- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- N-575-478-06
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutarties K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. P. 2005 m. spalio 27 d. Šiaulių rajono PK Eismo priežiūros poskyrio komisaro - inspektoriaus nutarimu yra nubaustas pagal ATPK 124 str. 2 d., 130² str., 32 str. l d. 5 p. 80 litų administracine bauda, pažeidimą įvertinant l balu, už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 8 d. apie 8.30 val. Šiaulių raj. Kuršėnų mst. Papilės g. vairavo automobilį, esant leistinam 50 km/h greičiui, 69 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį 19 km/h (l km/h paklaida) ir šiais veiksmais pažeidė KET 174 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
K. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2005 m. spalio 27 d. Šiaulių rajono PK Eismo priežiūros poskyrio komisaro - inspektoriaus nutarimą ir bylą nutraukti. K. P. nurodė, kad dalinai pripažįsta padaręs nusižengimą, nes galėjo šiek tiek viršyti greitį, tačiau ne tiek kiek nustatė policijos pareigūnai. Jo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti apie 50 - 52 km/h, nes tokį greitį jis matė automobilio spidometre. Sustabdęs policijos pareigūnas parodė greičio matavimo prietaisą, kuris rodė užfiksuotą 69 km/h greitį. Greičio fiksavimo laiko jam neparodė. K. P. teigė, kad policijos pareigūnai galėjo užfiksuoti ne jo automobilio greitį, nes tuo metu gatvėje buvo intensyvus transporto eismas. Po to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio jis nepasirašė, nes su užfiksuotu greičiu nesutiko. ATP protokolo nuorašo, ar kopijos jis negavo. Be to, tik paprašytas policijos pareigūnas atsivertė Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir perskaitė jam ATPK 272 straipsnyje numatytas teises. Taip pat skiriant nuobaudą jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytas ATPK 32 str. l d. 5 p., t.y. pripažinta jo kaltę sunkinanti aplinkybė, nes ankstesnis pažeidimas yra apskųstas teismui ir jis dar nėra gavęs atsakymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė skundo nepatenkinti, K. P. 2005 m. spalio 25 d. nutarimu paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės ir parinkta administracinė nuobauda atitinkanti padarytą teisės pažeidimą ir pažeidėjo asmenybę. Pažeidimo padarymo vietoje ir pažeidimo padarymo metu, greičio matavimo prietaisu Barjer 2M Nr. 11031/11004 buvo užfiksuotas pažeidėjo vairuojamo automobilio greitis, kuris buvo lygus 69 km/h. Kadangi greitis buvo fiksuojamas gyvenvietėje, tai padaryta išvada, jog leistinas greitis buvo viršytas. Iš patikros liudijimo Nr. 0586152 kopijos matyti, kad greičio matavimo prietaisas Barjer 2M yra metrologiškai patikrintas ir jo patikra 2005 m. rugsėjo 8 d. buvo galiojanti. Teismas konstatavo, jog greitis buvo matuojamas tinkamu greičio matavimo prietaisu ir nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pateiktą skundą teisme, kaip liudytojai buvo apklausti policijos darbuotojai G. Š. ir E. J. , kurie paaiškino, kad E. J. greičio matavimo prietaisu Barjer 2M užfiksavus, jog pažeidėjo vairuojamas automobilis viršija leistiną greitį, G. Š. , sustabdė automobilį. Fiksuojant automobilio greitį, kitų transporto priemonių gatvėje tuo metu nebuvo, jokio kito pažeidėjo automobilį aplenkusio automobilio, policijos darbuotojai nematė, taip pat negalėjo pažeidėjo automobilio sumaišyti su kitu automobiliu. Pažeidėjo automobilis buvo sustabdytas tiesiog Papilės gatvėje, kur ir stovėjo jų tarnybinis automobilis. Pažeidėjas iš pradžių su pažeidimu sutiko, tačiau pradėjus rašyti ATP protokolą, jis ėmė neigti savo kaltę. Šie policijos darbuotojų parodymai yra nuoseklūs - atitinka G. Š. tarnybinį pranešimą rašytą tuojau po įvykio. Abu apklausti