Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams, Antanui Jonušui, Mindaugui Kepeniui, Galinai Korabliovai, Osvaldui Martinkui, Audronei Matiukienei, Daivai Rocevičienei, Vladui Vitkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

1993-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 131 str. 2 d., 203 str. 2 d., 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

1999-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. 234 str. 1 d., 212 str. 2 d., 4 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d., 253 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d.;

S. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

1976-05-10 Klaipėdos miesto liaudies teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 94 str. 3 d., 6 metų laisvės atėmimo bausme;

1982-04-07 Klaipėdos miesto liaudies teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 4 metų laisvės atėmimo bausme;

1999-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. l d., 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d., 253 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 135 str. 1 d.;

A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turintis verslo liudijimą ,teistas:

1997-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d., 5 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., nustatyta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;

2001-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 212¹ str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2001-08-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., 212¹ str. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1250 Lt bauda, 2003-07-02 nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 225 str. 3 d. į 284 str. 1 d., iš BK 212¹ str. į 245 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p., 180 str. 1 d.;

V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo V. K. individualios įmonės savininkas, teistas 1996-07-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. ir 272 str. 3 d., 6 metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turtą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d., 135 str. 1 d.

V. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas:

1996-10-01 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 1 d., 273 str. 1 d., 312 str. 1 d., 312 str. 2 d., 207 str. 1 d., 5 metų laisvės atėmimo bausme,konfiskuojant turtą ir 450 litų bauda;

2007-03-14 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 104 str. (1993 06 10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) 9 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d., 253 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 135 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d.;

A. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas Ispanijos Karalystėje, Malagos baudžiamųjų bylų teismo Nr. 5, 4 metų laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą visuomenės sveikatai, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p.;

P. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas 1996-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme ir viso turto konfiskavimu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d., 135 str. 1 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 250 str. 2 d., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 135 str. 1 d., 135 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji 2000 metų laikotarpiu veikdami grupe Klaipėdos mieste įvykdė daug nusikaltimų – plėšimų, sunkių kūno sužalojimų, neteisėtų sprogmenų laikymo, turto sunaikinimo ir kitų nusikaltimų:

R. D. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji A. D. , V. M. veikdami organizuota grupe, pasikėsino sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, o V. K. ir P. S. sunkiai sužalojo žmogų.

2000 m. gegužės 2 d., dienos metu, Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) pastato, kaltinamieji A. D. ir V. M. surado P. S. ir, įtraukdami į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, nurodė sužaloti R. M. , o P. S. paminėtą dieną pasiūlydamas įtraukė į šio nusikaltimo padarymą ir V. K. . Po to P. S. , vykdydamas V. M. ir A. D. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., apie 22 val. 40 min., kartu su V. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos mieste, turėdami tikslą sunkiai suluošinti R. M. . Paminėtu laiku ir vietoje P. S. , suklydęs dėl R. M. asmenybės, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų peiliu dūrė R. D. į įvairias kūno dalis, manydamas, kad žaloja R. M. , o V. K. , vykdydamas bendrą susitarimą sunkiai suluošinti R. M. , suklydęs dėl jo asmenybės, tyčia ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė R. D. į galvą, padarydamas R. D. muštinę žaizdą smakre. Taigi P. S. ir V. K., veikdami organizuota grupe tyčia sužalojo žmogų, dėl to šis buvo sunkiai suluošintas – padarė nukentėjusiajam R. D. šiuos sužalojimus: kiaurines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje ir kairiojo plaučio, perikardo, širdies ir diafragmos sužalojimus, kraujo išsiliejimą į perikardo ir pleuros ertmes, durtines-pjautines žaizdas smakre, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, ant kairės plaštakos ir kairės blauzdos, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamieji A. D. ir V. M. veikdami organizuota grupe pasikėsino sunkiai sužaloti R. M., tačiau nusikaltimas nebuvo iki galo pabaigtas, kadangi P. S. ir V. K. sužalojo ne R. M. , o R. D. .

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vakare susitiko su P. S. ir A. N. . P. S. paprašė padėti pasikalbėti su R. M. ir jį primušti, bet nesakė, kad reikės sunkiai sužaloti. R. M. pažinojo, santykiai buvo priešiški. Priešiškumas atsirado nuo mažens, nes nuo vaikystės buvo konfliktų. Kai buvo sulaikytas ir buvo vienoje areštinės kameroje, tai R. M. atėmė visus jo rūbus, darė žodinį spaudimą. Žinojo, kad R. M. yra teistas ir gali būti su draugais, todėl pasiėmė strypą. Galvojo porą sykių suduoti, norėjo atsilyginti. Jie pastovėjo prie R. M. namo laiptinės. Išėjo du nematyti vaikinai. Jis suprato, kad čia ne R. M. . Tarp P. S. ir vieno iš to vaikinų įvyko pokalbis. Tas vaikinas pradėjo bėgti, P. S. jį pasivijo ir pradėjo mušti. Kitą, kuris nubėgo visai į kitą pusę, nusivijo A. N. . Jis pribėgo prie P. S. , kuris grūmėsi su R. D. . R. D. buvo užgriuvęs ant P. S. , todėl jis du kartus sudavė R. D. per galvą ir vieną kartą netyčia P. S. . Tada jis pakėlė P. S. ir jie išsiskirstė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. nurodė vietą, kur jis su P. S. ir A. N. atvyko prie Naujakiemio g. 24 namo paskutinės laiptinės, prie kurios su R. D. susigrūmė P. S. (b. l. 117-125, t. 7).

V. K. atpažino R. M. iš fotonuotraukų taip pat ir akistatos su juo metu (b. l. 129–133, t. 7; b. l. 139–140, t. 1).

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam paskambino V. M. ir pakvietė susitikti. Jie susitiko prie III poliklinikos, ten dalyvavo ir A. D. . Jam paaiškino, kad R. M. konfliktuoja su S. G. , jį seka, todėl reikia jį „suvaryti“. Jam davė nurodymus R. M. pamokyti dar tą patį vakarą. Klausė, su kuo jis eis, jis pasakė, kad eis su V. K. ir A. N. . Klausė, ar jis žino, kaip R. M. atrodo, jis pasakė, kad nežino. Tada V. M. pasakė, kad V. K. pažįsta R. M. ir parodys, kaip jis atrodo. Jie nuvyko prie R. M. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) namo, ir prie įėjimo laukė apie 10–15 minučių. Jis nuėjo toliau ir tuo metu vienas iš išėjusių vaikinų priėjo prie R. M. mašinos ir rakino dureles. Jis pamanė, kad tai R. M. , ir nutarė pulti. Tada jie susikibo. Jis turėjo peilį ir atlenkdamas susižalojo pirštą. Pamatė žaizdą ir pagalvojo, kad R. D. jam dūrė. Tada jie vėl susikibo ir jis smūgiavo R. D. .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. S. nurodė vietą, kur jis buvo susitikęs su V. M. ir A. D. , kai šie jo paprašė sužaloti R. M. , taip pat kaip jis su V. K. ir A. N. atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės, prie kurios susigrūmęs su R. D. , jį badė peiliu (b. l. 146–166, t. 6).

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. grįžęs iš įkalinimo įstaigos toliau bendravo su S. G. . S. G. įtarė, kad jo automobilį sekioja R. M. ir kelis kartus minėjo, kad jį reikia pamokyti, nes jis, A. D. , R. M. pažinojo asmeniškai, kadangi jie kartu atlikinėjo bausmę. Buvo pasakyta, kad R. M. priklausė S. B. grupuotei ir jo prašymu turėjo sekti S. G. . Po to jie parkelyje susitikinėjo, galbūt viename pokalbyje galėjo dalyvauti ir V. M. . S. G. jam sakė, kad reikia kažką suieškoti, organizuoti kokį nors asmenį tam reikalui atlikti. Jis, A. D. , susiskambino su V. M. ir jie kitą dieną susitiko prie III poliklinikos. V. M. į susitikimą iškvietė P. S. . P. S. matė jis pirmą kartą ir jo paprašė, kad primuštų R. M. . P. S. pasakė, kur R. M. gyvena, nurodė jo automobilį, kitas detales, tik nenurodė, kaip R. M. atrodo. Po kelių dienų iš spaudos sužinojo, kad sužalotas kitas žmogus. Apie tai, kad kliuvo kitam žmogui, pranešė S. G. .

Parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad kaltinamasis A. D. nurodė vietą, kur jis kartu su V. M. buvo susitikęs su P. S. ir šio paprašė sužaloti R. M. (b. l. 4–12, t. 8).

Kaltinamasis A. D. atpažino R. M. iš nuotraukų (b. l. 129–133, t. 7).

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. G. pokalbiuose minėjo, kad reikia pamokyti, „atlupti“ R. M. . Tai buvo adresuota tiek jam, tiek ir A. D. . Su A. D. susitiko prie III poliklinikos esančiame bare. Tada pakvietė P. S. ir jam pasakė, kad reikia sumušti R. M. . Po to A. D. nuėjo P. S. parodyti, kur yra R. M. namas.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad atlikinėjo bausmę Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos namuose. Tuo metu kartu sėdėjo R. M. . Iš jo pasakojimų girdėjo apie S. G. . S. G. pagrasino R. M. dingti iš miesto.

Liudytojas M. M. parodė, kad apie R. M. sužalojimą sužinojo pokalbio metu su A. D. ir V. M. . Viską suorganizavo A. D. . Su S. G. kalbėjosi, kai buvo susitikę, bet tiesiogiai, kad reikia sumušti, nesakė. Tiesiogiai S. G. nenurodė, kad reikia „suvaryti“ R. M. , o tik pokalbio metu pasakė prisižiūrėti. Pokalbis buvo tarp A. D. , jo ir S. G. . Galima tikėti, kad tai nurodymas, bet tiesioginio nurodymo nebuvo. A. D. suprato, kad tai buvo įsakymas. Vieną dieną anksti ryte S. G. ėjo su A. D. ir atsitiktinai sutiko „Moroziką“ ir mestelėjo repliką: „ką, mane seki?“. Tai buvo juoko forma, ne joks gąsdinimas, pasisveikino, pakalbėjo ir taip išsiskyrė. Po kiek laiko A. D. jau artimai bendravo su „Moroziku“, tvarkė reikalus nusikalstamoje veikloje ir buvo perdavęs R. M. šaunamuosius ginklus. Jis neatsiskaitė už tai. A. D. suprato, kad „Morozikas“ nepaklūsta jo įtakai, todėl A. D. su V. M. nusprendė R. M. sumušti.

Liudytojas R. Š. parodė, kad gal su S. G. ir buvo kalba apie „Moroziką“, nes visi, kurie buvo susiję su S. B. , jam buvo priešai. Buvo atvejis, kai jis kartu su žmona, R. G. žmona ir daug vaikų važiavo į Palangą ir jam nukrito mašinos ratas. S. G. iškėlė versiją, kad ratą galėjo kas nors atsukti. S. G. kėlė savo versijas, darydavo išvadas, kad tai gali būti jų darbas.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis paprašė R. D. nuvaryti mašiną į aikštelę, nes tuo metu turėjo teismo įpareigojimus. Kai R. D. išėjo ir sėdo į automobilį, buvo sužalotas. Prieš tai girdėjo kažkokius garsus, bet per balkoną nieko nematė, todėl išbėgo į lauką. Pamatė draugą, gulintį visą kruviną, ir iškvietė greitąją pagalbą. R. D. po įvykio kartu su juo atlikinėjo bausmę ir pasakojo, kad kai išėjo ir sėdo į mašiną, prie jo pribėgo ir sužalojo. Dėl ko nukentėjo, nežinojo.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2000 m. pavasarį pas jo sūnų svečiuose buvo I. A. ir Romas, pavardės nežino. I. A. ir R. po 22 val. išėjo namo. Jis išėjo į balkoną, pamatė prie namo stovinčius asmenis. I. A. ir R. ėjo tarp namų. I. A. pabėgo, o prie R. pribėgo ir prasidėjo muštynės. Jis matė, kad R. mušė du asmenys. R. slėpėsi už mašinos ir nugriuvo. Jis perspėjo sūnų, be to, iškvietė greitąją pagalbą. Vėliau po mašina rado akinius. Juos pasiėmė ir atidavė prokurorui.

