- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-1742-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02171-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. Bausmę subendrinus su 2010-05-25 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. paskirta bausme, V. P. paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2010-11-22, bausmės pabaiga – 2018-11-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-06-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai suabsoliutino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kadangi ši aplinkybė nieko bendro su lygtiniu paleidimu neturi. Nusikaltimo sunkumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę ir dar kartą vertinamas neturėtų būti. Teismas visiškai nevertino nuteistojo elgesio ir charakteristikos per visą bausmės atlikimo laikotarpį. V. P. pažymi, kad bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, skatintas du kartus, dirba, išėjęs į laisvę taip pat turėtų darbą, turi gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria palaiko ryšius. Be to, gali be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų, o tai rodo, kad gali sąžiningai ir pareigingai gyventi ir būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes. Būdamas lygtinai paleistas ir dirbdamas nevengs dengti civilinio ieškinio ir jį atlyginti galės greičiau, negu būdamas pataisos namuose. Nusikalstamo elgesio rizika, nors pagal OASys priskiriama vidutinei, tačiau pagal balų skalę ji yra artima žemai. Nuteistojo įsitikimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai, nebus įgyvendintas teisingumo principas, kadangi paleidus lygtinai yra nustatomi tam tikri įpareigojimai, kurių nuteistasis privalo laikytis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Remiantis BVK 3 str. 1 d. šio kodekso nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, todėl V. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas BVK nuostatas.
Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nors ir tikrinęs Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, tinkamai išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. P. nėra pagrindo.
Nuteistasis V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdė ir tebevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 str. 1 d. nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo V. P. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 52 balai. Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad klausimas dėl V. P. lygtinio paleidimo buvo svarstytas ir 2015-01-08. Tuo metu buvo nustatyta vidutinė (52 balai) nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartis Nr. T-105-840/2015). Tokia pati (52 balai) nusikalstamo elgesio rizika nustatyta ir šio svarstymo metu. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo nesumažėjo, išliko tokia pati. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-2997 matyti, kad nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: finansiniai įsipareigojimai, mąstymas ir elgesys, draugai. Nuteistasis pataisos namuose dirba, turi priteistą civilinį ieškinį, kurį, pasak jo, dengia, tačiau byloje duomenų, kad civilinis ieškinys būtų dengiamas, nėra pateikta. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam numatyta pareiga aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, taip pa nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su mąstymu ir elgesiu, tačiau V. P. dalyvavo tik tose pataisos namuose vykdomose programose, kuriose dalyvavimas yra būtinas, paskutinį kartą skatintas pakankamai seniai – 2011-12-30. Paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip pasyvų pataisos proceso dalyvį ir nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Šiuo atveju nuteistojo V. P. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažangos ją mažinant nebuvimas yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą, procesinių pažeidimų nepadarė, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos. Naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.