policijos darbuotojai nurodė, kad su pažeidėju anksčiau nebuvo pažįstami, todėl teismas kokio nors jų suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. K. P. parodymus teismas įvertino kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, nes jis yra suinteresuotas kuo palankesne administracinės bylos savo paties atžvilgiu baigtimi. Pažeidimo fiksavimo metu policijos darbuotojai vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuoti tik nutraukti vykdomą teisės pažeidimą. Pažeidėjas buvo supažindintas ne tik su greičio matavimo prietaiso Barjer 2M visais duomenimis - užfiksuotu greičiu, fiksavimo laiku, bet ir su jo atžvilgiu surašytu ATP protokolu, taip pat jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos jo teisės. ATP protokolo nuorašo ar kopijos pažeidėjas gauti neprivalėjo, o nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, kopija jam buvo išsiųsta jau sekančią dieną. Taip pat pagrįstai buvo pripažinta pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė tai, kad pažeidimas įvykdytas pakartotinai (ATPK 32 str. l d. 5 p.), nes pažeidėjas praeityje buvo daugelį kartų baustas už KET pažeidimus, nuobaudų galiojimo laikas nėra pasibaigęs. Byloje esanti medžiaga rodo pažeidimą įvykdžiusį asmenį esant piktybiniu pažeidėju, nerodančiu noro pasikeisti ir daugiau nepažeidinėti KET reikalavimų bei kitų teisės normų. Be to, beveik visos anksčiau paskirtos piniginės baudos yra nesumokėtos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus bei jų analizę, teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda nebūtų teisėta ar pagrįsta. Byloje nėra nustatyta jokių pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių, tačiau yra nustatyta tik pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, todėl paskirta nuobauda, kuri yra artima sankcijos vidurkiui, negali būti laikoma per griežta.
Šalies argumentai
K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Šiaulių raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio komisaro - inspektoriaus nutarimą. Apeliantas nurodo, kad 2005-09-08 apie 8.30 val. jis važiavo neviršydamas leistino greičio, t.y. 50 km/h greičiu. Policijos tarnybinis automobilis su skiriamosiomis juostomis stovėjo ant šaligatvio, užstotas ten augančių medžių. Policijos darbuotojai parodė greičio matavimo prietaisą, kurio ekrane jis pamatė skaičius 69, tačiau nei laiko, nei prieš kiek laiko buvo užfiksuotas greitis neparodė. Tarp jo dokumentų vienas iš policijos pareigūnų rado jam priklausantį 100 litų nominalo vertės banknotą. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad turi prašymų, t.y. nori, kad policijos pareigūnai sudarytų jo automobilio ir policijos automobilio stovėjimo vietų schemą, nes policijos automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, t.y. pažeidžiant KET 193.5 p. Jis prašė apklausti kartu su juo automobilyje važiavusį A. D. , be to paprašė pareigybinių instrukcijų dirbant su greičio matavimo prietaisu Barjer 2M. Išgirdę jo prašymus jų protokole neužfiksavo ir jo pasirašyti nebedavė, tik tarpusavyje susižvalgė ir kategorišku balsu pareiškė: „važiuojame į nuovadą“. Tada jis suprato, kodėl jam buvo liepta važiuoti į Kuršėnų PN, nes policijos pareigūnai vykdydami jo prašymą sudaryti schemą a/m stovėjimo vietą pripažintų, kad pažeidė KET 193.5 punktą, bei nesilaiko teisenos, pagal ATPK ir jis negalės įrodyti bei apskusti jų neteisėtų sprendimų. Administracinės teisės protokolo, kopijos ar nuorašo negavo. Policijos pareigūnai atsisakė surinkti surinkti įrodymus, t.y. neapklausė kartu važiavusio A. D. , nesudarė schemos kur stovėjo automobiliai. Be reikalo liepė prisistatyti į Kuršėnų PN, o tai yra neteisėtai apribojo jo laisvę. Tokiais savo veiksmais policijos pareigūnai pažeidė teiseną pagal ATPK 7 