Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-469-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
1S-469-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00285-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-469-290/2016
Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00285-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Kęstučio Dargužio, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 95-50 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į BK 135 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 15 d., o pabaiga – 2019 m. spalio 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. vasario 8 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 95-50 nutarė taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis V. J., nors atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas, anot apelianto, atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos akcentavo ir pabrėžė BVK 8 str. 1 d. reikalavimus, tuo grįždamas į įstatymo taikymą pagal senąjį BVK. Tegia, kad toks išplėstinis įstatymo taikymas nėra galimas vadovaujantis BVK 164 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d. Mano, kad teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors net neprivalėjo to daryti ir priėmė sprendimą netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors turėjo vadovautis 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 ir 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820. Nuteistojo teigimu, Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Taigi, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, nustatytą BVK 157 str. 3 d., tiek ir materialųjį kriterijų BVK 157 str. 1 d., t. y. kad asmeniui taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos probacija pasieks tikslą, nes yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apelianto tvirtinimu tai rodo jo gauti paskatinimai (dešmt paskatinimų) už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Mano, kad teismas įvertindamas tai tik kaip privalomą ir savaime suprantamą aplinkybę, parodė, jog visos pastangos keisti mąstymą, gerai elgtis, dirbti yra nieko vertos. Toks teismo požiūris griauna pačią teisinę sistemą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kur pabrėžiama, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir ugdymu jų gebėjimų socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat nurodo, kad teismai tebesivadovauja senąja BVK redakcija, kur būdavo nurodomos „kitos aplinkybės“ (kriminogeniniai veiksniai, žalos atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas, negaliojančios nuobaudos ir t.t.) Minėtos aplinkybės, apelianto nuomone, jau būna įvertintos, todėl sprendžiant ar galimas lygtinis paleidimo iš pataisos įstagos taikymas vadovaujantis senąja BVK redakcija, visada kyla problemų dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nustatymo. Sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto ir vadovaujantis senąja BVK redakcija, sudaromos prielaidos esminiams įstatymų pažeidimams, nes priimant BVK naująją redakciją buvo siekta atskirti teismų ir Lygtinio paleidimo komisijos nuteistojo vertinimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreipia dėmesį, kad teismas vadovaudamasis BPK 360 str. 2 d. tik vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Anot nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, nes jie jau įvertinti pataisos namų administracijos, Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, į išvadas įtraukiamas padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumas ir kitos aplinkybės. Atkreiptia dėmesį, kad pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie yra jau įvertinti. Pažymi, kad jo atveju nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais (nuteistojo reintegracija, resocializacija, pasitaisymas, teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo įgyvendinimas, nuteistųjų pozityvaus elgesio kalinimo įstaigose skatinimas). Priešingu atveju, apelianto nuomone, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti, ankstesni teistumai vertinami su kitomis aplinkybėmis šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - ši aplinkybė nekinta visą atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, ji neišnyksta ir atlikus bausmę.

Skunde pažymima ir tai, kad jo pavojingumą visuomenei, jo atitikimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms vertina ne tik teismas, bet ir Komisija, kuri vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, BVK 157 str. 1 d., 164 str. 2 d. ir 136, 137,137¹, 138 straipsnių nuostatomis. Apeliantas teigia, kad Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi nutarime nurodytas aplinkybes, padarė vienareikšmišką išvadą, kad jis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir reikalavimus. Nurodo, kad pataisos įstaigoje jis elgiasi nepažeidinėdamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, dirba gerai ir sąžiningai, ką konstatavo ir Komisija. Mano, kad yra ženkli pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, kad per nustatytą laikotarpį įvykdė jam skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. dirbo, dalyvavo Komisijos nutarime paminėtose reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse.