Liudytoja L. M. parodė, kad namuose buvo sūnus su dviem draugais R. ir I. A. . Jau vakare buvo tamsu, R. su I. A. išėjo, o R. liko namuose. Vyras tuo metu buvo namuose, balkone, kažką tvarkėsi ir pamatė tą incidentą ir pakvietė R., sakydamas, kad kažkas su draugais negerai. Sūnus išbėgo į lauką.

Iš įvykio vietos apžiūros 2000 m. gegužės 2 d. protokolo matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, paskutinės laiptinės, netoli konteinerio buvo rastos kraujo dėmės, mažesnės kraujo dėmės buvo rastos tarp dviejų automobilių, paimti rasto kraujo pavyzdžiai. Taip pat ant šalia esančios žaidimo aikštelės buvo rastos smulkios, pavienės kraujo dėmės ir paimti jų pavyzdžiai (b. l. 12–16, t. 1).

2000 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto išvadoje (b. l. 19–20, t. 1) konstatuota, kad R. D. buvo padaryti šie sužalojimai: kiaurinės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje ir kairiojo plaučio, perikardo, širdies ir diafragmos sužalojimai, kraujo išsiliejimas į perikardo ir pleuros ertmes, durtinės-pjautinės žaizdos smakre, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, ant kairės plaštakos ir kairės blauzdos. Šie sužalojimai padaryti kietu aštriu duriančiu - pjaunančiu peilio tipo įrankiu aplinkybėse nurodytu laiku. R. D. kūne išskiriama dešimt trauminio kontakto žymių – žaizdų. Dėl krūtinės ląstos sužalojimų buvo sukeltas pavojus R. D. gyvybei, jo sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, jog žmogaus kraujas, rastas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, priklauso R. D. (b. l. 40, t. 1).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, kad vyro kraujas, rastas apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, priklauso P. S. (b. l. 44, t. 1).

Specialisto 2006 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje nurodoma, kad apžiūrėjus P. S. , rasti randai kairės plaštakos I piršto tarpfalanginio sąnario vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos II piršto pamatinės falangos šoniniame paviršiuje bei dešinės plaštakos II piršto vidurinės – pamatinės falangų delniniame paviršiuje. Pagal savo morfologinius požymius (spalvą, paviršiaus pobūdį, santykį su aplinkiniais audiniais) randai yra senesni negu dvejų metų. Randai susidarė sugijus žaizdoms. Visiškai atmesti P. S. sužalojimų įgavimo bylos aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu negalima (b. l. 46–47, t. 1).

Kaltinamieji P. S. ir V. K. neneigia sužaloję R. D. , o A. D. ir V. M. pripažįsta nurodę P. S. sužaloti R. M. , nors buvo sužalotas R. D. . Įvykio vietoje buvo rasta P. S. kraujo ir jo akiniai, be to, mušdamas R. D. P. S. pats susižalojo, tai nustatė specialisto išvada. Taigi kaltinamųjų P. S. , V. K. , V. M. , A. D. kaltė yra įrodyta tiek pačių prisipažinimu, tiek ir aptartais įrodymais.

Visi kaltinamieji norėjo vienodų pasekmių – kad būtų sužalotas žmogus. Šiuo atveju nėra svarbu, kas iš vykdytojų kokius veiksmus atliko – ar dūrė peiliu, ar smogė metaliniu strypu. V. K. apsiginklavimas tokiu įrankiu kaip metalinis strypas, rodė jo siekį sunkiai sužaloti žmogų, taigi kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, jog gal būt ne jis, o P. S. padarė sužalojimus, nulėmusius sunkumo mastą. Tiek nusikaltimo vykdytojai V. K. ir P. S. , tiek ir jo organizatoriai A. D. ir V. M. – siekė bendro rezultato – sunkiai sužaloti žmogų.

Buvo norėta sužaloti R. M. , tačiau buvo sužalotas R. D. , taigi dėl nukentėjusiojo įvyko klaida. Tokios klaidos laikomos teisiškai nereikšmingomis. Įstatymas vienodai gina visų asmenų gyvybę ir sveikatą. Be to, kaltininkai suvokia, kad daro veiką, pavojingą sveikatai, ir numato tokius padarinius. Tiesą sakant, tokios rūšies padarinių ir kilo. Tačiau sveikata buvo sužalota ne tam žmogui. Taigi, nepaisiant klaidos, nusikaltimo vykdytojai turi atsakyti už kilusius padarinius kaip padarytus tyčia, o pasikėsinimas sužaloti R. M. inkriminuotas be reikalo. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT kasacinė byla Nr.2K-250/2005). Kaltinamųjų P. S. ir V. K. veika turėjo būti perkvalifikuojama iš BK 135 str. 1 d. ir 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. Veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija), numatanti atsakomybę už tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Asmuo, padaręs šį nusikaltimą, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. Naujojo BK 135 str. 1 d. numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Sprendžiant klausimą, kokį įstatymą reikia taikyti, reikia atsižvelgti į tai, jog kaltinamieji anksčiau yra teisti, o veikos padarymo metu jų ankstesni teistumai nėra išnykę, be to, nusikaltimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veiką padarė organizuota grupė, tad, esant tokioms aplinkybėms, kaltinamiesiems iš principo negali būti skiriama itin maža bausmė (laisvės atėmimas iki dvejų metų teoriškai galimas taikant naujojo BK 135 str. 1 d.), o bausmės dydis gali būti nustatomas artimas bausmės vidurkiui arba net didesnis. Senojo BK laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir maksimali laisvės atėmimo bausmė yra mažesni nei naujojo BK. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas mano, kad kaltinamųjų P. S. ir V. K. veika turi būti kvalifikuojama pagal senojo BK 111 str. 1 d. Tuo tarpu kaltinamųjų A. D. ir V. M. veika atitinka senojo BK 16 str. 2 d. ir 111 str. 1 d. požymius – jie organizavo R. M. sužalojimą, tačiau buvo sužalotas ne R. M. , o R. D. , taigi ne nuo jų priklausančių aplinkybių buvo sužalotas ne tas asmuo.

Kaltinamasis S. G. pagal BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2000 m. nuo vasario mėn. iki balandžio mėn. pabaigos dėl asmeninių paskatų organizavo R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą bei 2000 m. balandžio mėn. pabaigoje Liepojos g., Klaipėdoje, esančiame miškelyje nurodė V. M. ir A. D. surasti asmenis, kurie tai padarytų. A. D. ir V. M. , vykdydami S. G. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., dienos metu, Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) pastato, surado ir, įtraukdami į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, nurodė tai padaryti P. S. , o P. S. paminėtą dieną pasiūlydamas įtraukė į šio nusikaltimo padarymą ir V. K. . Po to P. S. , veikdamas organizuota grupe su paminėtais asmenimis, vykdydamas V. M. ir A. D. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., apie 22 val. 40 min., kartu su V. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos mieste, turėdami tikslą sunkiai suluošinti R. M. . Paminėtu laiku ir vietoje, tęsdami S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, P. S. , suklydęs dėl R. M. asmenybės, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų peiliu dūrė R. D. į įvairias kūno dalis, manydamas, kad žaloja R. M. , o V. K. , vykdydamas bendrą susitarimą sunkiai suluošinti R. M. , suklydęs dėl jo asmenybės, tyčia ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė R. D. į galvos sritį, padarydamas R. D. muštinę žaizdą smakre. Tokiu būdu P. S. , A. D. , V. M. , V. K. ir S. G. , kaip teigiama kaltinamajame akte, veikdami organizuota grupe, pasikėsino sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes suklydo dėl R. M. asmenybės, o P. S. ir V. K. tyčia sužalojo žmogų, dėl to šis buvo sunkiai suluošintas – padarė nukentėjusiajam R. D. šiuos sužalojimus: kiaurines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje ir kairiojo plaučio, perikardo, širdies ir diafragmos sužalojimus, kraujo išsiliejimą į perikardo ir pleuros ertmes, durtines-pjautines žaizdas smakre, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, ant kairės plaštakos ir kairės blauzdos, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. G. kaltė teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta nebuvo.

Faktiškai jo kaltė yra grindžiama tik kitų kaltinamųjų V. M. ir A. D. parodymais, iš kurių išeina, jog S. G. neįtiko R. M. ir dėl to S. G. liepė R. M. sužaloti. Tokių įrodymų apkaltinti S. G. minėtu nusikaltimu aiškiai nepakanka. Net jeigu taip ir buvo, kaip nurodo V. M. ir A. D. , toks „nurodymas“ sumušti buvo silpnai išreikštas. Nenustatyta, jog S. G. būtų susitikęs su nusikaltimo vykdytojais V. K. ir P. S. ir jiems tiesiogiai nurodęs, jog reikia sumušti R. M. . Beje, patys nusikaltimo vykdytojai net apsiriko ir sumušė ne tą asmenį, kurį reikėjo sužaloti. Tuo tarpu grupės organizatoriui, kuriuo įvardijamas S. G. , turi būti priskiriamas tam tikras vaidmuo: jis turi organizuoti grupę, pažinoti visus jos dalyvius, paskirstyti vaidmenis ir pan. Tai, jog, anot A. D. ir V. M. , S. G. neįtiko R. M. ir reikia jį sužaloti, nereiškia, jog toks nurodymas, jeigu jis ir iš tiesų buvo, turėjo būti įvykdytas. Beje, apklausti teisme liudytojai M. M. ir R. Š. , kurie artimai pažinojo S. G. ,taip pat nenurodė, jog būtent S. G. organizavo šį nusikaltimą, o R. M. nenurodė teismui, jog jam S. G. grasino. S. G. kaltė dėl pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M. pagal BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. yra neįrodyta, todėl jis yra išteisinamas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Sprogmenų nešiojimas, laikymas, realizavimas, teroro aktai.

Kaltinamieji S. G. , A. D. , V. M. iki 2000 m. balandžio mėnesio pabaigos neturėdami leidimo įgijo, laikė, nešiojosi ir realizavo didelį kiekį sprogmenų, o kaltinamasis P. S. laikė ir nešiojosi sprogmenis.

Kaltinamasis S. G. laikotarpiu iki 2000 m. balandžio mėn. pabaigos, tiksli data nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje su savimi laikė didelį kiekį sprogmenų – ne mažiau kaip tris Rusijos gamybos kovines gynybines F-1 tipo rankines granatas, kurias 2000 m. balandžio mėn. pabaigoje atsinešė į Kaštonų g., Klaipėdoje, esančią garažų teritoriją ir jas perdavė, tai yra realizavo, A. D. . Kaltinamasis A. D. neturėdamas leidimo, su savimi šias granatas laikė, nešiojosi, o paskui jas perdavė, tai yra realizavo V. M. . Kaltinamasis V. M. neturėdamas leidimo su savimi paminėtas granatas laikė, nešiojosi, jas paslėpė ir laikė po vieno iš garažų dugnu, per tris kartus po vieną paminėtą granatą perdavė, tai yra realizavo, P. S. , atitinkamai: 2000 m. birželio 3 d. vakare Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta; 2000 m. birželio mėn. viduryje, vakare, Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta; 2000 m. rugpjūčio 23 d. vakare Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta. Kaltinamasis P. S. paminėtu laiku granatas laikė ir nešiojosi.

