Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-319/2014

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Proceso Nr. 1-26-1-00243-2013-5

NUOSPRENDIS

2014 m. lapkričio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistųjų gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Valerijui Karpovui, Singridai Samoškienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Ž. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 1 d. (trys veikos), 140 str. 1 d., 178 str. 4 d. (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2014-03-24 d. nuosprendžiu ir 2014-05-05 nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir 2014 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-06-06 nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista ir A. I., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2013-02-23 apie 19.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. I., būdamas PC (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančių lentynų paėmė: 1 vnt. Loreal serumo „De youth code“ 58,99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio kremo „De triple act. nutr.“ 23,99 Lt vertės, 2 vnt. Loreal akių kremo „De revitalift“, kurio vieneto kaina 51,99 Lt, bendros 103,98 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio kremo „Revitalift“ 51,99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio veido kremo „De triple active“ 23,99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio veido kremo „LR age perfect“ 52,99 Lt vertės, 2 vnt. Loreal naktinio veido kremo „LR age perfect“, kurio vieneto kaina 52,99 Lt, išėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tai yra pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – bendros 421,91 Lt vertės.

Be to jis, 2013-02-23 apie 19.10 val. prie PC (duomenys neskelbtini), Kaune, esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) išėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui T. Ž., bandant jį sulaikyti dėl įvykdytos vagystės iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo ūkinės – buitinės paskirties peiliu dūrė T. Ž. į kairį dilbį, padarydamas durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2013-05-15 apie 18.30 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, slaptai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. M. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG 7230 TITAN GREY“ 675,64 Lt vertės.

Be to, jis, 2013-06-10 apie 15.40 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, slaptai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG PHONE S8530/EBONY GRAY“ - 417,45 Lt vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 417,45 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2013-09-07 apie 10.20 val. būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš prekybos salės slapta pagrobė 2 vnt. vyriško tualetinio vandens „Gucci Guilty“ 50 ml, kurio vieneto vertė 185 Lt, išėjo pro kasą už prekes nesusimokėjęs, tai yra pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – bendros 370 Lt vertės.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013-06-15 apie 11.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. I., būdami UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrais veiksmais iš prekybos salės pagrobė vieną porą vyriškų sportinių batelių „Adidas“, kodas Q20715, 259 litų vertės, išėjo pro kasą už prekes nesumokėję, tai yra pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – bendros 259 litų vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė jų ginamųjų nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, V. M. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl R. Ž. skundo.

Jis pripažintas kaltu ir nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau apeliantas nesutinka su jo pripažinimu kaltu tik dėl vienos veikos ir ginčija su ja susijusias aplinkybes bei kvalifikaciją, todėl apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog kaltu dėl pareikšto kaltinimo, kad jis, 2013-02-23 apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. I., PC (duomenys neskelbtini) Kaune, esančioje parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais iš prekybos salėje esančių lentynų paėmė: 1 vnt. Loreal serumo „De youth code“ 58, 99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio kremo „De triple act. nutr.“ 23, 99 Lt vertės, 2 vnt. Loreal akių kremo „De revitalift“, kurio vieneto kaina 51, 99 Lt, bendros 103, 98 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio kremo „Revitalift“ 51, 99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio veido kremo „De triple active“ 23, 99 Lt vertės, 1 vnt. Loreal dieninio veido kremo „LR age perfect“ 52, 99 Lt vertės, 2 vnt. Loreal naktinio veido kremo „LR age perfect“, kurio vieneto kaina 52, 99 Lt, išėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tai yra pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – bendros 421, 91 Lt vertės, pripažintas teisingai ir pagrįstai, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertinus.

Skunde apeliantas teigia, kad neneigia paties vagystės fakto, tačiau jis nuosekliai tvirtina pavogęs tik dvi dėžutes su kremu, tą patvirtino ir A. I., o kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytų kremų kiekio vagystę, byloje nėra. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo. Kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Aukštesnysis teismas, įvertinęs R. Ž. parodymus ir juos sugretinęs su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo kaltė pasitvirtino visoje kaltinimo apimtyje.