Taip pat skundo autorius nurodo, kad suprato, jog anksčiau padarytos klaidos turi labai neigiamas pasekmes nukentėjusiesiems, jo paties gyvenimui ir jo artimiesiams, todėl žino, kad niekada nebenusikals ir gyvens dorai. Tai, anot nuteistojo, įtakojo ne vien pataisos procesas ir baudimas pačioje pataisos įstaigoje, o pats padarytų klaidų suvokimas, suvokimas esamos situacijos ir jos vertinimas. Kažkodėl nusikaltimą padaręs žmogus Lietuvoje dažniausiai yra vertinamas tik kaip užkietėjęs banditas. Šalys, kurios ilgesnį laiką gyvena demokratinėmis sąlygomis, suvokė, kad nusikalstamumas niekur nedingsta, tačiau svarbiausia - kaip surasti visuomenei tinkamiausius, racionalius būdus integruoti nusikaltusį asmenį į visuomenę, o ne vadovautis keršto troškimu baudžiant jį daugeliu įkalinimo metams. Visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad lygtinis paleidimas - tai nuolaida nuteistajam, todėl kokią bausmę jis gavo, tokią ir privalo atsėdėti. Tvirtina, kad lygtinio paleidimo taikymas naudingas pačiai visuomenei, nes tiek laiko, kiek yra anksčiau paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis prižiūrimas probacijos tarnybų. Kitu atveju žmogus, atlikęs visą bausmę, išeina tiesiog į niekur, be jokios tiesioginės integracijos, koordinuoto darbo, socialinės pagalbos ar pareigos registruotis.

Be to, skunde akcentuojama, kad įstatyme nėra numatyta, jog spendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Teigia, kad lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Taip pat pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės - skiriami apribojimai, įpareigojimai kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Tvirtina, kad Komisija vertino apelianto atitikimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o teismas privalėjo svarstyti klausimą tik tose ribose, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Priešingu atveju, anot skundo autoriaus, teismas savo sprendimu apsunkina, o kartais net daro neįmanomą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam, nors teismai spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Konstatuoja, kad teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino Komisijos išvadas ir vadovavosi senuoju BVK, kurio taikymas šiuo atveju neturi jokio teisinio pagrindo. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Nurodo, kad aukštesniųjų teismų praktikoje taikoma praktika, jog panašiais atvejais, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad po veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria apelianto anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, nes jis jau yra įvertintas pagal „OASys“ metodiką, todėl papildomai nėra vertintinas. Pažymi, jog įvykdytos nusikalstamos veikos ir jų sunkumas yra vertinami kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - ši aplinkybė nekinta visą atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, ji neišnyksta ir atlikus bausmę. Vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, anot apelianto, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys šiuo bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, apelianto asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Teismas skundžaimoje nutartyje nenurodė, kad Komisija padarė procesinių pažeidimų, todėl vadovaujantis Komisijos nutarimu, aukščiau išdėstytais faktais ir aplinkybėmis, nuteistojo nuomone, jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. J. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (39 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad supranta padarytų nusikaltimų pasekmes, jis žada niekada nebenusikalsti ir gyventi dorai, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis V. J., kaip jau minėta, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, režimo reikalavimų nepažeidė, mokėsi ir įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, šiuo metu mokosi avalynės taisytojo specialybės, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtoje programoje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir maža (nustatyti 39 balai pagal „OASys“), tačiau yra artima vidutinei (41-99 balai). Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis išreiškė raštišką norą dirbti apmokamą darbą ir nuo 2014 m. liepos 28 d. dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, tačiau atlyginta tik nedidelė dalis jam priteisto civilinio ieškinio (išskaičiuota 352,78 Eur iš 11052,09 Eur), todėl vertintina, kad pataisos procese jis buvo pasyvus. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis lėšas tvarkė ne visuomet kompetentingai, gaunamas pajamas skirstė neplaningai, todėl yra tobulintina jo lėšų panaudojimo kompetencija. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatytos aplinkybės, jog V. J. pakartotinai nuteistas už smurtinį nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas neblaivus, ir nors pataisos namuose agresyvaus elgesio apraiškų nebuvo fiksuota, tačiau save linkęs vertinti vienpusiškai, kaip neigiamų savybių neturintį tobulą asmenį, savitvardos praradimą aiškina aplinkybių įtaką. Be to, pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis dalyvavo programose, kurios turėjo įtakos minėtų aplinkybių rizikos mažinimui. Priešingai, minėtoje išvadoje nustatyta, kad V. J. save kontroliuoti geba ne visose situacijose, priimdamas sprendimus apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net trys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų pobūdis, gyvenimo stilius, taip pat mąstymas ir elgesys. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 6 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų – sunkaus ir nesunkaus, padarymą. Nors nuteistasis 10 kartų buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. J. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėKęstutis Dargužis