2000 m. nuo vasario mėn. iki balandžio mėn. pabaigos S. G. dėl asmeninių paskatų, siekdamas įbauginti asmenį, priversti jį ir visuomenę bijoti, jaustis nesaugiai, organizavo V. U. gyvenamosios vietos – kiemo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, registruoto J. B. vardu, sprogdinimą. S. G. 2000 m. balandžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esančiame miškelyje, nurodė V. M. ir A. D. surasti asmenis, kurie tai padarytų, o 2000 m. balandžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esančioje garažų teritorijoje S. G. perdavė A. D. ne mažiau kaip tris Rusijos gamybos kovines gynybines F-l tipo rankines granatas. A. D. Kaštonų g., Klaipėdoje, esančioje garažų teritorijoje, paminėtu laiku jas perdavė V. M. . A. D. ir V. M. , vykdydami S. G. nurodymus, veikdami organizuota grupe, 2000 m. birželio 3 d., dienos metu, Klaipėdos m., I-ojoje Melnragėje, surado ir įtraukė į paminėtos organizuotos grupės daromą nusikalstamą veiklą P. S. , kuriam nurodė padėti sprogmenį ir susprogdinti V. U. gyvenamąją vietą. Tos pačios dienos vakarą, Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, V. M. tam tikslui iš paminėtų trijų granatų vieną granatą perdavė P. S. . P. S. , tęsdamas S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, laikė, nešiojosi paminėtą granatą, o 2000 m. birželio 4 d. nakties metu, apie l val. 30 min., įmetė ją į paminėto namo, esančio šalia kitų gyvenamųjų namų, kiemą ir šią granatą sprogdino, sukeldamas pavojų daugelio žmonių gyvybei. Tokiu būdu, sprogus paminėtai granatai, S. G. , A. D. , V. M. ir P. S. , veikdami organizuota grupe, sugadino J. B. priklausantį turtą – paminėto namo sienas ir vieno lango rėmą su dvigubu stiklu – ir šiais savo veiksmais padarė jai 700 litų turtinę žalą.

2000 m. birželio mėn. viduryje S. G. dėl asmeninių paskatų bei siekdamas įbauginti asmenį, priversti jį ir visuomenę bijoti, jaustis nesaugiai, organizavo V. U. gyvenamosios vietos – kiemo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, registruoto J. B. vardu, sprogdinimą. 2000 m. birželio mėn. viduryje, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, S. G. , veikdamas organizuota grupe su V. M. ir A. D. , po to, kai paminėtame kieme P. S. jau buvo susprogdinęs vieną granatą, nurodė V. M. ir A. D. dar kartą susprogdinti paminėtame kieme vieną granatą iš jo anksčiau jiems perduotų ir dar likusių ne mažiau kaip dviejų granatų. A. D. ir V. M. paminėtu laiku Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, vykdydami S. G. nurodymą, nurodė tai padaryti P. S. . Paminėtu laiku Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, V. M. tam tikslui perdavė sprogmenį – Rusijos gamybos kovinę gynybinę F-l tipo rankinę granatą – P. S. . P. S. paminėtą granatą laikė, nešiojosi, o 2000 m. birželio mėn. viduryje, nakties metu, įmetė šią granatą į paminėto namo kiemą ir ją sprogdino. Sprogus granatai, S. G. , A. D. , V. M. ir P. S. , veikdami organizuota grupe, sugadino J. B. priklausantį turtą – paminėto namo kiemą, padarydami jai turtinę žalą, kurios dydžio ji nenurodė ir dėl kurios padarymo ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

2000 m. rugpjūčio mėn.S. G. dėl asmeninių paskatų bei siekdamas įbauginti asmenį, priversti jį ir visuomenę bijoti, jaustis nesaugiai, organizavo O. K. , kuris tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas, šiai įmonei priklausančio automobilio MERCEDES-(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sprogdinimą. Paminėtu laiku Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, V. M. nurodė surasti asmenį, kuris tai padarytų. V. M. , vykdydamas S. G. nurodymą, 2000 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, nurodė tai padaryti P. S. . Tos pačios dienos vakare Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, V. M. tam tikslui perdavė sprogmenį – Rusijos gamybos kovinę gynybinę F-l tipo rankinę granatą P. S. . Tęsdamas S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su paminėtais asmenimis, P. S. neteisėtai su savimi laikė paminėtą granatą, nešiojosi ją, o 2000 m. rugpjūčio 23 d., apie 20 val. 30 min., metė šią granatą į paminėtą automobilį, stovėjusį prie sporto klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ją susprogdino. Sprogus granatai, S. G. , V. M. ir P. S. veikdami organizuota grupe, sugadino paminėto automobilio variklio dangtį, priekinį kairės pusės sparną, vairuotojo dureles, priekinį kairįjį ratą, priešrūkinį žibintą, padarydamas bendrovei turtinę žalą, kurios dydžio ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Taip pat S. G. , V. M. ir P. S., veikdami organizuota grupe, šiais savo veiksmais sugadino šalia sprogdinto automobilio stovėjusius kitus automobilius: AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. D. , sugadindamas šio automobilio priekinę dalį, dešinį sparną, dešinės pusės vairuotojo dureles, padarydamas šiam asmeniui 600 litų turtinę žalą ir (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. P. , sugadindamas šio automobilio radiatorių, priekinę lempą, priekines groteles, variklio dangtį, greičių dėžę, tris ratus, padarydamas šiam asmeniui 2010 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. S. dėl asmeninių paskatų bei siekdamas įbauginti asmenį, priversti jį ir visuomenę bijoti, jaustis nesaugiai, 2000 m. rugpjūčio 25 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, su plaktuku išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) automobilio MERCEDES-(duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą, įpylė į jo saloną lengvai užsiliepsnojančio skysčio – benzino – bei jį padegė, dėl to visiškai sudegė automobilio MERCEDES-(duomenys neskelbtini) salonas. Dėl tokių veiksmų buvo sukeltas pavojus kitų asmenų turtui – atsirado sugadinimo grėsmė šalia automobilio MERCEDES-(duomenys neskelbtini) stovėjusiems kitiems automobiliams. Tokiu būdu P. S. sugadino paminėtą transporto priemonę, padarydamas minėtai bendrovei 87517,08 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis P. S. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. balandžio mėn. paskambino V. M. ir jie susitiko Melnragės kopose. Pokalbyje dalyvavo ir A. D. . V. M. paaiškino, kad iš Kauno į Klaipėdą yra atvažiavęs verslininkas, kuris pykstasi su S. G. . V. M. pasakė, kad reikėtų tą verslininką pagąsdinti. Nusprendė, kad reikėtų įmesti sprogmenį į Kopų g. 1 namo kiemą. V. M. pasakė, kad tai padaryti geriausia būtų naktį, paaiškino, nuo kurios vietos, kaip prieiti ir įmesti granatą. Praėjus kelioms valandoms po pokalbio, jis mieste susitiko su V. M. ir šis jam į rankas perdavė granatą. Tada su maršrutiniui autobusu nuvažiavo į Melnragę. Buvo vidurnaktis ir jis laukė apie 1 val. Per kopas nuėjo iki namo, įmetė granatą į kiemą ir pasišalino. Maždaug po savaitės vėl paskambino V. M. ir jie susitiko mieste. V. M. pasakė, kad sprogimas nepadarė jokio poveikio, nebuvo jokios reakcijos iš to žmogaus pusės, todėl reikia dar kartą mesti granatą. V. M. vėl jam perdavė vieną granatą. Panašiu laiku jis vėl nuvažiavo į Melnragę ir laukė kopose. Apžiūrėjo namą, granatą taikė įmesti į kiemą, permetė per tvorą apie 10 metrų. Nubėgdamas išgirdo sprogimą, įsėdo į maršrutinį autobusą ir nuvažiavo. P. S. toliau parodė, kad vieno pokalbio su V. M. ir A. D. metu gavo nurodymą susprogdinti granatą prie automobilio „Mercedes“. Kam jis priklausė, nežinojo. S. G. nurodymu reikėjo įbauginti tą žmogų. Mašiną parodė ar A. D. , ar V. M. . Kuris nurodė tiksliai, nepamena. V. M. jam perdavė granatą (duomenys neskelbtini) g. Prastovėjo apie 40–45 min., kad įsitikintų, kad metimo momentu nebūtų pašalinių asmenų. Įsitikinęs, kad nieko aplinkui nėra, metė granatą. Ji atsitrenkė į priekinį automobilio ratą ir sprogo. Paskui gavo vėl nurodymą, kad tą automobilį reikia padegti, ir informaciją, kur tas automobilis stovi. Kas nurodė, negali pasakyti. Tos dienos vakare susipylė degalinėje benziną į 5 litrų indą. Nuėjo į nurodytą kiemą, kur stovėjo automobilis, kiemas buvo pilnas mašinų. Palaukė kol nesimatys žmonių, po to plaktuku išmušė vairuotojo durelių stiklą, įpylė benzino ir padegė automobilį. Automobilis užsidegė, o jis pasišalino.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. S. nurodė vietą, kur jis buvo susitikęs su V. M. ir A. D. , kai A. D. jo prašė įmesti granatą į I-osios Melnragės (duomenys neskelbtini) namo kiemą, taip pat vietas, esančias šalia šio namo, iš kurių jis abu kartus metė granatas (b. l. 146–166, t. 6), nurodė vietą, kur (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovėjo automobilis, kurį jis padegė (b. l. 146–166, t. 6).

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu artimai bendravo su S. G. . S. G. ne vieno pokalbio metu minėjo, jog yra atvažiavęs žmogus iš kito miesto ir linkęs nusikalsti. Gyvena be jokių rūpesčių, o jį, S. G. , persekioja pareigūnai bei nenori su juo bendrauti. S. G. paprašė jo, kad pakenktų tam verslininkui. Sakė, kad turi granatą ir gerai būtų įmesti ją į kiemą. Po kiek laiko S. G. jam paskambino, sakė susitikti prie Kaštonų gatvės garažų. Į susitikimo vietą jį iškvietė S. G. . Prie garažų S. G. jam perdavė 3 granatas ir sakė, kad reikės jas įmesti. Gavęs granatas toliau jas perdavė V. M. . Iš anksčiau buvo sutarta, kad tai atliks žmogus, kurio jis nepažinojo. Jis tik žinojo, kad tai tas pats žmogus, kuris užpuolė R. D. . Su V. M. jie nusinešė granatas ir paslėpė. Kitą dieną jie susitiko su P. S. ir jam nurodė įmesti sprogmenį, tai ir įvyko. Jis asmeniškai P. S. pasakė, kad įmestų granatą, o V. M. galėjo nurodymą pakartoti. Po pirmojo sprogimo S. G. pasakė, kad reikia pakartoti antrą kartą. Jis paprašė V. M. , kad P. S. pakartotų tą patį. Po antro sprogdinimo nukentėjusysis nesikreipė į pareigūnus ir S. G. pasakė, kad gerai, jog įvykis įvyko ir daugiau ta tema nekalbėjo. Dėl automobilių sugadinimo parodė, kad ėjo pro (duomenys neskelbtini) klubą, gal kartu buvo ir M. M. , ir V. M. . S. G. pasiskundė, kad negali sportuoti ir pamatė pažįstamo O. K. automobilį ir paminėjo, kaip būtų gerai įmesti granatą. Dar apie tai kalbėjo ir sodyboje. Tuo viskas baigėsi.

Kaltinamasis A. D. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietas, kur jis iš S. G. gavo granatas ir jas vėliau perdavė V. M. , taip pat kur parodė P. S. V. U. namą I-ojoje Melnragėje, Klaipėdoje (b. l. 4–12, t. 8), vietą prie (duomenys neskelbtini) sporto klubo, esančio(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur S. G. pasakė, kad būtų gerai įmesti tarp automobilių granatą (b. l. 4–12, t. 8).

