trenkėsi į spintelės dureles. Jos brolis Miroslavas nuolat geria apie 20 metų, prieš mamą smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau mama į policiją nesikreipdavo: iš pradžių mama jo gailėdavo, o po to bijojo. Apie 17.50 val. į namus grįžo Miroslavas, kuris buvo stipriai apgirtęs ir agresyvus, sakė, kad čia viskas jam priklauso ir kad jos iš čia išsinešdintų. Tada ji iškvietė policiją (b. l. 26).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Nustatyta, kad 2017-07-22 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo motiną I. K., kuri neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ir galva atsitrenkė į spinteles atidarytas dureles, susižalojo ausį ir taip patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. ir nukentėjusioji I. K. yra sūnus ir motina, t. y. artimi giminaičiai (BK 248 str. 1 d.).

Nors I. K. teismo posėdyje pripažino, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, jo girtumas buvo nustatinėjamas tik 2017-07-23 18.44 val., t. y. praėjus daugiau negu parai nuo nusikaltimo padarymo. Atsižvelgus į tai, iš kaltinimų šalintina ta aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo I. K. girtumas atitiko 1,33 prom.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimą giminaitį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. K. – baustas administracine tvarka už alkoholio gėrimą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 40–44).

Pažymėtina, kad dauguma M. K. padarytų teisės pažeidimų, taip pat ir nagrinėjimas nusikaltimas, buvo įvykdyti esant kaltinamajam neblaiviame stovyje.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. K. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 9 mėnesių laivės apribojimo terminą bei tokius draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio (BK 48 str. 7 d.); pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytinas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-07-23 18.25 val. iki 2017-07-25 16 val. (2 paras) (b. l. 30, 55). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Įvertinus tai, kad M. K. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama BK 72² str. 1 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 72¹ str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji I. K. yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, gyvena su kaltinamuoju M. K. viename bute, tačiau jų santykiai priešiški, nukentėjusioji patvirtino, kad bijo kaltinamojo, kuris pastoviai geria, yra vejama iš buto, ne kartą buvo smurtauta, teismas, siekdamas apsaugoti nukentėjusiosios interesus, kaltinamajam skiria BK 72¹ str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei per 100 metrų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-25 nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) – paliktina nepakeista iki šioje byloje priimto nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

– visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio;

– per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Paskirti M. K. BK 72¹ str. 1 d. 72² str. 1 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

– per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

– visą bausmės vykdymo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K., nustatant kad I. K. lieka gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie I. K. arčiau nei per 100 metrų.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į M. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-23 18.25 val. iki 2017-07-25 16 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-25 nutartimi M. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. M. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

I. M. K., kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. K. ir nesiartinimas prie jos apima ir draudimus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Į. M. K. informuoti probacijos tarnybą apie savo gyvenamąją vietą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.