Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-07 · Byla Nr. TS-49-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
TS-49-806/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-49-806/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 89-21, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. K. paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-02-19 iki 2014-02-28, viso 9 (devynios) dienos. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo dienos vykdant bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas, tačiau R. K. bausmė nepakito. Atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi (patikslinta 2017 m. spalio 6 d. nutartimi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, nutarta subendrinti apėmimo būdu R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę nurodyta įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį, išbūtą suėmime ir sulaikyme nuo 2014-02-19 iki 2014-02-28, iš viso 9 dienas; bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo dienos vykdant bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 9 d. (užskaitytos 9 dienos). 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2018 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – vieneri metai ir septynios dienos.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 89-21 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K.. Komisija nutarime nurodė, jog R. K. teistas 5 kartus. Nuosprendyje kaltu prisipažino dalinai. Laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą. Praeityje 2 kartus teistas būdamas nepilnametis. Nusikaltimui būdingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti modelis. Nuteistojo teigimu, pirmą kartą susidūrė su policija būdamas 15 m. Nusikaltimai nesunkėja. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo teismo įpareigojimus, padarė naują nusikaltimą. Bausmės atlikimo laikotarpiu kartą baustas ir kartą skatintas: 2017-08-18 Alytaus pataisų namų direktoriaus nutarimu nubaustas perkeliant į kamerų tipo patalpas 15 parų, kadangi 2017-08-17, apie 18. 05 val., atėjo į KPP-3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje; 2018-04-03 paskatinamas už gerą darbą panaikinant anksčiau gautą nuobaudą prieš terminą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Pateikė 2018-03-21 antstolės Neringos Lipeikienės išduotą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes 579,24 eurų skola yra išieškota visiškai. Jo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, tai gali apimti ir išmokamas pašalpas. Jis neturi jokių skolų. Nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. 2018-03-19 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Socialinius ryšius palaiko su mama D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), su žmona M. K. gyv. (duomenys neskelbtini), sese R. K.-Š. gyv. kartu su mama (duomenys neskelbtini), pasiskambindamas telefonu. Lankomas žmonos pasimatymų metu. R. K. turi dvi dukras: K. K. (23 m.) gyvenančią JAV, ji gimė iš pirmos santuokos su buvusia žmona R. K., ir L. K. (22 m.) gyvenančią Italijoje iš antros santuokos su A. K.. Nuteistasis pasakojo, kad su pirma dukra K. nebendrauja, nes po skyrybų jo buvusi žmona sukūrė naują šeimą ir jis nenorėjo lįsti prie jų, o su antrąja bendrauja, nes jo dukra L. jį patį susirado. Su dabartine žmona vaikų neturi. R. K. teigimu, jo santykiai su žmona bei motina yra geri. Nuteistojo teigimu, jis keletą kartų yra rūkęs „žolę“ bei vartojęs haliucinogeninius grybus, tačiau jam tai nepatiko ir daugiau nevartojo. Pasak R. K., jis paskutinį kartą „žolę“ rūkė 2008 m. Alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. Gautoje 2018-03-20 pažymoje iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, pažymima, kad nuteistojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nuteistojo žmona M. K. sutinka, kad R. K. gyventų jos nuosavybės teise priklausančiame name ir ten galima taikyti intensyvią priežiūrą. Nėra jokių rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos pastovumo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja darytis stuburo operaciją, dirbti negalės dėl ligos. Apie savo mokslo ir darbo istoriją pasakojo, kad vidurinį išsilavinimą (10 kl.) įgijo atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Atlikinėdamas bausmę Kauno auklėjamųjų darbų kolonijoje įgijo radijo aparatūros montuotojo specialybę. Išėjus iš laisvės atėmimo vietos pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), tada vėl atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2000 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 5 m. Iš darbo išėjo pats dėl vėluojamų išmokėti atlyginimų. Nuteistojo teigimu, jis registravosi darbo biržoje ir dirbo įvairius namų remonto darbus pas privačius asmenis. Vėliau sukūrė remontininkų brigadą ir dirbo turėdami patentą. Darbo biržos siuntimu