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad mėnesį iki įvykio, A. D. jam perdavė granatas. S. G. juo visiškai nepasitikėjo, todėl granatas perdavė per A. D. . Jos buvo supakuotos į polietileninį maišą ir sunkios. Matėsi, kad yra ne viena. Nebuvo konkrečiai nurodyta eiti ir įmesti, tik buvo pradėti pokalbiai. Granatas jis padėjo po garažu. Tą pačią savaitę jam paskambino M. M. ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie parko aikštelės ir M. M. pasakė grąžinti tas 3 granatas. Jis nuvažiavo vienas prie garažo ir atvežė granatas prie Tuberkuliozinio dispanserio ir padavė tas granatas. Po to vyko pokalbiai, kad reikia mesti granatas į V. U. namo kiemą ir reikia pakalbėti su Povilu. Kalba buvo, kad Povilas galėtų įmesti. Jis spaudė, kad reikia įvykdyti. Su A. D. pietavo I-ojoje Melnragėje ir pasikvietė P. S. . A. D. parodė tą namą, nes jis iki tol nežinojo. Po to paskambino M. M. lyg ir tą pačią dieną, bet tiksliai nepamena, perdavė granatą ir jis atvežė ją P. S. iki jo namų. Kalbėjo su P. S. , kad jis detaliai įsitikintų, jog nebūtų asmenų, kurie galėtų nukentėti. Po pirmo sprogimo niekas nekreipė dėmesio į tą žmogų, laikraščiai nieko neparašė. Jam paskambino M. M. , buvo pokalbis, kad reikia įmesti antrą granatą. Ar tą pačią dieną ar kitą dieną M. M. perdavė granatą, o jis perdavė ją P. S. . Dėl automobilių sugadinimo V. M. parodė, kad jam teko girdėti kalbant S. G. , kad reikia susprogdinti mašiną. S. G. kalbėjo visų akivaizdoje, pokalbyje dalyvavo ir A. D. . Pokalbių metu S. G. minėdavo pavardę ir susidarydavo iš jo kalbos nuomonė, kad jis nepatenkintas, nes O. K. buvo susijęs su S. B. . Jam paskambino R. M. , pakvietė susitikti. Susitikimo metu perdavė jam granatą, pasakė, kad automobilis stovi prie (duomenys neskelbtini) klubo, aikštelėje. Kai M. M. perdavė granatą, jam tapo aišku, kad tai S. G. nurodymas. Tą patį vakarą jis perdavė granatą P. S. , pasakė, kur stovi mašina. P. S. galėjo tai suprasti kaip nurodymą numesti granatą. M. M. jam pasakė, kad ta mašina buvo padegta. Kad žada padegti mašiną ir kur ji stovi, tokios informacijos nežinojo. Kur stovi automobilis, jam pasakė M. M. . Apie tai tą patį vakarą pasakė P. S. . Dėl padegimo nieko negali pasakyti. Jis nežinojo, kad ta mašina sudegė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. nurodė vietą, kur jis (duomenys neskelbtini), po vienu iš garažų paslėpė granatas, kur jis perdavė tas granatas (b. l. 104–108, t. 8), vietą, esančią(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, iš kur paėmė granatą iš M. M. (b. l. 104–108, t. 8).

S. G. teisme apklaustas nebuvo, kadangi dėl teismo posėdžio tvarkos pažeidimų buvo pašalintas iš teismo salės.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kai įvyko sprogimai, ji buvo išvykusi. Po keleto dienų kai sugrįžo, sužinojo apie sprogimą. Name buvo brolis V. U. su sugyventine. Buvo apgadintos namo durys, langas. Po antro sprogimo pamatė sugadintą žolyną, žala padaryta nebuvo. Prašo priteisti 700 Lt už namo sugadinimą, padarytą pirmo sprogimo metu.

Liudytoja L. J. parodė, kad pirmo sprogimo metu ji ir V. U. miegojo antrame aukšte. Kito sprogimo metu jie sėdėjo svetainėje.

Liudytojas V. U. parodė, kad iki tol jam niekas negrasino, kaltinamųjų jis nepažįsta ir nėra matęs. Su Klaipėdos vaikinais jokių reikalų nebuvo. S. G. žinojo iš matymo. Jam priešiškas nebuvo, nebendravo. Namą (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs prieš metus iki įvykio ir jame laikinai gyveno. Pirmo sprogimo metu miegojo. Miegamasis yra kitoje namo pusėje. Pirmo sprogimo metu buvo išmuštas langas. Maždaug po savaitės įvyko antras sprogimas. Antrą kartą kai sprogo, žiūrėjo televizorių. Sprogo kieme, dėl sprogimo buvo sugadinta veja.

Liudytojas R. Š. parodė, kad S. G. pamatė pravažiuojantį automobilį, kuriame žmogus šypsojosi ir kalbėjosi telefonu. Tada S. G. prasidėjo isterija, kad iš jo juokiasi, važinėjasi su „Mercedes“, taip apie pusę valandos kalbėjo ir sakė, kad reikia kokią granatą įmesti į namą, nes jie žinojo, kur tas asmuo gyvena. Sakė, kad reikės „Zekui“, t. y. M. M. , duoti granatą. Dar pasakė, kad reikės kažką padaryti – į mašiną ar į namą įmesti granatą. Tuo pokalbis ir pasibaigė.

Liudytojas M. M. parodė, kad dėl sprogdinimų Melnragėje vienu momentu A. D. jam paskambino ir sakė, kad paskambins V. M. , sakė, jog nuvažiuotų ir pamėtytų granatas. Jis laukė skambučio, tačiau tuo metu jie nebepasitikėjo juo ir tuo metu įvyko sprogdinimai (duomenys neskelbtini) ir Melnragėje, prie verslininko kauniečio V. U. namo. Kai jam nebepasiūlė važiuoti mėtyti granatas, o tuo metu įvyko sprogdinimai, tai susidarė savo nuomonę, kad arba A. D. iniciatyva, arba S. G. iniciatyva buvo mestos granatos. Dalis nusikaltimų vykdavo A. D. iniciatyva, nes visi žinojo, kad jis bendrauja su S. G. ir tuo prisidengdavo. Po granatų mėtymo bendravo su V. M. ir jis sakė, kad metė granatas į verslininko namą.

Įvykio vietos apžiūros 2000 m. birželio 4 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užfiksuotos nuo sprogimo apgadintos namo sienos, fasadas, išdaužti lango stiklai (b. l. 12–19, t. 2).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad paliko savo mašiną prie sporto klubo. Kažkas iš lankytojų išgirdo sprogimą. Kai išėjo, pamatė, kad nukentėjo jo mašina ir šalia esančios mašinos. Automobilį reikėjo remontuoti, nes buvo apgadintas. Po to prie jo namų buvo padegtas tas pats automobilis, kuriuo jis važinėjosi. Mašina stovėjo prie langų ir kažkas iš kaimynų pasakė, kad dega mašina.

Nukentėjusysis S. D. parodė, kad prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) atvažiavo su automobiliu „Audi“ ir sportavo. Po to išgirdo triukšmą, pradėjo eiti žmonės ir žiūrėti kas įvyko, kai išėjo, pamatė automobilį nuleista padanga. Šalia jo automobilio buvo apgadintas automobilis „Mercedes“ ir dar vienas automobilis. Jam buvo padaryta 600 Lt žala, kurią prašo priteisti.

Įvykio vietos apžiūros 2000 m. rugpjūčio 23 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, rasta po automobiliu (duomenys neskelbtini) 20 cm skersmens duobė, apgadinti automobiliai AUDI 80, (duomenys neskelbtini) , „Mercedes-Benz“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 74–81, t. 2).

Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ant pateiktų tyrimui objektų ir žemės mėginyje, paimtame iš po automobilio, aptikti normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – trotilo pėdsakai. Tyrimui pateiktas metalinis objektas yra sprogmens – Rusijos gamybos UZRGM markės kovinio rankinių granatų sprogdiklio – dalis. UZGRM markės koviniai sprogdikliai yra naudojami įvairių rūšių granatų sprogdinimui. Įvykio vietoje buvo susprogdinta Rusijos kovinė gynybinė F-1 tipo rankinė granata su jai skirtu UZGRM tipo sprogdikliu (b. l. 85–86, t. 2).

Byloje esančiame Lietuvos ir Vokietijos UAB „Drauda“ pranešime nurodoma, kad dėl 2000-08-23 ir 2000-08-25 įvykių, kurių metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,atlikus nuostuolių reguliavimo procedūrą, nuostolių suma (draudimo išmoka) yra 87517,08 Lt (b. l. 99, t. 2).

Kaltinamieji A. D. , V. M. ir P. S. prisipažįsta nešioję granatas ir dalyvavę organizuota grupe sprogdinant granatas Melnragėje ir prie sporto klubo (išskyrus A. D. , kuris dėl automobilių sprogdinimo ir padegimo nėra kaltinamas). Jų kaltė yra įrodyta aptartais įrodymais. Teismas mano, kad dėl sprogdinimų yra įrodyta ir kaltinamojo S. G. kaltė. Tai, kad būtent S. G. organizavo sprogdinimus, parodė tiek A. D. , tiek ir V. M. , be to jie analogiškus parodymus dėl S. G. vaidmens davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ( b.l.16-19, 100-102, t.8), todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. A. D. parodymų patikrinimo vietoje metu net nurodė S. G. uošvės garažą, prie kurio gavo iš S. G. granatas. Svarbu yra tai, jog ir tiesioginis sprogdinimų ir padegimo vykdytojas kaltinamasis P. S. taip pat žinojo, jog nurodymą sprogdinti davė S. G. . Tai, jog S. G. organizavo sprogdinimus, teismui patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir liudytojas A. Š. , kuriuo netikėti teismas taip pat negali, kadangi jo parodymai dėl to, jog teroro aktus, siekdamas įbauginti konkrečius asmenis, organizavo S. G. , sutampa su kaltinamųjų V. M. ir A. D. parodymais. Pažymėtina, jog būtent S. G. nurodė, jog siekiant įbauginti asmenis buvo nurodoma konkretus veiksmas, kaip tai padaryti: reikia įmesti granatą, kas ir buvo vėliau padaryta.

S. G. ir V. M. šioje byloje buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, viešojoje vietoje padegė transporto priemonę, kuri dėl to buvo sugadinta, tai yra įvykdė teroro aktą:

2000 m. rugpjūčio mėn. nuo 23 d. iki 25 d. S. G. dėl asmeninių paskatų bei siekdamas įbauginti asmenį, priversti jį ir visuomenę bijoti, jaustis nesaugiai, organizavo O. K. , kuris tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas, šiai įmonei priklausančio automobilio „MERCEDES“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sudeginimą viešojoje vietoje, bei nuo 23 d. iki 25 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m. tiksli vieta nenustatyta, V. M. nurodė surasti asmenį, kuris tai padarytų. V. M. , vykdydamas S. G. nurodymą, 2000 m. nuo 23 d. iki 25 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, nurodė tai padaryti P. S. . P. S. , tęsdamas S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su paminėtais asmenimis, 2000 m. rugpjūčio 25 d. apie 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, su plaktuku išdaužęs paminėto automobilio vieną iš stiklų, įpylė į jo saloną lengvai užsiliepsnojančio skysčio – benzino bei jį padegė, dėl ko visiškai sudegė minėto automobilio„MERCEDES-(duomenys neskelbtini) “ salonas bei dėl tokių veiksmų buvo sukeltas pavojus kitų asmenų turtui – atsirado sugadinimo grėsmė šalia automobilio „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiems kitiems automobiliams. Tokiu būdu S. G. , V. M. ir P. S. , veikdami organizuota grupe, sugadino paminėtą transporto priemonę, padarydami minėtai bendrovei 87517 litų 8 centų turtinę žalą.

Šis kaltinimas byloje ištirtais įrodymais nepasitvirtino.

V. M. savo kaltę dėl padegimo neigia. Tuo tarpu kaltinamasis P. S. teismui nenurodė, iš ko gavo nurodymą padegti automobilį, teigdamas, kad tai buvo arba V. M. , arba A. D. . Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas teisėjos ( b.l.174, t.6) jis net parodė, kad nurodymą padegti automobilį davė A. D. . A. D. dėl padegimo nėra kaltinamas. Apie S. G. vaidmenį padegime jokių įrodymų nesurinkta. Kadangi V. M. ir S. G. kaltė dėl padegimo grindžiama prielaidomis, jie pagal BK 250 str. 2 d. dėl automobilio padegimo išteisinami neįrodžius, jog jie padarė šią nusikalstamą veiką.

Visi sprogdinimai ir automobilio padegimas sudaro teroro akto sudėtį. Teroro aktui šiais atvejais buvo būdinga tai, jog buvo siekiama įbauginti asmenis ir tuo pačiu visuomenę. Nusikaltimu padarytos žalos, susijusios su turto sunaikinimu, dydis buvo antraeilis veiksnys. Dėl pirmojo sprogimo buvo apgadintas namas, tai matyti iš jau minėto įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų. Siekį įbauginti demonstruoja ir tai, jog sprogdinimas buvo pakartotas toje pačioje vietoje. Tai reiškia, jog pirmas sprogdinimas nedavė kaltinamiesiems laukiamo rezultato. Be to, sprogdinama buvo tada, kai namuose buvo žmonių, o paskutiniu atveju automobilių stovėjimo aikštelėje - viešoje vietoje.

