Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešu paskelbimu specialiame interneto puslapyje), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007-11-22 iki 201-01-14 nuosavybės teise priklausė atsakovui R. T.. Atsakovas naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau nuo 2013-01-31 iki 2013-12-31 už suteiktas paslaugas ieškovei neatsiskaitė. Mokestis už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą atsakovui paskaičiuotas remiantis savivaldybės patvirtintomis vandens suvartojimo normomis. Atsakovo skola sudaro 1261,89 Lt. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl paslaugų kokybės, skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1261,89 Lt skolos, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Už laiku nesumokėtus mokesčius ieškovė paskaičiavo 53,66 Lt delspinigių, ieškinyje nenurodydama delspinigių paskaičiavimo pagrindo, dydžio, laikotarpio. Ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Iš bylos duomenų matyti, jog rašytinė komunalinių paslaugų sutartis su atsakovais nėra sudaryta. Vadovautis 1995-01-26 LR įstatymu Nr.I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, nustatant delspinigius be rašytinės sutarties fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių, ieškovė, kaip akcinė bendrovė, negali. Pagal 1994-14-21 LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą Nr.I-722, savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise ( 2 p.), įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo ( 4p.), savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“ (5 p.). Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ šių minėtame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti įvardijama kaip „savivaldybės įmonė“.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimu bei moksliniais darbais ( šaltinis „Konstitucinis Teismas apie lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymą“, Valentinas Mikelėnas, Dalia Mikelėnienė, „Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai“ ir kt.), teisės aiškinimas plačiąja prasme – tai procesas, kurio metu nustatoma rašytinio dokumento – konstitucijos, įstatymo, sutarties ir kt. – prasmė. Sistema giminingų loginio mąstymo priemonių, skirtų atskleisti, suvokti teisės normos turinį (prasmę), vadinama teisės aiškinimo metodu. Teisinėje literatūroje vyrauja sutarimas, kad tokių metodų yra dešimt: lingvistinis, sisteminis, istorinis, teleologinis, precedentinis, įstatymų leidėjo ketinimo, lyginamasis, bendrųjų teisės principų, analoginis ir loginis. Dominuojantis teisės aiškinimo būdas yra lingvistinis, šio metodo pagrindą sudaro kalbos mokėjimas, sintaksės, morfologijos taikymas ir taisyklingas žodžių vartojimas. Taikant šį metodą, turi būti įvertintas kiekvienas aiškinamos teisės normos žodis, sakinio konstrukcija, skyrybos ženklai ir t. t. Jungtukai aiškinamame teisės normų tekste formaliosios logikos požiūriu gali reikšti tiek ekskliuziją, tiek disjunkciją.

Pažymėtina, kad aukščiau minėtame 1995-01-26 LR įstatyme Nr.I-775 yra nurodyta: „Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą darytina išvada, kad jungtukas „bei“ reiškia disjunkciją, kai galima įgyvendinti tiek vieną, tiek kitą alternatyvą atskirai, t.y., už laiku nesumokėtus ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčius delspinigius fiziniams asmenims galima skaičiuoti, jei paslaugas teikia valstybinės ar savivaldybių įmonės, o už laiku nesumokėtą nuomą- kai gyvenamosios patalpos priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai. Kadangi ieškovė nėra savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu reikalauti delspinigių už ne laiku sumokėtas paslaugas neturi pagrindo. AB (o ne „SĮ“) „Klaipėdos vanduo“ priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, todėl ji turėtų teisę vadovautis aukščiau nurodytu įstatymu tik prašant priteisti su nuomos mokesčiu susijusius delspinigius. Įvertinus, jog šalys tiesiogiai dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos raštu tarpusavyje nėra susitarusios, delspinigiai iš atsakovų nepriteistini.

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. laikant, kad patenkinta 96 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 69,00 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, įmonės kodas 140089260, buveinė – Ryšininkų g. 11, Klaipėdoje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1261,89 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną Lt 89 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,00 Lt (šešiasdešimt devynis Lt 00 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.