str. Todėl jų surašytas protokolas netenka savo juridinės galios, nes jis surašytas nesilaikant „teisėtumo“. Jis neturėjo nė vienos galiojančios nuobaudos. Teismas atsisakė pakviesti ir apklausti kartu su juo važiavusi liudytoją A. D. , kuris būtų paliudijęs, kad tuo metu gatvėje buvo intensyvus eismas, policijos tarnybinis automobilis stovėjo ant šaligatvio, kad jis be priežasties buvo priverstas važiuoti į Kuršėnų PN, kokiu greičiu jis važiavo prieš sustabdant policijos pareigūnams. Posėdžio metu teisėjas klausė tik policijos pareigūnų parodymų, nes jie vadovybės charakterizuojami teigiamai, nors jie neatitiko realių aplinkybių, o į jo prašymus nekreipė dėmesio arba juos ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
K. P. buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 2 d. Šis straipsnis numato, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Taigi, taikant šią teisės normą yra reikšminga aplinkybė – kokiu greičiu važiavo K. P. . Apeliantas pateikė daug argumentų, kurie niekuo nėra susiję su jam pareikštais kaltinimais ir šios bylos dalyku. Tokia aplinkybės – stovėjo pilicijos automobilis pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ar ne, kaip įvertino policijos pareigūnai baudos sumokėjimo aplinkybes, neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Aplinkybė buvo, ar ne K. P. dėl įvykio pristatytas į policijos komisariatą pažeidžiant įstatymus ar ne, taip pat neturi reikšmės nagrinėjant bylą, nes byloje nėra duomenų, kad pristatymas į policiją nulėmė kokius nors įrodymus byloje.
Apeliantas prašydamas iškviesti liudytoją A. D. nurodė tokias aplinkybes, apie kurias A. D. turi duoti paaiškinimus, kurios neturi jokios reikšmės šioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad A. D. pažeidimo metu matavo kokiomis nors techninėmis priemonėmis automobilio greitį. Todėl teismas neiškviesdamas liudytojo įstatymais numatytų K. P. teisių nepažeidė.
Tai, kad K. P. administracinės teisės protokolo kopijos ar nuorašo negavo, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą – byla Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas ištaisė visus bylos žinybinio nagrinėjimo trūkumus – t.y. pats K. P. dalyvavo bylos nagrinėjime, žinojo kuo jis yra kaltinamas ir galėjo pateikti visus šiai bylai spręsti reikšmingus įrodymus ir argumentus. Be to, kaip matyti iš skundo nuorašo, K. P. nutarimo kopiją buvo gavęs, t.y. jo gynybai pirmosios instancijos teisme jokių kliūčių nebuvo. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad K. P. atsisakė susipažinti su protokolu ir jį pasirašyti savo iniciatyva.
Apelianto teiginys, kad surašytas protokolas netenka savo juridinės galios, nes jis surašytas nesilaikant „teisėtumo“, nėra pagrįstas įstatymu ir faktais todėl teismo atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – viršyto greičio faktas nustatytas teisingai veikiančiu, metrologiškai patikrintu prietaisu. Teismas neturi pagrindo abejoti K. P. kaltės įrodymais. Esant prieštarai, tarp asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn K. P. ir liudytojų E. J. ir G. Š. parodymų, teismas vertina, kad tiesą atitinka liudytojų E. J. ir G. Š. parodymai, nes juos patvirtina rašytiniai bylos dokumentai.
ATPK 36 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apelianto teiginys, kad jis neturi nė vienos galiojančios nuobaudos, prieštarauja raštiniams dokumentams – policijos duomenų bazei, kurioje užfiksuota, kad baudos nėra sumokėtos (b.l. 9) ir todėl atmetamas.
Teismas vertina, kad K. P. skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Parenkant nuobaudos dydį jokie įstatymai nėra pažeisti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Šiaulių rajono PK Eismo priežiūros poskyrio 2005 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.