Kaltinamųjų S. G. , A. D. , V. M. veika dėl sprogmenų (trijų granatų ) laikymo, nešiojimo ir realizvimo kvalifikuotina pagal naujojo BK 253 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), kadangi šio įstatymo dispozicija ir sankcija yra lengvesnė nei nusikaltimo padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 234 str. 2 d. (1999 11 25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), todėl lengvesnis įstatymas turi grįžtamąją galią ( BK 3 str. 2 d.). Kaltinamojo P. S. veika dėl sprogmenų nešiojimo kvalifikuotina atskirai pagal kiekvieną atvejį kaip trys pavieniai nusikaltimai ir atitinka tris pavienius nusikaltimus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal senojo ir veikos padarymo metu galiojusio BK 234 str. 1 d. (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), nes nepaisant tokios pačios laisvės atėmimo bausmės, senojo BK redakcija numato alternatyvią bausmę – baudą, o naujojo BK – tik areštą, kuri yra sunkesnė bausmė už baudą.

Antras sprogdinimas Melnragėje žalos nepadarė, buvo sugadintas tik kiemas (taip, beje, teigiama ir kaltinamajame akte), o ne statinys, todėl kaltinamųjų S. G. , V. M. , A. D. ir P. S. veika perkvalifikuojama iš BK 250 str. 2 d. į tuo metu galiojusią BK 227³ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.VIII-983 redakcija), kadangi tuo laiku galiojusio senojo BK sankcija yra tokia pati kaip ir naujojo BK.

Kaltinamieji S. G. , V. M. , A. D. ir P. S. turi atsakyti atskirai už pirmą teroro aktą Melnragėje pagal BK 250 str. 2 d., už automobilio sprogdinimą S. G. , V. M. ir P. S. turi atsakyti taip pat pagal BK 250 str. 2 d., tuo tarpu už automobilio padegimą pagal BK 250 str. 2 d. turi atsakyti vienas P. S. , kadangi, kaip jau buvo minėta, S. G. ir V. M. išteisinami. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcijos BK 250 str. 2 d. dispozicija yra siauresnė nei veikos padarymo metu galiojusi BK 227³ str. 2 d.(1998 12 21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija), todėl taikomas dabartinis lengvesnis įstatymas.

D. B. sužalojimas.

Kaltinamieji V. M. , P. S. , A. N. ir A. K. veikdami organizuota grupe, sužalojo žmogų ir dėl to šis buvo sunkiai suluošintas.

2000 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, V. M. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) name, esančiame bute nurodė sužaloti D. B. P. S. ir A. K. , o vėliau P. S. įkalbėdamas įtraukė į šio nusikaltimo padarymą ir A. N. . Po to P. S. , A. K. ir A. N. , veikdami organizuota grupe su paminėtais asmenimis, vykdydami V. M. nurodymą, turėdami tikslą sunkiai suluošinti D. B. , atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos m., kur P. S. , A. K. ir A. N. pasivijo juos pastebėjusį ir nuo jų bėgantį D. B. , kuriam armatūros strypais sudavė į įvairias kūno dalis: P. S. – ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, A. K. – ne mažiau kaip šešis kartus, pataikydamas į dubenį, pilvą ir krūtinę, ranką, A. N. – ne mažiau kaip šešis kartus, pataikydamas į kojas. Šiais savo veiksmais V. M. , P. S. , A. N. ir A. K. veikdami organizuota grupe, nukentėjusiajam D. B. padarė šiuos sužalojimus: daugybines muštines galvos žaizdas ir minkštųjų audinių kraujosruvas, odos nubrozdinimą kairėje veido pusėje, kairės akies obuolio sumušimą ir kraujosruvą po jungine, dešinės ausies būgnelio plyšimą, atvirą skeveldrinį nosies kaulų lūžį, atvirą įspaustinį skeveldrinį dešiniojo momenkaulio lūžį ir kietojo smegenų dangalo plyšimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo ir smegenų sumušimą, atitinkantį sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, odos nubrozdinimą ant nugaros dešinės pusės mentės, dideles poodines-minkštųjų audinių kraujosruvas bei odos nubrozdinimus ant dešiniojo žasto–dilbio, pilvo dešiniojo šoninio paviršiaus ir juosmens, dešiniojo sėdmens ir klubo, dešinės kojos šlaunies, kelio sąnario ir blauzdos bei smulkius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir ant II, III, IV, V pirštų krumplių, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamasis P. S. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2000 m. spalio mėnesį vieno pokalbio su V. M. metu gavo nurodymą pamokyti D. B. , nes jis, neva, priklauso grupuotei, kurios nusikaltėliai ir D. B. priešiškai nusiteikęs prieš jų grupuotę. V. M. iš kalbos davė suprasti, kad tam tikra grupė žmonių ruošiasi atlikti tam tikrus veiksmus. V. M. tik pasakė sumušti D. B. . Jam pasakė, kad D. B. nori sumušti jį, V. M. . Pokalbio metu pasakė, kad tai įvykdytų kartu su A. K. ir A. N. . Jis paskambino jiems, kai susitiko su V. M. . Jie su tuo sutiko. V. M. nurodė D. B. adresą. Jie pasiėmė strypus. Nuvyko prie D. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir laukė netoli įėjimo. Kai D. B. ėjo link įėjimo, pamatė A. K. ir suprato, kad kažkas bus, ir ėmė bėgti, bet parklupo. Tuo momentu jie atsirado prie D. B. . Jis sudavė geležiniu strypu, bet kiek smūgių, nežino. Sudavė ten, kur kliuvo. Jie visi trys buvo šalia ir visi mušė. D. B. bandė priešintis, dengėsi rankomis. Jie mušė tol, kol jis nebejudėjo. Kai D. B. nebejudėjo, jie pasišalino.

Kaltinamasis P. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur jis kartu su A. K. ir A. N. sumušė D. B. (b. l. 146–166, t. 6).

Kaltinamasis A. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. spalį įvyko pokalbis tarp V. M. , E. M. , jog reikia kažką padaryti D. B. , nes buvo pažeistos S. G. ambicijos. Jie keletą kartų važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir apsižiūrėjo tą vietą. Kai D. B. artėjo prie jo, klausė, ar tu D. B. , tada tas pradėjo bėgti. D. B. susipynė kojos ir jis parklupo. P. S. pribėgo pirmas, po to pribėgo jis. Trenkė jam per kojas, P. S. per galvą. P. S. smūgiavo į galvą, jis į liemenį, o A. N. į kojas.

Kaltinamasis A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur jis kartu su P. S. ir A. N. atvyko ir mušė D. B. (b. l. 190–196, t. 5).

Kaltinamasis A. N. prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltime dalyvavo paprašytas P. S. . P. S. sakė, kad reikės pamokyti kažkokį žmogų. Turėjo pažiūrėti aplinką ir, jei pasikeis situacija, padėti. Palikę automobilį atokiau, pasiėmė strypus ir nuėjo laukti D. B. . D. B. išsigando, pradėjo bėgti, paslydo. Prie jo atsirado P. S. ir A. K. . Kadangi D. B. kilnojosi ir spardėsi, jis sudavė strypu 2–4 kartus per kojas.

A. N. parodymų patikrinimo vietoje metu, kai nurodė vietą, kur jis su P. S. ir A. K. mušė D. B. (b. l. 33–37, t. 9).

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartu su M. M. , A. D. , R. Š. buvo pirtyje Priekulėje pas S. G. . S. G. pasakė, kad būtų gerai D. B. prilupti. Tiesioginio nurodymo jam nebuvo. S. G. žiūrėjo, kaip jis reaguos. Po kiek laiko susitikęs vienas su P. S. paaiškino tą situaciją, nenurodydamas S. G. , kad reikia tą žmogų sulupti. P. S. nesakė, kad tai S. G. nurodymas. P. S. pažinojo D. B. iš matymo. M. M. jam nurodė aikštelę, kur gyvena D. B. , automobilį, ir jis visą tą informaciją perdavė P. S. .

Liudytojas M. M. parodė, kad 2000 m. rudenį rugsėjo–spalio mėn. vyko gimtadienis, kuriame buvo S. K. , D. B. ,padauginę alkoholio, pradėjo kalbėti, girtis prieš (duomenys neskelbtini), išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Tarp jų buvo viena mergina, kuri pažinojo V. M. ir jam viską papasakojo. V. M. dėl to labai supyko, pasakė: „nudirsim jiems kailį, padarysim kaukių balių“. Vieną dieną jis, A. D. , E. M. , A. K. , P. S. Šaulių g. nuomojamame konspiraciniame bute sprendė, ką daryti. A. D. kalbėjo, o V. M. pasakė, kad nuspręsta ir reikia sumušti žmogų. A. K. su P. S. turėjo pasiimti A. N. ir tai padaryti. Armatūras pasiimti pasiūlė V. M. ir E. M. . V. M. nurodė P. S. , kur rasti D. B. . Po kelių dienų į butą atėjo A. K. ir P. S. , jie buvo kruvini, pasakė, kad sulupo D. B. .

Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad D. B. buvo padaryti šie sužalojimai: daugybinės muštinės galvos žaizdos ir minkštųjų audinių kraujosruvos, odos nubrozdinimas kairėje veido pusėje, kairės akies obuolio sumušimas su kraujosruva po jungine, dešinės ausies būgnelio plyšimas, atviras skeveldrinis nosies kaulų lūžis, atviras įspaustinis skeveldrinis dešiniojo momenkaulio lūžis ir kietojo smegenų dangalo plyšimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo ir smegenų sumušimas, odos nubrozdinimas ant nugaros dešinės pusės mentės, dideles poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos bei odos nubrozdinimai ant dešiniojo žasto–dilbio, pilvo dešiniojo šoninio paviršiaus ir juosmens, dešiniojo sėdmens ir klubo, dešinės kojos šlaunies, kelio sąnario ir blauzdos bei smulkūs odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir ant II, III, IV, V pirštų krumplių. Sužalojimai padaryti 2000 10 08, suduodant smūgius armatūros strypais. D. B. padarytas atviras įspaustinis dešiniojo momenkaulio lūžis ir galvos smegenų sumušimas yra sunkus pavojingas gyvybei kūno sužalojimas. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie turėjo atsirasti sudavus apie 22 smūgius, iš jų į galvą – 10 smūgių (t. 3, b. l. 48–50).

VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte nurodoma, kad D. B. už suteiktas stacionarines medicinines paslaugas nuo 2000-10-08 iki 2000-10-20 Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėti pateikta suma – 1328, 20 Lt (b. l. 78, t. 3).

Kaltinamieji V. M. , P. S. , V. K. ir A. N. kaltais prisipažįsta, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė konkrečią vietą, kur buvo sužalotas D. B. . Šiuo atveju nėra svarbu, kas kiek sudavė D. B. , visi siekė vieno ir to paties rezultato – sunkiai sužaloti D. B. . Apie tokius ketinimus byloja ir tai, jog prieš tai buvo pasiimti net armatūros strypai. Kaltinamųjų V. M. , P. S. , A. K. ir A. N. veika atitinka ne naujojo BK 135 str. 1 d., o dėl jau anksčiau paminėtų motyvų senojo Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. ( 1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija).