įgijo staliaus specialybę, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Laisvėje būdamas dažniausiai dirbo, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Mokydamasis mokykloje retkarčiais praleidinėdavo pamokas. Teisės pažeidėjas tvirtina, kad neturi jokių sunkumų dėl skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir nėra jokio pagrindo manyti priešingai. Komisija akcentavo, jog nors nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 86 balai - vidutinė, 2017-11-02 buvo 91 balas (pagal OASys metodiką), nuteistasis turi didelį teistumų skaičių, sulaukus pilnametystės (4), kriminalinėje istorijoje turi teistumą už nusikaltimo padarymą įsibraunant į patalpas, tris kartus jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo teismo įpareigojimus, padarė naują nusikaltimą, nusikaltimams būdingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti modelis, R. K. kriminalinėje istorijoje yra teistumas už smurto panaudojimą esant apsvaigus nuo alkoholio, praeityje yra save žalojęsis, nuteistajam yra būdingas impulsyvumas ir agresyvumas, turi sunkumų suvokiant savo elgesio pasekmes, daug statinių veiksnių, stengiasi pateisinti bet kokį savo elgesį, nemotyvuotas, grįžtų į tą pačią aplinką, kurioje padarė nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, Komisija nutarė netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė tam tikras rekomendacijas tiek nuteistajam, tiek pataisos įstaigai.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodo, jog bausmės vietos atlikimo būrio viršininkas Komisijai nepateikė daugybės jį charakterizuojančių duomenų, surinko pačius blogiausius jo gyvenimo epizodus, dauguma aptartų įvykių įvyko jam būnant nepilnamečiui, prieš 35 metus. Pasak nuteistojo, pataisos namuose į kamerų tipo patalpas 15 parų buvo patalpintas, kadangi grėsė pavojus jo gyvybei (davė parodymus apie vieną nusikalstamą grupuotę teisme), tik vėliau sužinojo, kad turi nuobaudą, taisyklių pažeidinėti nėra linkęs. Atvykęs iš pataisos namų į LTI-K pasiprašė dirbti ūkio dalyje nesunkų darbą, kadangi turi stuburo traumą. Savanoriškai atlygino žalą pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Yra skatintas už gerą darbą. Pasak R. K., nepaminėta ir tai, jog jis lanko visas įmanomas elgesio korekcijos įstaigoje organizuojamas programas, nevartoja alkoholio, yra 2-osios sekcijos seniūnas, prižiūri visas gėles, puošia aplinką šventinėmis dienomis. R. K. teigimu, bausmės vietos atlikimo būrio viršininkas Komisijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog jis 2008 m. paskutinį kartą rūkė „žolę“ ir bandė haliucinogeninius grybus, tačiau jam tai nepatiko, kadangi nuo 2007 m. iki 2010 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose ir negalėjo taip elgtis. Anot nuteistojo, išgalvoti ir klaidinantys yra ir duomenys, kad jo nusikaltimui būdingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti modelis bei tai, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu, 1985 metais, jis padarė naują nusikalstamą veiką. Nepagrįstas Komisijos argumentas, atmenant R. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra tas, jog jis grįžtų į tą pačią aplinką, kurioje padarė nusikalstamą veiką, nes natūralu ir logiška, kad jis, išėjęs iš bausmės atlikimo vietos, grįš pas žmoną į bendrus namus. Nuteistasis pažymėjo, jog išėjęs į laisvę, spręstų sveikatos problemas. Šiuo metu dėl stuburo problemų nuolat jaučia skausmą, yra priklausomas nuo nuskausminančių preparatų. Nori padėti žmonai kasdieniuose rūpesčiuose. Yra visiškai pasiryžęs daugiau nepažeisti įstatymų ir būti doru piliečiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, trečdalį paskirtosios bausmės jis faktiškai yra atlikęs, Komisijos nutarime nurodoma ir iš nuteistojo Asmens bylos matyti, jog jis iš esmės įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, adaptacijos, integracijos į visuomenę ir kitose bausmės atlikimo vietoje organizuojamose ir vykdomose programose, susirinkimuose ir kt.), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, tardymo izoliatoriuje – kalėjime atliko ūkio darbus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo epizodų nefiksuota, nekonfliktiškas, skolų, vykdomųjų raštų neturi, ieškinys padengtas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programą nuo 91 balo sumažėjo iki 86, bausmės atlikimo laiku kartą skatintas. Pirmiau nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį bei veikiau sudaro pagrindą išvadai, kad R. K. iš esmės atitiktų formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik, pažymėtina, jog įstatyme numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų įgyvendinimas teismų praktikoje pripažįstamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla nustatyta, kad R. K. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. teismo nuosprendžio priėmimo, anksčiau teistas penkis kartus, nusikalstamos veikos daugiausia susiję su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, kriminalinėje istorijoje yra ir smurto panaudojimo atvejų – teistas už tyčinį nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, paskutiniu nuosprendžiu, be kita ko, ir už sukčiavimą stambiu mastu. Pažymėtina, jog teismas praeityje nuteistajam jau yra parodęs pasitikėjimą ir suteikęs galimybę grįžti į visuomenei priimtiną gyvenimą – R. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vis tik, R. K. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, darė naujas tyčines nusikalstamas veikas (pažeidė ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas), šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį (patikslinta 2017 m. spalio 6 d. nutartimi). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog R. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, reiškia neigiamas nuostatas į priežiūrą ar apribojimus. Dėl paskutinių nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad R. K. vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Šią poziciją tik sustiprina iš asmens Socialinio tyrimo, kurio metu visapusiškai buvo vertinta nuteistojo asmenybė, išvados išplaukiančios aplinkybės, jog dėl savo nusikalstamo elgesio R. K. linkęs kaltinti nepalankią aplinką, tam tikras susidariusias situacijas, netinkamus socialinius ryšius, priklausomybes ir pan. Pažymėtina, kad ankstesni teistumai, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas, susiformavęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis susijęs nusikaltimo modelis, smurtinis elgesys, kaip nurodoma ir nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje, išlieka statiniais kriminogeniniais veiksniais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn patrauktas būdamas 15 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgia į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistajam būdingas impulsyvumas, nepakankamas gebėjimas identifikuoti ir spręsti problemas, savo elgesio pasekmių vertinimo stoka, jų menkinimas, kurios jau pirmiau aptartų aplinkybių fone sudaro svarų pagrindą abejoti, kad R. K., susidūręs su probleminėmis gyvenimo situacijomis, atsidūręs ankstesnėje socialinėje aplinkoje, nestokos motyvacijos savikontrolei, sugebės pasirinkti tinkamą elgesio variantą ir pakartotinai nebenusikals. Teismas, kaip to reikalaujama ir teismų praktikoje, vertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog R. K. kartą baustas, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, už tai, kad atsisakė gyventi jam paskirtame būryje (asmens byla, II dalis, b. l. 19). Kaip matyti tiek iš asmens byloje esančio nuteistojo rašytinio pasiaiškinimo, tiek iš pataisos įstaigos darbuotojų pranešimų, nuteistasis tokio savo pareiškimo nemotyvavo, pateisinamų objektyvių ir svarių priežasčių, kodėl atsisako gyventi jam paskirtame būryje, nenurodė (asmens byla, II dalis, b. l. 23-25). Teismas neturi pagrindo kvestionuoti R. K. paskirtos nuobaudos pagrįstumo dėl jo naujai pateiktų argumentų. Nors minėta nuobauda nebegalioja - ji buvo panaikinta, nuteistąjį paskatinus už gerą darbą, pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju svarbus ne tiek padaryto pažeidimo pobūdis, o bendras nuteistojo požiūris į nustatytą tvarką ir pavyzdingą jos laikymąsi. Tikslinga aptarti ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, nuo 91 balo sumažėjo iki 86, tačiau jis vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei, rizikos balai sumažėjo skiltyje „Gyvenimo sąlygos“, nes nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi pasirinktu adresu bei skiltyje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, nes nuteistasis neturi vykdomųjų raštų, o įsiskolinimą jau išmokėjo, taigi, ne kertinėse koreguotinose sferose ir toks pasikeitimas, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nėra tiek reikšmingas, kad būtų laikytinas itin svariu argumentu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Teismo įsitikinimu, toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę R. K. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, teismo požiūriu, R. K. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis dar palyginti didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, dar netaikytinas, kadangi tai neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Byloje nėra duomenų, jog R. K. sveikatos būklė yra tokia sudėtinga, kad jis toliau nebegali atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kt. apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Dėl šios priežasties, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 89-21, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. K. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 89-21, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė