Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų teikimą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 01/7-1867 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajam“ M. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2019 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-27-768/2019, buvo pripažinta kalta už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, paskiriant jai laisvės atėmimo bausmę trijų metų laikotarpiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 20 d. 2019 m. gegužės 23 d. atliko mažiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko (1/3 – 2019 m. lapkričio 20 d.). 2019 m. gegužės 23 d. faktiškai atliko 6 mėnesius 3 dienas paskirtos bausmės.

2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajai M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, taikant intensyvią priežiūrą. Komisija mano, kad intensyvios priežiūros taikymas leistų nuolat stebėti nuteistąją bei sumažintų galimybę daryti teisės pažeidimus. Savo nutarime komisija įvertino tai, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos nusikalstamo elgesio rizika žema (29 balai), apsauginis, riziką mažinantis veiksnys (gyvenamosios vietos turėjimas), elgesys bausmės atlikimo metu (nebausta, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose) ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji M. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo dėl nagrinėjamo teikimo esmės nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

BVK 157 str aipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Iš teismui pateikto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji M. T. atitinka formalias BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, t. y. jos prašymas dėl lygtinio paleidimo paduotas 2019 m. balandžio 10 d. (anksčiau nei likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai ji faktiškai bus atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Teismas taip pat mano, kad yra ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.

Teismui pateikti rašytiniai duomenys visiškai patvirtina, kad M. T. 2019 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista iki tol būdama neteista (teistumas išnykęs), bausmę pataisos namuose atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą (asmens I bylos b. l. 20-22). Socialinio tyrimo išvadoje (asmens I bylos b. l. 24-26) nurodoma, kad nuteistoji bausmę Panevėžio pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. kovo 6 d. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Iki nusikaltimo įvykdymo gyveno jai priklausančiame bute (socialiniame būste), esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikusi bausmę planuoja vykti gyventi tuo pačiu adresu į savo namus. 2019 m. balandžio 24 d. Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio seniūnijos specialistė patvirtino, jog nuteistajai nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo skirtas 2 kambarių bendrabučio tipo laikinas socialinis būstas, kuriame buitinės sąlygos yra normalios. Įsiskolinimų už elektros energiją nėra, tačiau yra skola už kitas komunalines paslaugas (323,58 Eur), kadangi nuo 2019 metų sausio mėnesio bute niekas negyveno. M. T. iki 2019 m. gegužės 2 d. Ignalinos rajono savivaldybei privalėjo pateikti turto deklaraciją bei prašymą skirti senatvės pensiją (asmens II bylos b. l. 40).

Nuteistoji yra pagrindinio išsilavinimo, įgijusi dažytojos – tinkuotojos specialybę. Laisvėje yra dirbusi dažytoja, kiemsarge, indų plovėja, uždarbiavo privačiai. Iki nusikaltimo įvykdymo nedirbo, nuolatinių pajamų neturėjo, gyveno iš pašalpų bei nusikalstamu būdu gaunamų lėšų – platino psichotropines medžiagas. Pataisos namuose pagrindinis pajamų šaltinis socialinės išmokos, įdarbinta nebuvo, nes turi sveikatos problemų. Panevėžio pataisos namuose nuteistoji išklausė adaptacijos programą. Dalyvauja pataisos programoje – lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, nes pripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo. Vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta, neskatinta.

M. T. išsituokusi, turi du suaugusius vaikus, kurie gyvena savarankiškai. Ryšiai su artimaisiais nutrūkę, su vaikais ir mama nebendrauja. Nusikaltimą įvykdė su bendrininku. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Pataisos namuose su kartu gyvenančiomis nuteistosiomis sutaria gerai. Neneigia turinti alkoholio vartojimo problemų, motyvuota keistis. Atvykusi į pataisos įstaigą išreiškė norą lankyti AA grupės užsiėmimus, teigia, jog norėtų gydytis priklausomybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios elgesyje ryškių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišryškėja, tačiau M. T. menkina įvykdyto nusikaltimo sunkumą. Diskriminacinių nuostatų atskiroms žmonių grupės neišreiškia. Pataisos namuose fiksuojamos teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu. Pakartotinio nusikalstamumo rizika žema – 29 balai. Kriminogeniniai veiksniai – netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, problemiški santykiai su šeimos nariais, priklausomybė nuo alkoholio bei problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių neįvertinimas. Apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos turėjimas. Nuteistoji M. T. sutinka dėl intensyvios priežiūros taikymo (asmens II bylos b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teismui pateiktus rašytinius dokumentus, darytina išvada, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl M. T. gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, taikant jai intensyvią priežiūrą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos jos elgesiui ir skatins ateityje daugiau nenusikalsti.

Nuteistajai išaiškintina, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4, 5 dalimis, teismas

nutaria:

Patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 01/7-1867 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajam“ ir taikyti nuteistajai M. T., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, kuri vykdytina Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti nuteistąją M. T. visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios paleidimo iš pataisos namų dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.