Kaltinamasis S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2000 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, dėl asmeninių paskatų organizavo D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą bei paminėtu laiku Klaipėdoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, nurodė V. M. surasti asmenis, kurie tai padarytų. V. M. , vykdydamas S. G. nurodymą, 2000 m. rugsėjo viduryje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) name esančiame bute nurodė tai padaryti P. S. ir A. K. , o vėliau P. S. paminėtu laiku Klaipėdos m., tiksli vieta nenustatyta, įkalbėdamas įtraukė į šio nusikaltimo padarymą ir A. N. . Po to P. S. , A. K. ir A. N. , veikdami organizuota grupe su paminėtais asmenimis, tęsdami jo, S. G. , organizuotą nusikalstamą veiką, vykdydami V. M. nurodymą, turėdami tikslą sunkiai suluošinti D. B. , atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos m., kur P. S. , A. K. ir A. N. pasivijo juos pastebėjusį ir nuo jų bėgantį D. B. , kuriam armatūros strypais sudavė į įvairias kūno dalis: P. S. – ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą; A. K. – ne mažiau kaip šešis kartus, pataikydamas į dubenį, pilvą ir krūtinę, ranką; A. N. – ne mažiau kaip šešis kartus, pataikydamas į kojas. Šiais savo veiksmais S. G. , V. M. , P. S. , A. N. ir A. K. , veikdami organizuota grupe, nukentėjusiajam D. B. padarė šiuos sužalojimus: daugybines muštines galvos žaizdas ir minkštųjų audinių kraujosruvas, odos nubrozdinimą kairėje veido pusėje, kairės akies obuolio sumušimą ir kraujosruvą po jungine, dešinės ausies būgnelio plyšimą, atvirą skeveldrinį nosies kaulų lūžį, atvirą įspaustinį skeveldrinį dešiniojo momenkaulio lūžį su kietojo smegenų dangalo plyšimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo ir smegenų sumušimą, atitinkantį sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, odos nubrozdinimą ant nugaros dešinės pusės mentės, dideles poodines minkštųjų audinių kraujosruvas bei odos nubrozdinimus ant dešiniojo žasto–dilbio, pilvo dešiniojo šoninio paviršiaus ir juosmens, dešiniojo sėdmens ir klubo, dešinės kojos šlaunies, kelio sąnario ir blauzdos bei smulkius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir ant II, III, IV, V pirštų krumplių, tai yra sunkiai suluošino nukentėjusįjį.

Byloje ištirti įrodymai kaltinamojo S. G. kaltės dėl D. B. sužalojimo nepatvirtina. Visų pirma niekas iš organizuotos grupės dalyvių, išskyrus V. M. , teismui nenurodė, jog būtent S. G. liepė sužaloti D. B. . Kaltinamasis V. M. teigė, jog S. G. sakė, jog būtų gera sumušti D. B. , o tai nuskambėjo kaip įsakymas tai padaryti, tačiau vien to, teismo nuomone, nepakanka apkaltinti S. G. . D. B. liko neapklaustas, todėl teismas neturi iš nukentėjusiojo duomenų apie tai, koks vaidmuo jo sumušime atitenka S. G. . S. G. kaltė dėl D. B. sužalojimo yra neįrodyta, todėl jis pagal BK 135 str.1 d. išteisinamas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

D. Ž. ir T. Ž. sužalojimai.

Kaltinamieji P. S. , A. N. ir A. K. , veikdami organizuota grupe, sužalojo du žmones, dėl to šie buvo sunkiai suluošinti.

2000 m. spalio mėn. pradžioje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, P. S. organizavo D. Ž. ir T. Ž. sunkų suluošinimą – įkalbėjo dalyvauti ir įtraukė į šio nusikaltimo padarymą A. K. ir A. N. . Kaltinamieji iš anksto pasiruošė įrankius šiam nusikaltimui daryti – armatūros strypus. Po to P. S. , A. K. ir A. N. 2000 m. spalio 17 d., apie 22 – 23 val., atvyko į garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie D. Ž. priklausančio garažo. P. S. sudavė armatūros strypu ne mažiau kaip po vieną kartą į D. Ž. veidą, viršugalvio kairiąją pusę, sprandą, smakrą, kairiąją plaštaką, kairįjį dilbį, dešinįjį petį, dešinę mentį, krūtinės ląstą. A. N. armatūros strypu ne mažiau kaip po vieną kartą sudavė D. Ž. į kairiąją šlaunį, kairįjį kelią ir kairiąją blauzdą, o A. K. , pasivijęs nuo jo mėginantį pabėgti ir lipantį per tvorą T. Ž. , metaliniu strypu sudavė šiam ne mažiau kaip du kartus į galvą, nuo to šis neteko sąmonės ir pargriuvo ant žemės, ne mažiau kaip po vieną kartą sudavė armatūros strypu į kairę plaštaką, krūtinės ląstos dešinę pusę, dešinįjį žastą. Tuoj po to A. K. , pribėgęs prie D. Ž. mušančių A. N. ir P. S. , vieną kartą armatūros strypu sudavė nukentėjusiajam D. Ž. į krūtinės ląstą. Šiais savo veiksmais P. S. , A. N. ir A. K. , veikdami organizuota grupe, nukentėjusiajam D. Ž. padarė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą ir muštinę žaizdą viršugalvio kairėje, atvirą kaukolės skliauto lūžimą, pereinantį į pamato sritį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, muštinę žaizdą smakre ir apatinio žandikaulio krašto atskilimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, poodines kraujosruvas sprande, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniosios mentės projekcijoje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairės šlaunies kairiojo kelio ir kairės blauzdos išoriniuose paviršiuose ir įstrižinius odos nubrozdinimus, dėl to D. Ž. buvo sunkiai sužalotas. P. S. , A. N. ir A. K. nukentėjusiajam T. Ž. padarė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą ir muštines žaizdas dešinėje viršugalvinėje srityje, atvirą skeveldrinį įspaustinį dešiniojo momenkaulio lūžimą, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą, galvos smegenų sumušimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kairiosios plaštakos sumušimą ir III-IV-V pirštų pamatinių falangų lūžimą, pailgos formos poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje bei dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, dėl to T. Ž. buvo sunkiai sužalotas.

Be to, kaltinamasis P. S. tuoj po to, kai sunkiai sužalojo D. Ž. , iš sąmonę praradusio nukentėjusiojo D. Ž. drabužių slapta pagrobė 30 litų vertės piniginę su joje buvusiais 800 litų vertės 200 JAV dolerių, 800 litų vertės laikrodį CITIZEN, 1200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, iš viso padarydamas nukentėjusiajam D. Ž. 2830 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. S. prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir bendravo su B. K. . B. K. tuo metu važiuodavo į Vokietiją. Jis norėjo įsiteikti B. K. . Nors B. K. konkrečiai neliepė sumušti brolių, jis pats ėmėsi iniciatyvos. 2000 m. spalio mėn. jis, A. K. ir A. N. pasiėmę strypus prie garažų atvažiavo su automobiliu. Jų ten palaukė. Kai aplink žmonių nebuvo, juos užpuolė. D. pradėjo priešintis, bėgo šaukdamas policiją. D. Ž. buvo atėmęs vieną strypą. Kai D. Ž. bėgo, jam kliuvo į rankas, galvą, per pečius. Taip išėjo, kad buvo daug smūgių. Pabėgęs keletą metrų, jis nukrito ir prarado sąmonę. Dar sudavė keletą smūgių. Kai nukrito, smūgiavo jam kelis smūgius. A. N. buvo šalia, kažkur smūgiavo, bet kur, nežino. A. K. sudavė T. Ž. . Šalia nukentėjusiojo mėtėsi telefonas ir piniginė, todėl jis juos pasiėmė. Piniginę jis išmetė, nes pinigų nebuvo. Telefoną dar turėjo, bet jis sulūžo, todėl ir jį išmetė. Laikrodžio nepaėmė.

Kaltinamasis P. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą prie Kauno g. esančių garažų, parodydamas vietą, kur jis kartu su A. N. sumušė D. Ž. (b. l. 146–166, t. 6).

Kaltinamasis A. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. spalio mėn. buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, artimai bendravo su P. S. . Buvo jo namuose, kai paskambino B. K. . P. S. po pokalbio telefonu papasakojo, kad B. K. užsako stipriai suluošinti D. Ž. , o jei pasimaišytų, ir T., kad netrukdytų D. sumušimui. Važiavo į tą vietą apsižiūrėti teritoriją. Kai kalbėdavosi, būdavo kartu su A. N. . Kitą dieną pasiėmė armatūrinius strypus, nuvažiavo į nurodytą vietą, į garažus. Prieš įvažiavimą į boksus stebėjo aplinką, kas atvažiuoja ir išvažiuoja. P. S. ir A. N. pribėgo ir užpuolė D.. Jis garaže pamatė T. ir sutriko, nes jį atpažino ir šis jį atpažino. Jam nebuvo kur trauktis. T. pamatė jį su strypu ir bėgo lipti per tvorą. Jis sudavė strypu per galvą, kad nebėgtų iškviesti pagalbos. Tuo momentu jis girdėjo riksmus, buvo mušamas D.. Jis pribėgęs prie D. sudavė per krūtinę, po to pamatė, kaip kažkas atbėga, todėl greitai pasišalino. Bėgdami numetė strypus. Po to pas P. S. pamatė piniginę, telefoną.

A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur jis Kauno g., prie garažų kartu su P. S. ir A. N. mušė T. ir D. Ž. (b. l. 167-183, t. 5).

Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tame nusikaltime dalyvavo paprašytas P. S. . P. S. paminėjo, kad reikia pagąsdinti asmenis. Motyvai, dėl ko reikia sumušti, jam nerūpėjo. Žinojo, kad reikės stebėti aplinką ir jei reikės, pagelbėti. Jie nuvyko į Kauno gatvę, ten paliko automobilį. Nuėjo prie garažų, palaukė, kol neliks žmonių. Po to pribėgo prie D. Ž. ir puolė. Jis nuo jų bėgo, P. S. jį pasivijo, jam sudavė, jis pargriuvo, priešinosi, spardėsi ir tada jis, A. N. , sudavė jam per kojas. Po kiek laiko pribėgo A. K. ir taip pat sudavė, kai jis gulėjo be sąmonės, jie pasišalino. Jis mušė tik D., T. nemušė.

A. N. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų masyvų, kur jis su P. S. ir A. K. mušė D. Ž. (b. l. 33–37, t. 9).

Nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad su broliu turėjo automobilių dirbtuves. Remontuodavo automobilius. Vieną vakarą ruošėsi eiti namo. Brolis buvo įsėdęs į automobilį, jis uždarinėjo garažo vartus ir išgirdo triukšmą, šauksmus. Kai išbėgo, priešais jį stovėjo ginkluotas žmogus. Tas žmogus ant jo puolė ir jie susigrūmė. Tarp garažų boksų pamatė dar tris asmenis. Su vienu gal dar būtų susitvarkęs, bet jų buvo daugiau, todėl nusprendė, kad reikia bėgti, šokti per tvorą. Jis persisvėrė per tvorą, bet kažkuris iš nusikaltėlių jį pagavo, nusitempė nuo tvoros. Jis gavo smūgius ir tai jį sustabdė. Jam sudavė į galvą, šonus, sprandą. Smūgius jam sudavė du asmenys. Iš jų A. K. atpažino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Ž. atpažino iš fotonuotraukų A. K. , taip pat atpažino A. K. ir parodytą tarp kitų asmenų tiesiogiai (b. l. 173–174, 176–178, t. 3). T. Ž. atpažino iš fotonuotraukų P. S. ir A. N. (b. l. 183–186, 187–190, t. 3).

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad pamatė atbėganti vyrą su laužtuvu rankose. Jis bandė išsisukti nuo smūgio laužtuvu, bet jam kliuvo į kairę pusę. Gavęs tą smūgį, jis bėgo toliau nuo garažų, kad atitrauktų juos. Jis pamatė, kaip išbėgo gal trys vyrai ir puolė jį. Kai pradėjo bėgti, pirmas smūgis buvo per kojas, kurios susipainiojo, ir jis nukrito. Po to jam smūgiavo į galvą ir jo sąmonė silpo, nes smūgiai buvo labai stiprūs. Jis gynėsi kiek galėjo, ištraukė vieno užpuoliko laužtuvą. Gavo dar paskutinius smūgius ir dengėsi veidą kiek galėjo, kad jo nesubjaurotų. Jam buvo sužalotas stuburas, kojos, nes nevaikščiojo. Gulėjo reabilitacijos ligoninėje ir mokėsi iš naujo vaikščioti. Jam dingo laikrodis, piniginė su pinigais, mobilusis telefonas NOKIA, tuo metu jis buvo labai geras.