Liudytoja L. K. parodė, jog patikrinus pagal vagystės faktą kiek trūksta prekių, buvo nustatytas kaltinime nurodytas jų trūkumų. Vidinė inventorizacija atliekama kas dvi savaites, prieš šią vagystę ji buvo daryta prieš kelias dienas. Liudytoja taip pat nurodė, kad kremai, kurie buvo pagrobti, yra brangūs, jų salėje stovi keli vienetai, kai prekė paimama, kita prekė atitraukiama arčiau, tos lentynos stebimos.

Liudytoja J. G. parodė, kad filmuotas vaizdo įrašas dėl 2013-02-23 įvykdytos vagystės galimai dėl techninių kliūčių nebuvo išsaugotas, tačiau ji tą įrašą matė ir nurodė, kad iš jo matyti kaip moteris kremų dėžutes su viduje buvusiais kremais iš kremų stendo paima ir perneša vienu kartu į kitą vietą. Kiek tuo metu moteris pernešė kremų, nebuvo matyti.

Iš šių liudytojų parodymų turinio matyti, kad jos davė parodymus tik apie tai, ką iš tiesų matė, dirbtinai nebandydamos teigti, kad matė A. I. pernešant visas kremų dėžutes, kiek jų trūko atlikus inventorizaciją, todėl laikyti, kad vien jų parodymai negali būti objektyviais ir pagrįstais R. Ž. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo. Apelianto versija dėl įvykio aplinkybių, kurios jis nuosekliai laikosi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netikėjo. Iš visų bylos įrodymų viseto analizės darytina neabejotina išvada, kad R. Ž., veikdamas bendrai su A. I. iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė būtent tokį kiekį daiktų, koks nustatytas byloje.

Teismas, skirdamas R. Ž. bausmę ir bendrindamas ją su kitomis bausmėmis, įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į individualias kaltinamojo asmenines savybes ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog jam turi būti skirta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, jam paskirta švelnesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, nelaikytina per griežta ir atitinkamai taikyti BK 64¹str. nėra jokio pagrindo.

Dėl V. M. skundo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka dėl nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintas vienas iš būtinų nusikaltimo sudėties požymių, turinčių reikšmės veikos kvalifikacijai - pagrobto turto vertė, dėl ko V. M. nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį. Dėl to teismas neteisingai paskyrė V. M. bausmę. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisingai nustatęs, kad kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, jas patikslino, tačiau pagal šias naujai nustatytas aplinkybes, neperkvalifikavo V. M. veiksmų pagal jo veiką atitinkančią baudžiamojo kodekso nuostatą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, išanalizavęs bylos duomenis ir atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų spręsti, jog V. M., veikdamas bendrai su A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė ne dvi, o tik vieną UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią vyriškų sportinių batelių „Adidas“ porą, kurių vertė yra 259 Lt.

BK 190 str. 1 d. numatyta, kad nedidelės vertės turtas laikomas tuomet, kai jo vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Kaip nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. ir A. I. pagrobtų sportinių batelių „Adidas“ vertė 259 Lt, kas atitinka nedidelei turto vertei, todėl apelianto V. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d. ir vertinami kaip padarytas baudžiamasis nusižengimas, o ne pagal BK 178 str. 1 d. To pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nedirba, teistas vienuolika kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą tačiau akivaizdu, kad dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, jos pobūdis, sunkumas bei pavojingumas buvo įvertintas neteisingai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo netikslumus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirta bausmė keistina. Aukščiau aptarti V. M. asmenybės ypatumai, duoda pagrindo konstatuoti, kad apeliantui turi būti skirta griežčiausia už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistiesiems, išlaidų priteisimo. R. Ž. šios išlaidos iki 2014 m. spalio 22 d. sudaro 40 Lt/11,58Eur, dydžio advokato užmokestis, V. M. šios išlaidos iki 2014 m. spalio 22 d. sudaro 80 Lt/23,17 Eur, dydžio advokato užmokestis ir A. I. šios išlaidos iki 2014 m. spalio 22 d. sudaro 213,20 Lt/61,75 Eur, dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, paduodamas apeliacinį skundą ar kai skundą paduoda kitas asmuo, įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų R. Ž., V. M. ir A. I. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti bausmę – trisdešimt parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir 2014 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-06-06 nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.