Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos paštas“ dėl kompensacijos priteisimo, Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nuo 2018-09-01 iki 2019-03-31 pateikė atsakovui išsiųsti 7.349 tarptautines didžiosios bei mažosios korespondencijos siuntas ir paprastuosius pašto siuntinius, o negavęs duomenų apie dalies siuntų pristatymą, atsakovui pateikė užklausas dėl 407 siuntų paieškos. Atsakovas ieškovui pateiktose siuntų paieškų atsakymuose pripažino dalies siuntų praradimą.

Ieškovas pareikalavo atsakovo išmokėti kompensaciją dėl prarastų 277 siuntų, tačiau atsakovas kompensacijos ieškovui neišmokėjo, ir pareikalavo, kad ieškovas pateiktų siųstų daiktų vertę patvirtinančius dokumentus.

Ieškovas, vadovaudamasis Pasaulinės pašto organizacijos Pasaulinės pašto konvencijos (toliau - Konvencija) ir Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentų nustatyta kompensacija (po 30 SDR už kiekvieną iš prarastų 282 siuntų), pareikalavo atsakovą sumokėti 10.467,84 Eur bei 940,24 Eur atsakovui sumokėtą užmokestį už prarastų siuntų siuntimą. Atsakovas pilnai grąžino 940,24 Eur ieškovo sumokėtą užmokestį už prarastų siuntų siuntimą. LR Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo nutarė atsisakyti išmokėti kompensaciją už prarastas siuntas. Atsakovas reikalauja, kad ieškovas nurodytų siuntų vertę ir pateiktų šią vertę patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nesutinka su Atsakovo reikalavimais, nes ieškovas siuntė neįvertintas pašto siuntas, o kompensacijos dėl pašto siuntų praradimo mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pašto paslaugų naudotojo pareigos įrodinėti siuntų vertę bei numato konkrečias kompensacijų sumas. Ieškovas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, reikalauja, kad atsakovas išmokėtų 30 specialiųjų skolinimosi teisių (toliau - SDR) dydžio kompensaciją už kiekvieną iš prarastų siuntų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl normatyvinių aktų, numatančių pašto atsakomybę už prarastas siuntas, aiškinimą, t.y. ieškovas teigia, kad atsakovas privalo sumokėti kompensaciją už prarastas siuntas pagal Konvencijos 23 str. 2.1 p. numatantį, jog registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamento 159 str.4 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją – 30 SDR už kiekvieną prarastą siuntą, atsakovas teigia, kad ieškovas turi įrodyti, kokią žalą ar nuostolius patyrė dėl prarastų siuntų.

Šalys neginčija faktinių aplinkybių, atsakovas pripažįsta, kad yra prarastos 277 ieškovo siųstos pašto siuntos, iš kurių 272 registruotos korespondencijos siuntos ir 5 paprastieji siuntiniai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ( t,1 el.b.l. 9-16), kurios pagrindu atsakovas teikia ieškovui pašto paslaugas. Sutarties 5.1 p. numato, jog atsakovas už dėl savo kaltės savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, teikiant Paslaugas pagal šią Sutartį, atsako Lietuvos Respublikos Pašto įstatymo nustatyta tvarka ir apimtimi. Patirtų netiesioginių nuostolių bei negautų pajamų atsakovas neatlygina. Šį Sutarties nuostata nustato, kad atsakomybės klausimai tarp šalių sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, dėl specialių ir išskirtinių sąlygų šalys nesusitarė.

LR pašto įstatymo 12 str. 4 d. numato, jog „<...> žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi. Pasaulinės pašto konvencijos 23 straipsnis nustato paskirtųjų operatorių atsakomybę ir žalos atlyginimą: 1. Bendrosios nuostatos: 1.1. Išskyrus atvejus, numatytus 24 straipsnyje, paskirtieji operatoriai atsako už: 1.1.1. prarastas, išplėštas ar sugadintas registruotąsias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintąsias siuntas; 1.1.2. registruotųjų, įvertintųjų siuntų ir paprastųjų siuntinių, kurių neįteikimo priežastis nėra pateikta, grąžinimą. 1.2. Paskirtieji operatoriai neprisiima atsakomybės už kitas siuntas negu tos, kurios nurodytos šio straipsnio 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiuose. 1.3. Bet kokiu kitu atveju, kuris nenustatytas šioje Konvencijoje, paskirtieji operatoriai atsakomybės neprisiima. 1.4. Jeigu registruotoji siunta, paprastasis siuntinys ar įvertintoji siunta prarandami ar visiškai sugadinami dėl neįveikiamų aplinkybių, dėl kurių žala nėra atlyginama, siuntėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius už siuntos siuntimą, išskyrus draudimo mokestį. 1.5. Sumokėtina kompensacijos suma negali viršyti tų sumų, kurios yra nurodytos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente. 1.6. Atsakomybės prisiėmimo atveju į netiesioginius nuostolius, negautas pajamas ar moralinę žalą, apskaičiuojant išmokėtiną kompensacijos sumą, neatsižvelgiama. 1.7. Visos nuostatos, susijusios su paskirtųjų operatorių atsakomybe, yra griežtos, privalomos ir baigtinės. Paskirtieji operatoriai jokiu būdu neprisiima didesnės atsakomybės, net ir didelio apsirikimo (didelės klaidos) atveju, nei nustatyta šioje Konvencijoje ir reglamentuose.