D. Ž. atpažino A. K. , kaip jį mušusį asmenį (b. l. 2–4, t. 4).

Kaltinamasis V. M. parodė, kad jam teko kalbėtis su P. S. , kad P., norėdamas įsiteikti B. K. , yra nusprendęs sumušti asmenis, kurie neįtinka B. K. .

Liudytojas B. K. parodė, kad kažkada pažinojo brolius Ž.. Jį kaltino dėl tų įvykių. Jis su broliais konfliktų neturėjo ir neprašė juos sumušti. Ž. skolingas taip pat nebuvo. Niekas jam nebuvo davęs pinigų ir jis tai neigia. Kažkada bendravo su P. S. . P. S. pažinojo nuo vaikystės laikų.

Liudytojas M. M. parodė, kad Vokietijoje viename mieste gyveno A. S. , kuris priklausė A. K. gaujai ir su B. K. užsiiminėjo vagystėmis, tvarkė verslo reikalus, o broliai Ž. jiems trukdė. B. K. kreipėsi į P. S. , kad atluptų kailį broliams Ž.. Kai jis gavo tą informaciją, papasakojo V. M. , A. D. ir E. M. .

Ekspertizės akto išvadoje (b. l. 153–154, t. 3) konstatuota, kad T. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas ir muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje pusėje, atviras skeveldrinis įspaustinis dešiniojo momenkaulio lūžimas, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, galvos smegenų sumušimas, kairiosios plaštakos sumušimas ir III-IV-V pirštų pamatinių falangų lūžimas, pailgos formos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje bei dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje. Dėl tokio galvos sužalojimo buvo sukeltas pavojus T. Ž. gyvybei. Jam padarytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu. Nurodytus sužalojimus T. Ž. galėjo patirti sumušus jo galvą, kairiąją plaštaką, krūtinę, dešinįjį žastą kietais bukais daiktais. Įspaustinio momenkaulio lūžimo, trijų pirštų pamatinių falangų lūžimų, poodinių kraujosruvų charakteris, forma neprieštarauja T. Ž. nurodytam sužalojimo įrankiui, tai yra strypui (armatūrai). Pagal konstatuotų sužalojimų išsidėstymą T. Ž. kūne išskiriamos penkios trauminio kontakto žymės (dvi galvoje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste).

Ekspertizės akto išvadoje (b. l. 159–160, t. 3) konstatuota, kad D. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas ir muštinė žaizda viršugalvio kairėje, atviras kaukolės skliauto lūžimas, pereinantis į pamatą, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, muštinė žaizda smakre ir apatinio žandikaulio krašto atskilimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, poodinės kraujosruvos sprande, kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniosios mentės projekcijoje, krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairės šlaunies kairiojo kelio ir kairės blauzdos išoriniuose paviršiuose ir įstrižiniai odos nubrozdinimai. Dėl tokio galvos sužalojimo buvo sukeltas pavojus D. Ž. gyvybei. Jam padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus. Nurodytus sužalojimus D. Ž. galėjo patirti sumušus jo galvą, liemenį, galūnes kietais bukais daiktais. D. Ž. kūne išskiriama ne mažiau kaip trylika trauminio kontakto žymių (veidas, viršugalvio kairioji pusė, kairioji plaštaka, kairysis dilbis, kairioji šlaunis, dešinysis petys, dešinės mentės projekcija, krūtinės ląstos dešinioji ir kairioji pusės, kairysis kelis, kairioji blauzda).

Kaip ir dėl D. B. sužalojimo, šiuo atveju visi kaltinamieji turi atsakyti už sukeltas pasekmes – dviejų asmenų sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi buvo apsiginklavę metaliniais strypais (armatūromis), taigi vien iš to galima spręsti, jog buvo ketinama padaryti sunkius kūno sužalojimus. Tai, jog, pavyzdžiui, A. N. , kaip jis teigia, sudavė mažiau smūgių, jo veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes visi veikė išvien ir siekė to pačio rezultato- sunkiai sužaloti asmenis. Kaltinamieji A. K. , P. S. ir A. N. yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p.( (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Tuo tarpu veikos padarymo metu dar galiojo BK 111 str., numatantis baudžiamąją atsakomybę už tyčinį sunkų kūno sužalojimą, užkrėtimą liga ar kitokį susargdinimą (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija). Senasis įstatymas nenumatė atsakomybės už tyčinį sunkų dviejų ir daugiau asmenų sužalojimą, padarytą dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, todėl kaltinamieji turi atsakyti pagal senojo įstatymo 111 str. 1 d., kadangi senasis įstatymas yra lengvesnis (BK 3 str. 2 d.).

Kaltinamasis P. S. po to, kai buvo sužaloti broliai Darius ir T. Ž. , dar iš D. Ž. pagrobė jo asmeninius daiktus ir pinigus, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), kadangi naujasis įstatymas yra lengvesnis nei senojo BK 271 str. 1 d.

V. S. apiplėšimas.

Kaltinamasis V. M. sukurstė kitus asmenis, panaudojant fizinį smurtą, pagrobti svetimą turtą, o kaltinamieji P. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

2001 m. vasario mėn., tiksli data nenustatyta, V. M. palenkus, įkalbant P. S. ir A. K. , panaudojant fizinį smurtą, pagrobti iš V. S. automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. ir A. K. veikdami bendrininkų grupe, 2001 m. vasario 28 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) stadiono atsiviliojo V. S. į paminėtą vietą, kur P. S. kumščiu sudavė V. S. į veidą, nuo to V. S. nukrito ant žemės, o A. K. šį prispaudė prie grindinio, kol P. S. atsinešė netoliese jų iš anksto šioje vietoje paslėptą armatūros strypą. Tuoj po to P. S. sudavė V. S. ne mažiau kaip penkis smūgius armatūros strypu į galvą ir į kitas kūno dalis. Smūgių sudavimo metu, V. S. atsistojus ir bandant nuo jų pabėgti, P. S. pagavo V. S. ir pargriovė ant žemės, o A. K. tuo metu ne mažiau kaip tris kartus armatūros strypu V. S. sudavė į kojas. Taigi palenkti V. M. , A. K. ir P. S. veikdami bendrininkų grupe V. S. padarė šiuos sužalojimus: tris muštines plaukuotosios dalies žaizdas, dešinės plaštakos III piršto muštines žaizdas, pažeidžiant tiesiamąją sausgyslę, kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžį bei odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės blauzdos viduriniame trečdalyje, sukėlusius V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o tuoj po to iš šios vietos pagrobė 4400 litų vertės V. S. priklausantį „Mitsubishi Colt“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo susitikęs su V. M. , kuris minėjo, kad reikia pamokyti V. S. , atimti automobilį. V. M. pasiūlė automobilį atimti jėga. Su V. K. sutarė, kad paskambins V. S. ir nuvažiuos prie stadiono ir, radę priežastį, automobilį pasiims jėga. Su V. S. susitiko mieste, įsėdo į mašimą, pakalbėjo ir nuvažiavo į nutartą vietą. Jau ten buvo paruošę vieną strypą. Jie pradėjo kabinėtis, priminė skolas, V. S. pradėjo atsikalbinėti. V. S. sakė, kad neskolingas ir mašinos neduos. Jis pirmas smūgiavo V. S. , po to smūgiavo A. K. . V. S. ištrūko iš jų ir pabėgo. Jie nueidami pasakė, kad už tai paima mašiną. Įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Už vairo sėdo jis, po to susitiko su V. M. , jam perdavė raktelius ir automobilį. Automobiliu po to važiavo ir jis, ir A. K. ir V. M. .

Kaltinamasis P. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur jis ir A. K. prie (duomenys neskelbtini) stadiono, Klaipėdoje, sumušė V. S. ir pagrobė šio automobilį (t. VI, b. l. 122–136).

Kaltinamasis A. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. S. konfliktinių situacijų nėra turėjęs, tik iš kalbos suprato, kad tarp V. M. , M. M. ir kitų asmenų buvo kilusi konfliktinė situacija. V. M. tik davė mintį atimti automobilį. P. S. paskambino V. S. , šis susitiko su jais K. Donelaičio aikštėje. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) stadiono, kur jau buvo padėtas metalinis strypas. Kai ten nuvažiavo, iš karto užsiminė dėl skolos, buvo suduotas smūgis į galvą. Jis palaikė V. S. , o P. S. pasiėmė metalinį strypą ir sudavė jam keletą kartų, po to jis sudavė keletą kartų. V. S. sąmonės neprarado, ištrūko ir pabėgo per geležinkelį į mišką. Jie nesivijo jo. P. S. įsėdo į automobilį už vairo, jis atsisėdo šalia ir jie nuvažiavo.

A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur jie kartu su P. S. prie (duomenys neskelbtini) stadiono sumušė V. S. ir pagrobė šio automobilį (t. 5, b. l. 167–183).

Kaltinamasis V. M. prisipažino iš dalies ir parodė, kad tarp jo, A. K. ir P. S. buvo tokie pokalbiai, jog V. S. įsigijęs automobilį juo važinėja. Jokio nurodymo atimti automobilį nebuvo davęs. Pasiūlymą pokalbio metu gal ir pasakė. Galėjo pasakyti, paminėti, kad pasiimtų iš jo automobilį. P. S. ir A. K. neturėjo automobilio ir iš kalbos taip išėjo, kad galima atimti. Nebuvo kalbos mušti ir pagrobti. Galbūt ir pasakė tokius žodžius, kad gali paimti iš V. S. , sužaloti paliepimų nebuvo. Po to tuo automobiliu naudojosi P. S. . Jis buvo vienintelį kartą pasiskolinęs iš P. S. tą automobilį, kai važiavo į kaimą, nes jo automobilis naudodavo daug benzino.

Liudytojas M. M. parodė, kad V. M. buvo nusprendęs atimti V. S. automobilį ir truputį jį suluošinti, sulaužyti rankas ar kojas. V. M. pasakė A. K. ir P. S. tai padaryti. Taip sakė prie jo akių. Jie išsikvietė V. S. prie(duomenys neskelbtini) stadiono, pasiėmė „montiruotes“, A. K. laikė, o P. S. mušė. Tačiau V. S. sugebėjo pabėgti, jie pasiėmė jo automobilį.

Byloje esančiame Klaipėdos m. 2-ojo PK inspektoriaus 2001 m. vasario 28 d. pranešime nurodoma, kad V. S. medikams paaiškino, kad 2001-02-28, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nenurodė, jį sumušė nepažįstami asmenys (b. l. 10, t. 5).

Daiktų apžiūros 2006 m. vasario 23 d. protokole ir jo priede esančioje 2001-02-28 greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo kopijoje užfiksuota, kad sužalotas V. S. buvo transportuotas iš(duomenys neskelbtini) (b. l. 79–80, t. 5).

Specialisto 2006 m. vasario 27 d. išvadoje nurodoma, kad V. S. buvo padaryti šie sužalojimai: trys muštinės galvos plaukuotosios dalies žaizdos, dešinės plaštakos III piršto muštinės žaizdos ir tiesiamosios sausgyslės pažeidimas, kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis bei odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos viduriniame trečdalyje. Sužalojimai atsirado galbūt suduodant smūgius metaliniu strypu. V. S. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 5, b. l. 83–84).

VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2007 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 17-4781 nurodoma, kad V. S. už suteiktas stacionarines medicinines paslaugas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėti pateikta suma 912 Lt (b. l. 86, t. 5).

Kaltinamųjų kaltė dėl V. S. plėšimo yra įrodyta. V. K. ir P. S. pripažino, jog sumušė V. S. ir atėmė iš jo automobilį. Abu pripažįsta, jog juos tai padaryti palenkė V. M. . Nors V. M. apie savo vaidmenį plėšime kalba aptakiai, tačiau ir jo kaltė yra įrodyta. Kaip minėta, mintį atimti automobilį V. K. ir P. S. gavo iš V. M. . Liudytojas M. M. parodė, jog būtent V. M. buvo nusprendęs atimti V. S. automobilį. Be to, kaip buvo nustatyta aptartais parodymais, V. M. naudojosi pagrobtu automobiliu, taigi jis turi atsakyti kaip nusikaltimo kurstytojas pagal dabartinio Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. A. K. ir P. S. veika kvalifikuotina kaip vykdytojų pagal BK 180 str. 1 d. Naujojo įstatymo sankcija yra lengvesnė nei senojo, todėl veika kvalifikuojama pagal dabartinį BK.

