Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį, važiuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, atsitrenkė į medį, dėl ko buvo sugadintas medis ir automobilis. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos, palikęs automobilį iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 17, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nepagrįstas teismo argumentas, kad pateiktos telefonų abonentų išklotinės niekaip nepaneigia, kad R. M. vairavo automobilį ir padarė pažeidimus. Išklotinės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio buvo bandyta ieškoti K. V. ir tai, kad R. M. eismo įvykio metu buvo su drauge J. K., kadangi A. P. skambino į J. K. telefoną, nes žinojo, kad tuo metu ji buvo su R. M.. Telefono išklotines būtina sistemiškai vertinti su pateiktais įrodymais iš viešos internetinės informacijos, apie A. P. vadovaujamą įmonę. Nurodyti telefono numeriai priklausantys įmonei, kuriai vadovauja ir naudojasi A. P., yra skambinusių J. K. sąraše.

R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigia, kad protokole nurodytu laiku automobilio nevairavo, jį vairavo K. V..

Analizuojant apeliacinio skundo argumentus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. kaltė dėl LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai.

Remiantis LR ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nėra jokių patikimų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams.

Kritikuodamas apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydamas padarytas išvadas dėl pažeidimų padarymo, apeliantas remiasi iš esmės tik savo versija ir šią versiją neva patvirtinančiais liudytojų parodymais, skunde nepagrįstai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino K. V. paaiškinimus, o R. M. ir liudytojos R. M. paaiškinimų, kurie sutampa su J. K. paaiškinimais visai nevertino. Nagrinėjamu atveju ištirtų įrodymų visumos kontekste apelianto gynybinę versiją ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų – jo draugės J. K., pažįstamų R. J. ir K. V. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti R. M. išvengti administracinės atsakomybės ir jais nesivadovavo. Juo labiau, kai iš apelianto ir K. V. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jie skirtingai nurodo aplinkybes susijusias su jų susitikimu įvykio dieną, susitikimo vieta, bei aplinkybes iš karto po įvykio. K. V. teigia, jog po įvykio pabėgo ir per dvi valandas pakeleivingais automobiliais grįžo į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu R. M. paaiškino, kad sužinojo apie įvykį būdamas netoli (duomenys neskelbtini), apsisuko ir važiavo į įvykio vietą, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli įvykio vietos rado K. V.. Tokį parodymų nesutapimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip esminį. Įvertinus liudytojos R. M. paaiškinimus matyti, jog ji jokių reikšmingų su įvykiu susijusių aplinkybių nenurodė, o tai, kad pažeidėjas kitą dieną po įvykio neturėjo automobilio, pažeidėjo gynybinės versijos nepatvirtina.

Nors viso proceso metu apeliantas teigė, kad automobilio jis nevairavo, eismo įvykio nesukėlė ir iš jo nepasišalino, o automobilį vairavo K. V., tačiau byloje surinkti duomenys įrodo priešingai. Policijos pareigūnai D. S. ir R. Š. nuo pat pradžių tarnybiniuose pranešimuose nuosekliai nurodė, jog stabdė automobilį, kuris pravažiavo pro policijos pareigūnus ir padidino greitį, buvo šviesu todėl jie vairuotoją matė, galėtų atpažinti.

Atliekant pirminį aplinkybių tyrimą, policijos pareigūnai D. S. ir R. Š. iš nuotraukos, kurioje buvo užfiksuoti į policijos komisariatą atvykę du asmenys, tai automobilio savininkas R. M. ir K. V. nurodęs, jog jis įvykio dieną vairavo automobilį, atpažino, kad automobilį vairavo nuotraukoje užfiksuotas asmuo t. y. R. M. (22 b. l., 1 t.), tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (6, 7 b. l., 1 t.). Policijos pareigūnai ir teismo posėdyje patvirtino, kad vairuotoją matė gerai ir yra įsitikinę, kad vairavo R. M.. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilį vairavo R. M., teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais. Be to, vairuotojui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, automobilyje buvo rasti R. M. daiktai, piniginė, asmens dokumentai, transporto priemonės dokumentai ir kt. Policijos pareigūnas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilyje rado vairuotojo pažymėjimą ir atpažino, jog nuotraukoje yra tas pats iš įvykio vietos pabėgęs asmuo.

R. M. ir liudytojos J. K. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad 2014-07-21, apie 22 val., jie važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini), apie įvykį sužinojo būdami netoli (duomenys neskelbtini), prieštarauja ir byloje esantiems R. M. ir J. K. mobilaus ryšio telefono abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių, tekstinių pranešimų išklotinės duomenims (81-150 b. l., 1 t., 1-63 b. l., 2 t.). Iš šių duomenų analizės seka, kad nurodytu metu R. M. ir J. K. buvo skirtingose vietose, kadangi jų abonentai jungėsi prie skirtingų bokštų, be to, 21:49, 21:50, 22:15, 22:21 fiksuoti išeinantys skambučiai iš J. K. į R. M. abonento numerį, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jie nurodytu metu buvo atskirai vienas nuo kito. Apelianto teiginius, kad apie įvykį jis telefonu sužinojo iš A. P., paneigia R. M., A. P. ir J. K. mobilaus ryšio telefonų abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių duomenys, iš kurių matyti, kad 21:37 fiksuotas išeinantis skambutis iš R. M. į A. P. abonento numerį. Iš šių duomenų seka, kad tai R. M. iš karto po įvykio skambino A. P., o ne priešingai.

Pagrįstos ir teisingos apylinkės teismo išvados, kad įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės patvirtina, jog po įvykio R. M., A. P., J. K. tarpusavyje kontaktavo, bei A. P. skambino K. V., tačiau tai nepaneigia, kad automobilį tiriamo įvykio metu vairavo R. M.. Taip pat visiškai sutiktina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog mobilaus ryšio telefono abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės duomenys nepatvirtina, kad K. V. telefonu A. P. pranešė, kad padarė eismo įvykį. Priešingai minėti duomenys patvirtina, jog tik po fiksuotų skambučių iš R. M. į A. P. abonento numerį, bei eilės praleistų tiek įeinančių, tiek išeinančių skambučių tarp šių asmenų abonento numerių, buvo fiksuotas A. P. skambutis K. V.. Taigi apelianto versija, kad automobilio jis nevairavo, o įvykio metu kartu su liudytoja J. K. buvo netoli (duomenys neskelbtini), paneigta.

Atsakant į apelianto argumentą, kad asmens atpažinimas buvo padarytas pažeidžiant įstatymų nuostatas, pažymėtina, jog šis veiksmas, atliktas administracinio teisės pažeidimo byloje, laikytinas priedu prie policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, o ne atpažinimu, atliktu pagal Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Kaip numato LR ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidėjo kaltė, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nutarime, įrodyta kita bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, nuotraukomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento informacija dėl žalos gamtai, Bendrojo pagalbos centro informacija, mobilaus ryšio telefono abonentų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių, tekstinių pranešimų išklotinės duomenims, policijos pareigūnų paaiškinimais teismo posėdyje, kita bylos medžiaga. Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčytinai patvirtina pažeidėjo R. M. kaltę.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje paskyrus subendrintą nuobaudą - 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą, neteisingai skliausteliuose nurodyta paskirtą baudą atitinkanti suma eurais, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje, padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad paskirtą subendrintą 3500 litų baudą atitinkanti suma eurais yra (1013 eurų).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.