2.1. Registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto korespondencijos reglamente, paskirtieji operatoriai gali išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų paskirtųjų operatorių, kurie gali būti su tuo susiję. 2.2. Registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, padarytos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. 3.1. Paprastojo siuntinio praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto siuntinių reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto siuntinių reglamente, paskirtieji operatoriai gali išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų paskirtųjų operatorių, kurie gali būti su tuo susiję. 3.2. Paprastojo siuntinio dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, padarytos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui.

Pašto siuntinių reglamento RC 154 str. 3.1 d. nurodyta maksimali kompensacijos suma dėl prarasto paprastojo pašto siuntinio (ne daugiau kaip 40 SDR atlyginimo tarifas už siuntinį ir 4,50 SDR tarifas už kilogramą), Pašto korespondencijos reglamento RL 159 str. 4 d. numatyta konkreti kompensacijos suma - ši teisės norma numato, kad pagal Pašto korespondencijos reglamento RL 159 str. 4 p. kompensacijos suma, numatyta Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte, už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR.

Aukščiau cituoti Konvencija ir Pašto korespondencijos reglamentas skirtingai reguliuoja kompensacijos mokėjimą registruotos korespondencijos praradimo ir dalinio sugadinimo ar išplėšimo atvejais - kuomet registruotos korespondencijos siunta prarandama, pagal Konvenciją ir Pašto korespondencijos reglamentą, siuntėjas įgyja teisę į nustatytą kompensaciją - 30 SDR, o tuo atveju, kai registruotos korespondencijos siunta dalinai sugadinta ar dalinai išplėšta, siuntėjas turi teisę į kompensaciją, lygią realiam žalos dydžiui, tačiau ne didesnę nei 30 SDR.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš ieškovo atsakovui įteiktų pašto siuntų, 277 siuntos buvo pripažintos prarastomis. Kaip jau minėta anksčiau, Pašto korespondencijos reglamento RL 159 str. 4 p. numato, kad kompensacijos suma, numatyta Konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte, už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas įrodytu, o atsakovo reikalavimas ieškovui įrodyti realiai patirtus nuostolius, t.y. pateikti įrodymus apie ginčo siuntose buvusių daiktų vertę, laikytini nepagrįstu, prieštaraujančiu aukščiau cituotiems normatyviniams aktams bei tarp šalių pasirašytai sutarčiai. Atsakovas, priimdamas iš ieškovo siuntas, nereikalavo deklaruoti šių siuntų turinio, todėl neaišku, kokiu pagrindu tokia informacija reikalaujama tada, kai siuntos yra prarastos, remiantis šiais argumentais, atmestinas atsakovo teiginys, jog ieškovas, kaip sutarties šalis, nepateikdama atsakovo prašomos informacijos dėl siuntų turinio, nebendradarbiauja, kaip tai numatyta sutarties 3.3.18 punkte bei LR CK 6.200 str.2 d. Su šiais atsakovo argumentais nesutiktina, nes sutarties 3.3.18 punkte numatyta, kad ieškovas įsipareigoja bendradarbiauti su atsakovu ir jo prašymu pateikti informaciją, reikalingą sutarties vykdymui, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas privalo pateikti informaciją apie, šiuo konkrečiu atveju, prarastų siuntų turinį, pačios sutarties šalys sutarties 5.1 p. susitarė, jog atsakovas už dėl savo kaltės savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, teikiant paslaugas pagal šią sutartį, atsako Lietuvos Respublikos Pašto įstatymo nustatyta tvarka ir apimtimi, o tai reiškia - vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Pažymėtina, jog ieškovas neprašo atlyginti žalą ar patirtus nuostolius, kuriuos jis privalėtų įrodyti tokia tvarka, kaip reikalauja atsakovas, manytina, jog tiek atsakovas, tiek LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019-10-18 įsakyme Nr. 1V-1056 „Dėl T. B., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. 80322, 2019 m. Rugpjūčio 30 d. prašymo Nr.2“, neteisingai kvalifikuojamas teisinis santykis dėl prarastų siuntų pagal LR CK 6.249 str., 6.251 str. nuostatas. Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas turi įrodyti jam padarytą žalą ar nuostolius dėl prarastų siuntų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Įvertinus, jog 1 SDR dydis šiuo metu lygus 1,24 Eur, atitinkamai 30 SDR yra 37,26 Eur, o 40 SDR - 49,68 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus dydžius, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10.134,72 Eur kompensaciją dėl 272 prarastų registruotos korespondencijos siuntų (272 x 37,26 Eur) ir 248,40 Eur kompensaciją dėl 5 prarastų paprastųjų siuntinių (5 x 49,68 Eur) – iš viso 10.383,12 Eur kompensaciją už 277 prarastas siuntas.

Vadovaujantis LR CK6.37 str., 6.210 str.2 d., ieškovui vykdant individualią komercinę veiklą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 234 Eur žyminis mokestis, 2050 Eur atstovavimo išlaidos- viso 2284 Eur.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 1,86 Eur pašto išlaidų, netaikytinos LR CPK 96 str. nuostatos atsakovo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos paštas“ 10383,12 Eur kompensaciją už prarastas pašto siuntas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-14) ir 2284 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. B. naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.