Civiliniai ieškiniai.

Šioje byloje nukentėjusioji J. B. pareiškė 700 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis D. P. pareiškė 2010 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis S. D. pareiškė 600 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis D. B. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis D. Ž. pareiškė 2830 Lt civilinį ieškinį.

Žala yra pagrįsta, ją solidariai turi atlyginti žalą padarę asmenys ( Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.279 str.). Kadangi nukentėjusieji D. B. ir D. P. į teismo posėdžius neatvyko, jų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o dėl žalos atlyginimo jie gali kreiptis civilinio proceso tvarka ( BPK 252 str. 1 d.). Žalą, padarytą D. Ž. dėl vagystės turi atlyginti vienas P. S. .

Kaltinamasis P. S. pervedė į Klaipėdos apygardos teismą 1000 Lt, šie pinigai perduotini nukentėjusiajam D. Ž. , atitinkamai mažinant jo civilinį ieškinį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pareiškė 1328, 40 Lt ieškinį dėl D. B. gydymo išlaidų atlyginimo (t. III, b. l. 79–80) ir dėl 912 Lt dėl V. S. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (t. V, b. l. 89–90). Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, patirtas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas prokuroro ieškinys Valstybinės ligonių kasos naudai dėl gydymo išlaidų už D. B. ir V. S. gydymą atlyginimo. Kaltinamasis A. K. sumokėjo ligonių kasai 570 Lt, V. M. – 200 Lt (po 100 Lt už D. B. ir V. S. gydymą), kaltinamasis P. S. sumokėjo 304 Lt už V. S. gydymą ir 265, 68 Lt už D. B. gydymą, o kaltinamasis A. N. pervedė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 400 Lt. A. N. pinigai paskirtini žalai dėl D. B. gydymo atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai mažinamas priteistos žalos dydis, tačiau nepaisant to, taikomas solidarinės atsakomybės principas. Tai, kad kaltinamieji sumokėjo dalį žalos, turės įtakos skiriant jiems bausmę.

A. N. 525 eurams ((1812 Lt 72 cnt) buvo taikytas nuosavybės teisės apribojimas. Iš V. M. , A. K. , P. S. ir A. N. yra priteisiama solidariai Valstybinei ligonių kasai (minusuojant kaltinamųjų įneštus pinigus ) 277, 82 Lt už D. B. gydymą. Kadangi liko iš dalies neatlygintas civilinis ieškinys tik už D. B. gydymą, šiems pinigams nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti, o kitai apribojimo daliai jis naikinamas (Lietuvos Respublikos BPK 151 str.).

Iš kaltinamųjų A. N. ir P. S. priteistinos išlaidos, susijusios su jų ekstradicija iš užsienio valstybių (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str.1 d.)

Bausmių skyrimas.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų V. K. , A. N. , A. D. , P. S. , A. K. , V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimus, be to, A. K. , P. S. , A. D. padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis. Kaltinamųjų A. N. , P. S. , A. K. , V. M. atsakomybę lengvina ir tai, kad jie savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

Skirdamas bausmę A. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkius nusikaltimus, anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, tačiau kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pastaruoju metu dirbo, yra kraujo donoras, krepšinio komandos narys (b.l.131-132 t. 12), dėl teroro akto nepadaryta žymesnės žalos, todėl skiria jam laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už bausmės vidurkį.

S. G. buvo teroro aktų organizatorius, jo vaidmuo šiuose nusikaltimuose buvo svarbiausias, tačiau dėl teroro aktų žmonės sužaloti nebuvo, išvengta kitų sunkesnių padarinių, todėl teismas skiria jam bausmes už atskirus teroro aktus, artimas sankcijos vidurkiui.

A. K. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus, atlygino dalį žalos, dirbo, tačiau jo nusikaltimai yra sunkūs, padaryti tik atlikus laisvės atėmimo bausmę, žmonės patyrė labai sunkius kūno sužalojimus, ilgam buvo suluošinti ( D. Ž. , T. Ž. ). Įvertinus visa tai, teismas jam skiria bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

V. K. padarė vieną nusikaltimą, jo vaidmuo buvo menkesnis, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl teismas jam skiria bausmę, kuri yra artima laisvės atėmimo bausmės už sunkų kūno sužalojimą minimumui.

Skirdamas bausmę V. M. , teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, padaryti turint neišnykusį teistumą, tačiau dėl nusikaltimų, už kuriuos yra teisiamas kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, buvo gerai charakterizuojamas ( b.l.124-126, t.12), atlygino dalį žalos, todėl skiria jam ne tokią griežtą bausmę, kurią pasiūlė skirti prokuroras, t.y. bausmę, kuri yra mažesnė už nusikaltimų sankcijų vidurkį.

A. N. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, tačiau tai sunkūs nusikaltimai, žmonės patyrė didelius kūno sužalojimus. Kita vertus, A. N. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, pastaruoju metu dirbo ir mokėsi darbo rinkos ir mokymo centre ( b.l.140-146, t.12), todėl teismas skiria jam bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

P. S. padarė daugiausia nusikaltimų turėdamas neišnykusį teistumą, dėl brolių D. Ž. ir T. Ž. sužalojimų buvo nusikaltimo iniciatorius, tačiau kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus, atlygino dalį padarytos žalos, pastaruoju metu dirbo, todėl teismas skiria jam bausmes už atskirus nusikaltimus, kurios yra arba mažesnės, arba artimos sankcijų vidurkiams. Bendrinant bausmes teismas dalį bausmių, susijusių su granatų nešiojimu ir sprogdinimais apima taikydamas idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o bausmė už svetimo turto vagystę taip pat apimama, kadangi šis nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamas skirtingai nusikalstamos veikos kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.).

Teismas pažymi, jog nors formaliai kaltinamiesiems A. D. , P. S. , A. K. ir galima skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo ( Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d.) numatyta, tačiau šio įstatymo nuostatų skiriant jiems bausmes už atskirus nusikaltimus netaiko. Nusikaltimai yra sunkūs, padaryti organizuota grupe, jie nebuvo atsitiktinis reiškinys kaltinamųjų gyvenime ( pavyzdžiui, A. K. ir A. D. vėl nusikalto tik paleisti iš laisvės atėmimo vietos, b.l. 14, t. 6, 41, t. 8), kaltinamieji anksčiau buvo teisti, kaltais prisipažino ne iš karto, todėl BK 62 str. 1 d. nuostatos skiriant jiems bausmes, teismo nuomone, negali būti taikomos.

Ankstesni teismo nuosprendžiai dėl A. K. ir S. G. , kuriais jie yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis yra neįsiteisėję, bylos nagrinėjamos Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl kardomosios priemonės šiuo nuoprendžiu jiems yra neskiriamos, paliekant juos toliau suimtus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. VIII-210 redakcija) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl 2000 m. birželio 4 d. teroro akto Melnragėje laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 227³ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.VIII-983 redakcija) dėl kito teroro akto Melnragėje 2000 m. birželio mėn. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2000 m. rug sėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį nustatyti A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iš rašytino pasižadėjimo neišvykti pakeisti į suėmimą ir A. D. teismo salėje suimti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl teroro akto Melnragėje 2000 m. birželio 4 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 227³ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.VIII-983 redakcija) dėl kito teroro akto Melnragėje birželio mėn. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl teroro akto 2000 m. rugpjūčio 23 d. prie sporto klubo laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinus paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, S. G. nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 135 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo sužaloti R. M. ), 135 str. 1 d. (dėl D. B. sužalojimo), 250 str. 2 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini) automobilio padegimo) išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas.

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. B. sužalojimo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. Ž. ir T. Ž. sužalojimo laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. nustatyta tvarka subendrinus bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, nustatyti A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. liepos 3 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 m. redakcija) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 m. redakcija) dėl teroro akto 2000 m. birželio 4 d. Melnragėje laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK BK 227³ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.VIII-983 redakcija) dėl teroro akto birželio mėn. Melnragėje laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl teroro akto 2000 m. rugpjūčio 23 d. prie sporto klubo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. B. sužalojimo laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2007 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 9 metų subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti paskirtųjų bausmių dalį ir V. M. nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 1999- 06-10 iki 1999-06-21, nuo 2001-05-12 iki 2001-06-01 ir bausmę, atliktą iš dalies (nuo 2005 m. lapkričio 15 d) pagal 2007 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini) automobilio padegimo) išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. ( 1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. B. sužalojimo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. ( 1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. Ž. ir T. Ž. sužalojimo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. nustatyta tvarka subendrinus bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį nustatyti A. N. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. liepos 4 d.

Kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registracijos policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir teismo salėje A. N. suimti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl R. D. sužalojimo laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl teroro akto 2000 m. birželio 4 d. Melnragėje laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (su tuo susijusios granatos nešiojimas, 2000 m. birželio 4 d., 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 227³ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.VIII-983 redakcija) dėl kito teroro akto birželio mėn. Melnragėje laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (su tuo susijusios granatos nešiojimas, 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl teroro akto 2000 m. rugpjūčio 23 d. prie sporto klubo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (su tuo susijusios granatos nešiojimas, 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) dėl kito teroro akto prie sporto klubo 2000 m. rugpjūčio 25 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. B. sužalojimo laisvės atėmimu 4 ( ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija) dėl D. Ž. ir T. Ž. sužalojimo laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį ir P. S. nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. sausio 29 d.

Kardomąją priemonę iš rašytino pasižadėjimo neišvykti, registracijos policijos įstaigoje ir dokumento paėmimo pakeisti į suėmimą ir teismo salėje P. S. suimti.

Iš A. D. , S. G. , V. M. ir P. S. solidariai priteisti J. B. 700 Lt žalos atlyginimo.

Iš S. G. , V. M. ir P. S. priteisti S. D. 600 Lt žalai atlyginti.

Iš P. S. priteisti D. Ž. 1830 Lt.

P. S. 2008-06-10 sumokėtus 1000 Lt į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą (sąskaita (duomenys neskelbtini) ) pervesti D. Ž. ((duomenys neskelbtini), Klaipėda).

D. B. ir V. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Iš V. M. , A. K. , P. S. ir A. N. priteisti solidariai Valstybinei ligonių kasai 277, 82 Lt už D. B. gydymą.

Iš V. M. , A. K. ir P. S. priteisti solidariai Valstybinei ligonių kasai 223 Lt už V. S. gydymą.

A. N. 2008-03-17 sumokėtus 400 Lt į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą (sąskaita (duomenys neskelbtini) ) pervesti Valstybinei ligonių kasai.

Iš P. S. priteisti Lietuvos valstybei 4210 Lt ekstradicijos išlaidų.

Iš A. N. priteisti Lietuvos valstybei 7284, 36 Lt ekstradicijos išlaidų.

Iš dalies panaikinti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą nuosavybės teisės apribojimą A. N. 1534, 90 Lt ir šiems pinigams atitinkantiems eurams.

Kompaktinį diską „Verbatim“ su joje esančiais įtariamųjų P. S. , A. K. , V. K. , A. N. , V. M. , A. D. parodymų patikrinimo vietoje ir įtariamojo V. K. , A. D. atpažinimo iš fotonuotraukų, atpažįstant R. M. , skaitmeninėmis nuotraukomis, kompaktinį diską „Verbatim“ su joje esančiu R. D. bendravimo su policijos pareigūnais apie jo sužalojimo aplinkybes garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Du marlės tamponus, voką su cigarečių „Marlboro lights“ pakeliu ir 6 cigaretėmis, voką su P. S. DNR pavyzdžiu, saugomus Klaipėdos apygardos prokuratūros daiktinių įrodymų saugykloje (pajamų kvitas Nr. 9), sunaikinti.

Liudytojos L.Morozovos pateiktus akinius ir iš P. S. kratos metu paimtus akinius su akinių receptais atiduoti P. S. .

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo viso nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.