- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 1A-704-350-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- T. Š., S. J.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 704 – 350 / 2008
Teisėjas Rasa Balsevičienė Procesinio sprendimo kategorija: : 2.4.6.3.4.
2008 m. gruodžio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
gynėjams advokatams Arvydui Peneliui, Lidijai Blinkevičienei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Š. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 64 str.1 d. ir 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-03-13 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2008-09-18 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme su 2008-03-13 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2008-08-08 d. pakeistas Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi - 1 metais 9 mėnesiais ir 14 dienų, ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams keturiems mėnesiams.
T. Š. padaręs veiką, numatytą LR BK 178 str.2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
T. Š. paskirta auklėjimo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per tą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 05.00 val. ryto, ir 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir T. Š. nuteisti už tai, kad 2008-03-26 apie 23 val. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikę spynai raktą, įsibrovė į negyvenamąją patalpą – V. S. priklausančią kuro bazę, iš kurios pagrobė 262 litrus dyzelinio kuro 657 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. S. 657 turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. Š. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendį panaikinant auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo poveikio darbus, o elgesio apribojimo priemonę – buvimą namie nustatytu laiku pakeisti į įpareigojimą dirbti. Nurodo, kad teismas skirdamas nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus privalėjo paklausti jo sutikimo, be to, tokius darbus jam atlikti būtų sudėtinga, nes yra dirbantis ir dirba visą darbo dieną. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje, todėl jam paskirtas elgesio apribojimas varžo jo galimybes lankyti Biržuose gyvenančią motiną, nes per dieną suvažinėti iš Vilniaus į Biržus nėra galimybės. Todėl teismas vietoj elgesio apribojimo galėtų įpareigoti dirbti, kas taip pat atitiktų baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus.
Apeliaciniu skundu S. J. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendį švelninant bausmę. Nurodo, kad dėl padarytos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, be to, veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Paskirus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, jis galėtų tęsti mokslus, įsidarbinti. Tuo pačiu galėtų įrodyti, kad pasikeitė, daugiau nebenusikals ir vykdys visus teismo įpareigojimus.
Teismo posėdyje asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės bei nuteistojo gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, S. J.- atmestinas.
Dėl T. Š. skundo motyvų
BK 93 str. 2 d. nurodyta, kad atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas skiria jam BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Auklėjamojo poveikio priemonių parinkimas yra išimtinė teismo teisė, tačiau jų turi būti parenkama tokių ir tiek, kad būtų pasiekti BK 80 straipsnyje numatyti tikslai bei kad šios priemonės būtų tarpusavyje suderinamos ir realiai įvykdomos.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas T. Š. netinkamai parinko vieną iš auklėjamojo poveikio priemonių- nemokamus darbus. Byloje yra duomenų apie tai, jog T. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (T.2 b.l.10,11), taip pat ši aplinkybė yra nurodyta ir skundžiamojo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Esant šiai aplinkybei akivaizdu, kad T. Š. šią paskirtąją auklėjamojo poveikio priemonę galėtų atlikti tik pažeidžiant LR Darbo kodekso 144 str. nustatytą maksimalią darbo laiko trukmę, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina (BPK 328 str. 4 p.).
Be to, T. Š. skundžiamu nuosprendžiu yra parinkta dar viena auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, įpareigojant jį 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 5 val. Ši priemonė leidžia pakankamai efektyviai kontroliuoti atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kad jis nustatytu laiku būtų savo gyvenamojoje vietoje ir tokiu būdu jam yra atimama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Auklėjamojo poveikio priemonės, be jokios abejonės varžo asmens, kuriam jos paskirtos, tam tikras teises ir laisves, tačiau tai yra būtina siekiant BK 80 str. numatytų tikslų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą T. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tokia auklėjamojo poveikio priemonė yra parinkta tinkama ir visiškai pagrįsta. T. Š. apeliacinio skundo motyvas, kad šios priemonės taikymas suvaržys jo gyvenimą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi toks suvaržymas yra įstatymo reglamentuota valstybės prievartos priemonė asmeniui, padariusiam įstatymo uždraustą veiką. Nepagrįstas ir motyvas, jog dėl tokio elgesio apribojimo T. Š. bus atimta galimybė bendrauti su motina, kadangi elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčios institucijos pareigūnai, esant reikalui, gali duoti leidimą išvykti iš gyvenamosios vietos.
Kartu kolegija pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl šios auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo taip pat yra ydingas- nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad T. Š. turi dvi gyvenamąsias vietas- Biržuose ir Vilniuje ir visiškai neaišku, kur jis turi atlikti paskirtąjį elgesio apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad T.Š. Vilniuje dirba, todėl įpareigojimas būti namuose jam skirtinas būtent Vilniuje.
Dėl S. J. skundo motyvų
Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas S. J., padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas, įpareigojimas dirbti, uždraudimas vairuoti, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. Tai rodo, jog S. J. elgesiui ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau pažeidinėjo jam paskirtus teismo įpareigojimus ir draudimus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti švelninant jam paskirtą bausmę.
Apylinkės teismas S. J. už šią nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Ši bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 50, 54, 90, 91 str. nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį - padarytas tyčinis, iš anksto suplanuotas, baigtas apysunkis nusikaltimas asmens nuosavybei, taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – nedirba (atleistas iš darbo už pravaikštas), teistas, tame tarpe ir realia laisvės atėmimo bausme, baustas administracine tvarka, buvo nusikaltimo padarymo iniciatorius, veiką padarė bendrininkų grupėje, be to, nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmę atsižvelgta ir į S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei labai gailisi. Todėl nuteistojo skunde nurodytais argumentais dar kartą tuo pačiu pagrindu mažinti bausmę nėra pagrindo.
Tokiu būdu, atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, S. J. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
Skundžiamu nuosprendžiu S. J. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes taikytas nuteistajam palankesnis dalinio bausmių sudėjimo būdas ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta tik mažiau nei penktadalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir galutinė bausmė yra aiškiai per griežta. Ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Taip pat kolegija atkreipia apylinkės teismo dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje T. Š. ir S. J. padaryta veika aprašyta pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.3 p. reikalavimą kelių asmenų padarytą nusikalstamą veiką aprašyti bendrai, nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. Š. skirta auklėjamojo poveikio priemonė- 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nustatyti, kad T. Š. skirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 05.00 val. turi būti vykdomas Vilniuje, Druskio g. 9-6.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
S. J. apeliacinį skundą atmesti.